Kol įsikuriame, kažką užkremtame, diena jau gerokai įsibėgėjusi. Pagal planą šiandien turėjome lankytis Montėje, Tropiniuose soduose, paskui keltuvu leistis iki Botanikos sodų. Ir pėstute arba autobusu grįžti namo.
Galvoju kilti iki Montės. Einame link funikulieriaus. Per valandą-pora oras visiškai pasikeitęs. Nuo kalnų leidžiasi sunkūs juodi debesys, papučia ledinis vėjas. Atrodo, kad tuoj ims lyti. Nieko keisto, juk capacete laikotarpis.
Kai rinkomės kelionės laiką, buvo svarbu, kad būtų šilta, kuo mažiau lietaus, kuo daugiau visko žydėtų ir trasos būtų atidarytos. Taigi, suderinę geriausio laiko lankyti Madeirą rekomendacijas ir savo galimybes, išsirenkame birželį. Ir tik kai jau bilietai buvo kišenėje, sužinojau apie capacete šalmą ar kapišoną tai yra debesų kalną, tą mėnesį dengiantį Madeiros salą. Labai nerimavau dėl to. Bet viskas buvo puiku su oru.

Jis tarsi mums buvo užsakytas.
Capaceto sezonu patariama po salą pradėti dairytis ryte kuo ankščiau. Nes ryte dažnai dar šviečia saulutė, o popiet jau, žiūrėk, stori debesys leidžiasi. Žinoma, būna ir atvirkščiai. O būna, kad ir visai giedras dangus. Žodžiu, kapacetas keliauti netrukdė.
Turiu dar vieną karmos ženklą išsirinkti gyvenamąją vietą šalia statybų.
Visas netoli mūsų gyvenamosios vietos esantis Lido Autonomia yra išknistas. Tad pasikeitę ir autobusų stotelės. Ir panoramų nėra. Tiesa, tos gatvės rekonstrukcijos per daug nekliudė. Kažkaip visai susiderino ir pėstieji, ir automobiliai, ir statybininkai.
Pakrantės rekonstrukcijos darbai vyksta ir kitose Funšalio miesto vietose. Jie, kaip suprantu, tęsiasi jau nebe vienerius metus. Matyt irgi yra nuplaunami pinigai. Tada darbai pastringa. O dar kol ištiriami atkasti senų laikų šuliniai, tuneliai, kitos istorinės vertybės.
Kiek girdėjau, yra duota griežta valdžios komanda šįmet visus darbus pabaigti. Tikėkimės, taip ir bus. Tad į Madeirą važiuoti rekomenduoju dar po metų ar dviejų.

Taigi, pasiekiame keltuvą. Jo darbo laikas nebe ilgas. Ant kalnų vis labiau tamsuojantys debesys.
Nusprendžiu, kad gal pavažiuokime iki Botanikos sodų. Žinau, kad 31 arba 31A geltonuoju miesto autobusu turime nusileisti nuo Botanikos sodų. Tad einame į miesto geltonųjų stotį žiūrėti atvirkštinio varianto. Viskas čia aišku ir paprasta. Perkame vienkartinius bilietus iš vairuotojo, 1,95 eur. vienas. Be mūsų į sodus kyla dar ir prancūzų pora.
Vairuotojas kyla siaurais ir stačiais Funšalio keliais kaip pasiutęs. Išlipame. Su prancūzais vieni į kitus pasižiūrėdami atrandame įėjimą į sodus.
Iškart į akis krinta gėlės laukinės klivijos didžiulėmis baltomis ir mėlynomis galvomis.

Botanikos sodas dirba iki 18 val. Parduodanti bilietus darbuotoja paprašo iki to laiko palikti sodą. Kaina - 5,50 eur suaugusiam.
Pasigėrime Funšalio panorama prie Meilės uolos.
"Meilės, o gal - įsimylėjėlių uola":

Funšalis:

Takeliais leidžiamės žemyn.
Botanikos sodo vizitinė kortelė spalvotas kilimas.

Kaktusinių kampelis.

Yra ir tipiškas madeirietiškas namukas. Visai nebūtina važiuoti į Santaną, vien tik kad tokį pamatytumei.

Dailus karpytų medelių parkas.

Papildyta:Labai patiko paukštelių paviljonas. Kokių tik ten papūgų nėra. Čia užsibūname.


Miegalius citrinukas:

Dar kitokie:


Ši nuotrauka nevykusi, bet paukštukai labai gražūs. Tai vis tiek įdedu.

Sodo puošmena povai. Kad ir kaip kalbinau, uodegos neišskleidė.

Išėję iš paukščių zonos, dar kartą prasukame gražiausiomis sodo vietomis.
Stebina milžiniški elniaragiai.

Tiek daug žiedų, nematytų medžių. Laikas sode labai greit praėjo.
Prieš pat šešias einame iš sodo. Dairomės autobuso stotelės, žiūrime į grafikus. Tuoj prisistato taksistai, siūlydami savo paslaugas. Ne, 8 eur mums brangu. 6 irgi brangu.
Ateina mūsų prancūzai. Taksi vairuotojas kviečia važiuoti visus keturis už 8 eur. Juk vienam vilietas galima sakyti, 2 eur kainuoja. Ok, važiuojame.
Taip labai greitai pasiekiame Mariną. Turime laiko pažinčiai su Funšalio centru.