Vasco de Gama tiltas.

Jo pabaigos kitame krante - nematyti.

Deja, laikas grįžti.

Prekybos centre nusiperkame mėsainių. Bet jie visai kitokie nei pas mus, apskrudinti kitaip, daug skanesni.
Važiuojame atgal į oro uostą. Skrydžio vartai bus paskelbti tik prieš valandą iki jo (nors ant bilieto jie yra, bet norime pasitikrinti). Vienoje lentos pusėje skrydžių laikai, kitoje rodomos futbolo rungtynės.
Lėktuvas vėluos 15 minučių. Mums tai ne į naudą.
Galiausiai prasideda laipinimas.
Vietos prie lango. Lėktuvo sėdynės labai minkštos.
Nekantraudamos sulaukiame pietų. Šįkart pietums kepsnys su bulvių koše. Toks šiaip sau. Bet užtat labai skanių ir įdomių salotų gavome. Su razinomis, daigintomis sėklomis, alyvuogėmis, mėsyte dar kažkuo ir keistu padažu. Desertui prie kavytės - kažkas iš putėsių.
Aišku, apvainikuoti įvykusiai kelionei imame balto vyno.

Lėktuvas nuo Lisabonos iki Varšuvos skrenda 4 valandas. Papietavusi žiūriu vėl tas pačias Mr Bean serijas, ką rodė Funšalio segmente.
Lėktuvo kapitonas net kelis kartus atsiprašinėja už vėluojantį skrydį, bet šis lėktuvas ankščiau neatskrenda, kaip kad būna su Ryanair, pavyzdžiui.
Skubame išlipti iš lėktuvo. Daužosi širdis, bus lagaminai ar ne. Nuo to priklauso, kada grįšime namo ir kur teks leisti naktį.
Laimei, jie pasirodo.
Griebiame ir lekiame į traukinių stotį. Ją labai greit randame. Tačiau iki stoties reikėjo paėjėti. 5 minutes tai tikrai.
Stovi traukinys. Pagal numerį lyg netinka.

Bet draugė sako, kad traukinio švieslentėje rodo, jog yra Warszawa Centralnyj parašyta. Blaškausi. Matau, ateina kita keleivė. Ji patikina, kad traukinys tikrai važiuoja į Centralną. Važiuojam, kaip jau bus taip.
Traukinys švarus, tvarkingas. Bet nerandame, kur nusipirkti bilietų. Nėra geltonojo aparato. Mano ankščiau kalbinta moteris irgi neranda. Blaškosi ir kiti turistai. Visi einame ieškoti kokio palydovo.

Randame kitoje pusėje traukinio. T.y. traukinio pradžioje. Viskas ok, traukinys tikrai važiuoja iki Centralnyj.

Bilietas šito traukinio brangus, gerokai virš 5 zl paklojau už vieną.
Taip greit susisukome. Traukinys atvažiuoja keliomis minutėmis ankščiau nei turėtų. Iki Simple autobuso, grįžtančio iš Berlyno, beveik valanda dar.
Palaukiame stotyje. Draugė randa gal vienintelį po 22 valandos stotyje veikiantį tualetą. Kažkur prie/už McDonald.

Automatinis, 2 zlotai metasi.
Gal be 20 minučių išeiname prie autobuso. Jis ką tik atvažiavęs.
Sudedame bagažą. Einame į vidų. Vairuotojai po madeiriečių atrodo grubūs.

Na, viską ką turėjo daryti, jie atliko. Vieno vaikino neradus sąraše, skambino į centrą, susižiūrėjo, kas kaip. Bet bendravimas - burbt. Bumbt.
Bet svarbiausia, kad važiuojame. Rytoj ryte po aštuonių turėtume būti Vilniuje.
Per naktį beveik neužmigau. Tai mobilų jungiu, tai bandau miegoti. Kompiuteriukas ant mano sėdynės neveikia. Autobusas lekia. Kelyje vien fūros.

Nebuvo smagu.
2014-06-20. Penktadienis. Lietuva. Lietuvoje autobusas trumpam sustoja Kaune. Vilnių pasiekiame laiku. O paskui iškart šokome į kitą autobusą, nuvežusį į mūsų miestelį.
Viskas vyko sklandžiai.
Kelionė buvo puiki.
Pabaigai dar truputis informacijos: labai patiko
Seber/know Madeira .
Palaikinau, tai kasdien savo feisbuko naujienų sraute gaudavau po krūvą naujienų, gražių nuotraukų, informacijos apie Madeiros istoriją, kultūrą, turizmą.
Kai kada kažką naujo, įdomaus ir gražaus parodydavo
Madeiraislandnews .
MadeiraPearlOfTheAtlantic .
Iš šių
WalkMe.Guide parsisiunčiau App į mobilų. Programa duoda trumpus levadų ir žymesnių pėsčiųjų takų aprašymus. Duoda trasos žemėlapį. Galima GPS pasijungus sekti ir nuo trasos nenuklysti. Šiaip nieko ypatingo, bet žaliems ir nedrąsiems tikrai rekomenduoju.
Tai tiek paklodžių iš savo klajonių priraičiau. Dėkoju skaičiusiems už kantrybę.
Obrigada.

Ate logo.