Erkės įkandimas

Prieš ketverius metus susirgau laimo liga, aišku liga buvo vėlai diagnozuota, be to kai buvo patvirtinta, laimo liga buvo antrame etape, man buvo skirtas neteisingas gydymas. Be to savijauta buvo baisi, sutrikusi koordinacija, raumenų skausmai, sanarių skausmai,galvos skausmai, bei atminties sutrikimai. Ko pasekoje suvartojau labai daug antibijotikų pradedant augmentinu, sumamedu, cefazolinu, doxsiciklinu, ir baigiant cefreksonu. Tačiau praėjus ir tiek laiko aš jaučiu tos ligos paliekamuosius reiškinius - skauda sanariai, ypatingai keliai, paskauda ir galvą įpatingai susinervinus, be to maudžia dešinį šoną po kriaukliu, manau, kad čia kepenys. Kiek besikreipiau į mūsų gydytojus, gulėjau diagnostikos skyriuje, padarė man įvairius tyrimus, pasak jų aš esu sveika tik man liaudiškai sakant yra depresija. Bando mane įtikint, kad aš turiu vartoti antidepresantus, aišku aš atsisakiau, na intensyviai ieškau informacijos apie šią ligą, bet tiesą sakant, nelabai ką randu. Butų labai įdomu, kad pasidalintumėte savo patirtimi, kas esate prasirgęs ir turite paliekamųjų reiškinių.

mama visiska naminuke... labai retai kada iseina i lauka... o uzteko apiet apie daugiabuio nama, per zolyte ( miesto centre) , ir po dienos pajaute, kad turi isissiurbusia erke... gerai , kad jokiu blogybiu ji neprikrete

Bendradarbės motina yra sirgusi laimo liga ir dėl liekamųjų reiškinių yra dispancerizuota.

as irgi girdejau, kad nuo laimo ligos nepasiskiepysi

Nelabai supratau, dispancerizuota? Ligoninėj guli? Na medikai jie nieko gero negali pasakyt, nes visi tyrimai yra geri, o žmogus skausmus jauti. Man sanariai labai maudžia. Tai gydytojai tuoj depresija paišo. Aš šiek tiek paiskaičiau amerikos mokslininkų ir daktarų straipsnių, tai ten rašo ojojoj...Na aš galiu pasakyt mūsų medicina šitoj srity dar labai žalia
Net nežinau, gal čia reikėtų sukurt naują temą, kur galėtume pasidalint savo patyrimais, tie, kurie, labai sunkiai persirgome šią ligą ir turime paliekamuosius reiškinius. Galėtume pasipasakot ir pasidalint, kaip su šituo kovojam.

Papildyta:

Taip nuo laimo ligos skiepų nėra, tas tiesa.

O sakykit, kas pasiskiepijo nuo erkinio encefalito, kazkoiu salutiniu poveikiu nebuvo?

nieko tokio nepastebėjau

o jus pati ar vaika skiepijot?

Kondr, nežinai tai nekalbėk. Dėl EE, tai esu ir susidūrus su sunkiais atvejais ir pati neitin seniai sirgus. Sunkiai. Gulint ligoninėje, beje tą patį apie leliukus pakartojo mano gydytoja infektologė. Tiesa, esu iš tų laimingų atvejų kuriems baigės gerai ir be žymesnių pasekmių.
O kalbant apie leliukus - visur būna tų baisių "kazuistinių" atvejų, bet tai kad didžioji dalis praserga labai lengvai yra ne iš piršto išlaužta. Čia kaip su vėjaraupiais - visi daugmaž suvokiam, kad vaikui geriau persirgti, kad vaikai lengviau nei suaugę perserga ir t.t., bet medikai iš savo praktikos tikrai gali papasakoti ir atvejų, kuriuos aš vadinu "kazuistiniais", nuo ko ir liekamieji reiškiniai baisūs liko ir t.t. Bet dėl to masiškai visi nuo vėjaraupių vis tiek nepuola skiepytis, nes tas žinojimas, kad dauguma perserga sąlyginai nesunkiai ir be jokių skiepų niekur nedingo ir žmonės dėl to visuotinai neįsigąsdina. Vaikus tai mes savo skiepijam, na bet jie nebe leliukiniai...O va kodėl neatėjo į galvą savęs net pati nustebau. Suprantama, kad vaiko liga visada atrodo baisiau, kad juos mes labiau nei save norim pasaugot, bet kai kai pats rimtai atsiduri akivaizdoj su šita liga, žinokit dėl vaikų nebūna nė kiek ramiau. Nes tavo pareiga juos auginti, jais rūpintis, o būna, kad ir pats savim nebelabai gali. Man baigėsi laimingai, bet ligoninėje buvo ir tokių, kurie išrašomi savo artimųjų nebepažino ir gydytojai nieko neprognozavo... Kai "primeti", kad ir tu turėdama augančius vaikus galėjai būti tokia pat, tada ir imi mąstyt va taip kaip rašiau - apie rūpestį ir savimi. ;] Nes mūsų ir vaikų gerovė yra labai labai susijus. Kai siaučiant vėtrai šlitinėji prarasdama koordinaciją po namus, vyras užsieny, vaikai griaustinio bijo ir dar turi juos ramint, nors esi pusiau atsijungus, žalia akyse ir nežinai kokia apskritai ryto sulauksi...va iš tokios patirties ir gimsta tas sakymas "skiepykitės save". O ne iš "tikriausiai nėra susidūrus, tikriausiai nematė". ;] Kai ne tik pamatai, bet ir savo kailiu patiri, viskas kiek kitaip ima atrodyt.
Nemanau, kad reikėtų čia apie suaugusius plėstis, nes vis tik skyrelis "vaikų sveikata", bet ne visai atsitiktinai aš jame atsiradau ir nelabai teisingai apibūdinta. Todėl jaučiau reikalą šį tą paaiškinti. Apie tai kodėl kalbu taip kaip kalbu. Gal kam nors ir pravers. Labanakt.

sveikutes, mano dukrytei buvo isisiurbus erke, buvom miske, buvo ir daugiau vaiku ir suaugusiu, visi apsipurske tuo nuo erkiu purskalu , o as ir nepapurskiau savo dukrytes, laime , kad grizus iskart pastebejau, po plaukais ant kaklo, istraukiau, pries tai zinoma paskambinau greitajai pagalbai paklausti kaip istraukt, viskas baigesi gerai.kiek esu girdejus svarbiausia laiku istraukt , kuo greiciau , nes erke nuodus isleidzia po 24 valandu, ir aisku geriausia apsipurkst, ir laiku pasiziuret. mano vaiku gydytoja yra sakiusi , kad erkiu patikrint vezt neverta , nes tai tik komercija, susimoki, o niekas nieko netiria.

Labai nenoriu gąsdinti, bet...

Ištraukt svarbu dėl Laimo ligos. Jos sukėlėjas tūno erkės skrandyje ir tam,kad užkratas patektų į kraują, erkė turi jį "išvemti". Taip nutinka arba erkei kaip reikiant prisisiurbus kraujo, taigi po paros ir daugiau jei neištraukiama,arba neteisingai ją traukiant, kai suspaudžiamas jos kūnas.

Deja, encefalitui prisisiurbimo laikas jokios reikšmės neturi. Encefalito užkratas - erkės seilėse. Tad jei jau prisisiurbė užkrėsta - jis gali patekti į organizmą.