2014-06-15 Sekmadienis. Pico do Areiro Pico Ruivo Achada do Teixeira.Man asmeniškai šią dieną galima laikyti ta, dėl kurios važiavau į Madeirą. Iš tiesų labai norėjau pasivaikščioti Madeiros kalnais. Viliojo ne tik jų neįprastos formos ar smailos viršūnės. Bet ir mikroklimatai, kai viename salos gale gali snigti, kitame šviesti saulutė. Tiesa, mūsų pasirinktą keliavimo laiką birželį tie mikroklimatai turbūt būna mažiau juntami. Bet visada tikėjau, kad žygiuojant iš Pico Arieiro iki Pico Ruivo gali tiek visko nutikti. Ir iš šio žygio galėsiu pasisemti emocijų visiems ateinantiems metams.
Ilgą laiką prieš kelionę stebėjau įvairių Madeiros trasų praeinamumą. Pico Arieiro iki Pico Ruivo vis buvo uždaryta. Mat šią žiemą liūčių sukelta nuošliauža kažkur nunešė dalį karnizo. Žiemos liūtys saloje vis pridaro iškadų. Kasmet vis kažkas lieka sugadinta. Kai ką pataiso, kai ko - ne.
Taigi, buvau devintame danguje, perskaičiusi, kad Pico Arieiro - Pico Ruivo trasa jau remontuojama. O visai prieš kelionę ja imta leisti lankytojai.
Keliaujantiems po salą visuomeniniu transportu pabūti Pico Arieiro - Pico Ruivo yra dvi galimybės: nuvykti ir parvykti su taksi arba važiuoti su agentūra.
Kai ruošiausi kelionei, patikimesniu atrodė antras variantas. Dar namuose buvau nužiūrėjusi kelias populiarias agentūras, kurios veda ekskursijas anglų kalba. Internete agentūros rusų kalba taip ir nesugebėjau rasti. Net patys rusai iš kelių Rusijos kelionių forumų keliavo su anglakalbėmis agentūromis.
O štai draugei visada sukosi klausimas dėl šio maršruto: eiti ar ne?
Vieną vakarą bevaikščiodamos senamiestyje netoli mūsų namų užmatome užrašą rusų kalba apie organizuojamas ekskursijas. Kainos pasirodė kaip ir pas anglus.

Ateiname kitą dieną į agentūrą paklausinėti, kas kaip. Ofise dirbę žmonės maloniai priima.

Išrodo nuotraukas, papasakoja. Draugę įtikina, kad eiti saugu, nėra sunku ir tempas bus toks, kokio mes norėsime.
Ekskursijas į Pico Arieiro - Pico Ruivo jie organizuoja sekmadieniais.
Taigi sutarta, važiuosime su
Qualispresenca . Sumokame po 35 eur. Sutariame, kad vairuotojas lauks sekmadienį prie Katedros ir J.G. Zarco paminklo.
Beje, jie organizuoja ir daugybę kitų turų. Jei kam reikia ekskursijų po Madeirą rusų kalba, tikrai rekomenduoju šią agentūrą.
Taigi, tas sekmadienis jau ir atėjo. Laukiame kiek ankščiau sutarto laiko atėję prie Zarco. Neramu, kaip čia bus.
Beveik minutė į minutę atvažiuoja mikriukas. Mus pasitinka mūsų būsimas gidas Igoris, su kuriuo jau teko bendrauti ofise. Važiuojame. Gidas siūlo kavos užsukti. Galvoju, o tai kada čia mus į pilną autobusą persodins. Pasirodo, būsime tik dvi ekskursantės šią dieną.

Buvome labai maloniai nustebę ir sužavėtos.
Taigi, turime kaip ir asmeninį gidą, kuris daug ką įdomaus papasakoja pakeliui.
Laikas važiuojant greit praeina. Pasitinka mus smailos kalnų viršūnės ir Pico Arieiro savotiškas simbolis baltas rutulys, kuris tarnauja kaip radaras. Viršukalnės aukštis 1818 metrai.

Pasiruošę žygiui čia pat gauname po madeirietišką lazdą.

Mano reguliuojamąją gidas išbrokuoja ir įsiūlo imti jų paprastą ilgą medinę lazdą. Įdomu pabandyti. Bet iš pradžių ne lazda man tarnauja, bet aš ją nešu tarsi pirmokas už save didesnę gladiolę.

Vėliau lazda tampa išties labai patogia.
Ką gi žygį pradedame.