Pasaka apie skraidantį žmogų
Turėjo kojas dvi
Rankas dvi
Dvi ausis
Močiutę mirusią
Senelių prieglaudoj
Padoriai apsirengęs
Į darbą nevėlavo
Daug valgė ir
Gražiai kalbėjo
Bet kartą vakare
Ant delno pasidėjęs
Ilgai jis dangų tyrinėjo
Staiga išgirdo netikėtai
Už sienos šneka gyvuliai ir žmonės
Staiga apaugo rankos plunksnom
Ir ėmė jis mojuot sparnais
Ir nuo palangės atsispyręs
Pradėjo kilt į ūkanotą dangų
Tolyn tolyn vis skrido
Pagal raukšles delne
Pakeisdamas skridimo kryptį
Kol baigės ūkanotas kelias
Kol ėmė stingt sparnai
Ir krito jis
Apledėjusiu veidu
Tiesiai
Senelių prieglaudos
Kieman
/ Vytautas V. Landsbergis/
Laikas lyg jūra atpainioja visus mazgus (A. Merdok - Jūra Jūra)
Vaikystėje man atrodė ,kad po trisdešimties metų -tai senatvė...O po keturiasdešimties belieka nusišauti...
Ačiū Dievui,pasirodė!
Papildyta:
Būk atsargus svajodamas,nes kartais svajonės iššipildo.
/Anonimas/
Ačiū Dievui,pasirodė!
Papildyta:
Būk atsargus svajodamas,nes kartais svajonės iššipildo.
/Anonimas/
Sveikos merginos, labai patiko Jūsų temutė, manau dažnai čia užsuksiu pasisemti įkvėpimo.
Nugirsta ir, mano nuomone, labai teisinga frazė apie santykius:
Freedom is a lonely road...
Nugirsta ir, mano nuomone, labai teisinga frazė apie santykius:
Freedom is a lonely road...
Niekad nesiskirkite su svajone.Gal ji paprasčiausiai dar nepasiruošusi iššsipildyti...
/Anonimas/
/Anonimas/
Iš realybės pasitraukėm į sapnus.Tačiau
Net jie prasmės ir žavesio neteko-
Tam pačiam guolyje,kuriam kadais glaudžiau,
Dabar tiktai įsivaizduoju tavo odos kvapą.
Nebesapnuok manęs,vienintele,neverta.
Nebesapnuok ir bus abiems lengviau.
Nereikia šimtas pirmo paskutinio karto-
Te viskas būna žymiai paprasčiau.
Aitrioj tyloj kamuojuos meile tau.
Man tebeskauda,tik meluoju,kad praėjo.
Te praeitis pavirsta patirtim greičiau-
Ne mano valioj sulaikyti vėją.
Tu niekad niekad šito nežinoki.
Gyvenimas išėjo toks nepanašus į šokį.
/Š.Navickis/
Net jie prasmės ir žavesio neteko-
Tam pačiam guolyje,kuriam kadais glaudžiau,
Dabar tiktai įsivaizduoju tavo odos kvapą.
Nebesapnuok manęs,vienintele,neverta.
Nebesapnuok ir bus abiems lengviau.
Nereikia šimtas pirmo paskutinio karto-
Te viskas būna žymiai paprasčiau.
Aitrioj tyloj kamuojuos meile tau.
Man tebeskauda,tik meluoju,kad praėjo.
Te praeitis pavirsta patirtim greičiau-
Ne mano valioj sulaikyti vėją.
Tu niekad niekad šito nežinoki.
Gyvenimas išėjo toks nepanašus į šokį.
/Š.Navickis/
Išeities nėra tik iš karsto,tad neverkšlenkite
/Čarlzas Forbsas/
/Čarlzas Forbsas/
Laima Viktorija
Gegužės 27 d., 11:42
Ko daugiau?... Tik gyvent...
Kol prieš auštant spalvoti sapnai
Pakalnutėm pakvimpa ,
Kol rasotam take braido žingsniai basi
Ir į delnus ugniniai saulėtekiai krinta ,
Kol ramunės dar išburia tai ,
Ko labiausiai šią dieną norėjai,
Ir mažyčiai kasdieniai stebuklai
Lig dangaus dar tave pakylėja.
Kol savy atrandi
Ant sūpuoklių kvatojantį vaiką ,
Kol dar žvilgsny akių mylimų
Atkoduoji praėjusį laiką,
Ir žinai , kad tavęs
Išsigint ir pamiršt nė už ką negalėtų...
Ko daugiau?... Tik gyvent...
....................... Tik mylėti...
Gegužės 27 d., 11:42
Ko daugiau?... Tik gyvent...
Kol prieš auštant spalvoti sapnai
Pakalnutėm pakvimpa ,
Kol rasotam take braido žingsniai basi
Ir į delnus ugniniai saulėtekiai krinta ,
Kol ramunės dar išburia tai ,
Ko labiausiai šią dieną norėjai,
Ir mažyčiai kasdieniai stebuklai
Lig dangaus dar tave pakylėja.
Kol savy atrandi
Ant sūpuoklių kvatojantį vaiką ,
Kol dar žvilgsny akių mylimų
Atkoduoji praėjusį laiką,
Ir žinai , kad tavęs
Išsigint ir pamiršt nė už ką negalėtų...
Ko daugiau?... Tik gyvent...
....................... Tik mylėti...
Žvaigždelė mano...
Aš šiąnakt pamirštas visų
Laivų ir okeanų -
Tačiau yra tenai, virš debesų,
Žvaigždelė mano...
Kada užmigti negali,
Kai užverti pageltusį romaną, -
Pro langą žiūri iš toli toli
Žvaigždelė mano...
Kai vienas paliktas kely,
Visi visi praėjo karavanai, -
Nebetoli, visai nebetoli
Žvaigždelė mano...
Ir jei pavirsiu berželiu, ar uosiu,
Ar miško samana, -
Vis tiek vis tiek aš ją sapnuosiu
Žvaigždelę mano...
/Juozas Erlickas/
Aš šiąnakt pamirštas visų
Laivų ir okeanų -
Tačiau yra tenai, virš debesų,
Žvaigždelė mano...
Kada užmigti negali,
Kai užverti pageltusį romaną, -
Pro langą žiūri iš toli toli
Žvaigždelė mano...
Kai vienas paliktas kely,
Visi visi praėjo karavanai, -
Nebetoli, visai nebetoli
Žvaigždelė mano...
Ir jei pavirsiu berželiu, ar uosiu,
Ar miško samana, -
Vis tiek vis tiek aš ją sapnuosiu
Žvaigždelę mano...
/Juozas Erlickas/
