Santechniko patarimai - II

#205
QUOTE(robertuxas @ 2016 03 10, 09:35)
d15. šios vietos taip ar taip mazins prabegima, bet gal ne taip jausis...
bet kokia jusu nuomone apie PPR? patikima?


ties skaitikliu- susiaurėjimas, bet nepamenu, ar skaitiklis - d15, rodos-daugiau.
man PPR pilnai tenkina, išbandyta ne kartą, pats susivirini, mano visi aprišimai- iš PPR.
Nors, kiti sakys - nekrūūtai biggrin.gif , piguva biggrin.gif Meistrai nieko neuždirbs lotuliukas.gif
Atsakyti
#206
QUOTE(arkava @ 2016 03 10, 11:02)
Nors, kiti sakys - nekrūūtai  biggrin.gif , piguva  biggrin.gif Meistrai nieko neuždirbs  lotuliukas.gif


Aš sau visą vandentiekį prasivedžiojau su PEX vamzdžiais pats. Nėkarto to nebuvau daręs, tik išklausiau parduotuvėje trumpą instruktažą, parduotuvėje pasiskolinau vamzdžius praplečiantį įrankį ir per vakarą, be jokių problemų vamzdyną prasivedžiojau pats. Taip kad ir mano atveju meistrai neuždirbo.

Vis tik PEX vamzdžių antgaliai brangesni, ir nors jų reikės mažiau nei PPR vamzdžių atveju, nes PPR vamzdžiai kieti ir visi išlinkimai pasisukimai galimi tik su papildomai prilituojamomis alkūnėmis, o PEX vamzdis puikiausiai lankstosi. PPR vamzdžių sujungimai yra labai pigūs ir bendroje sumoje vamzdynas iš PPR vamzdžių gaunasi pigesnis.

Beje, dėl darbo greičio, tai su PEX vamzdžiais dirbasi mažiausiai dvigubai greičiau, nei su lituojamais PPR vamzdžiais.
Atsakyti
#207
Tauragės vandenys visiems abonentams duoda d15 skaitklius, bet ymanoma ir didesni isidet. dabar statyboms pasiemiau d20 smile.gif
Tai va. Jei karsto vandens magistrales daryti didesnio diametro tada tikrai reikia cirkuliacijos, nors karsto vandens tiek ir tenaudojama procentaliai. tai galvoju gal karsta daryti d18 daugiasluoksni. uzteks. ir gal nereiks skubiai cirkuliacinio siurbliuko det.
Tik dar reikia pagalvot del salto vandens nuvedimo i katiline.
Sildymo magistrale manau reiks deti d32 PPR, lengviausia bus. Nes daugiasluoksni butu reikalu islankstyti. Tai gal ir salta vandeni i katiline nuvesti tokio pat diametro. smile.gif
Atsakyti
#208
Vandens skaitiklis d15 yra normalu ir paprastai pakankamas gyvenamajam namui, jo pajungimo diametras nėra pasirenkamas, o eina pagal skaitiklio markę, kuo didesnis skaitiklis bus, tuo didesnę paklaidą jis darys, nes minimalus fiksuojamo srauto kiekis didės. Skaitiklio susiaurėjimas neužduoda vamzdžio diametro, o tik įtakoja slėgio nuostolius sistemoje (paprastai prarandama nuo 2 iki 5 m.) tad vamzdynų diametrų nereikėtų rinktis pagal skaitliuko diametrą. Standartiškai kolektorinėje sistemoje į prietaisus pakanka PEX d16 vamzdžio, bet dėl vonios ar dušo rekomenduotina daryti d20. Magistralinis vamzdis iš katilinės turetų buti PEX d20-25, priklausomai nuo prietaisų kiekio. PPR vamzdis turėtų būti analogiško storio, bet žiūrint pagal vidinį diametrą.
Atsakyti
#209
QUOTE(Donatas @ 2016 03 10, 12:39)
paprastai prarandama nuo 2 iki 5 m.


Vat šis 0,2-0,5 atmosferos slėgio kritimas ir gali būti problema dėl šilto vandens srovės reagavimo į kitame taške atsukamą ar užsukamą čiaupą.

Mes čia apie butą ar apie namą kalbam? Jei namą, tai negi karštas buitinis vanduo ruošiamas ne vietoje o tiekiamas centralizuotai?
Atsakyti
#210
QUOTE(mintas @ 2016 03 10, 12:25)
Vat šis 0,2-0,5 atmosferos slėgio kritimas ir gali būti problema dėl šilto vandens srovės reagavimo į kitame taške atsukamą ar užsukamą čiaupą.

Mes čia apie butą ar apie namą kalbam? Jei namą, tai negi karštas buitinis vanduo ruošiamas ne vietoje o tiekiamas centralizuotai?


Manau, kad 0,2-0,5 atm slegis šokinėja ir taip sistemoj, turint pvz grezini , ar pan. - ne vien dėęl diametrų.

Yra namų, kur ir centralizuotas šildymas ateina, siulo jungtis, ne tik vanduo. Bet kainos - neisivaizduoju doh.gif
Atsakyti
#211
QUOTE(arkava @ 2016 03 10, 13:33)
Manau, kad 0,2-0,5 atm slegis šokinėja ir taip sistemoj, turint pvz grezini , ar pan. - ne vien dėęl diametrų.


Tai taip, šokinėja, bet norint minimizuoti visas priežastis dėl tokių šokinėjimų ir reikia imtis priemonių. Dėl gręžinio statomas kaip galima didesnio tūrio hidroforas, ar dar geriau į gręžinį nuleidinėjamas inverterinis siurblys, o dėl slėgio šokinėjimo atsukinėjant čiaupus taškuose mažinamas slėgio kritimas nuo vandens šaltinio, kad greičiau pribėgtų vanduo iki kolektoriaus ir kompensuotų slėgio kritimą vienoje iš atšakų atsukus čiaupą.
Atsakyti
#212
QUOTE(mintas @ 2016 03 10, 13:07)
Dėl gręžinio statomas kaip galima didesnio tūrio hidroforas, ar dar geriau į gręžinį nuleidinėjamas inverterinis siurblys, o dėl slėgio šokinėjimo atsukinėjant čiaupus taškuose mažinamas slėgio kritimas nuo vandens šaltinio, kad greičiau pribėgtų vanduo iki kolektoriaus ir kompensuotų slėgio kritimą vienoje iš atšakų atsukus čiaupą.


Inverteriniu siurbliu - negirdejau. Stato pastovaus slėgio sistemas (analogisko veikimo), taciau apsimoka tik didesniam kiekiui vartotoju. Mane atkalbėjo.
Dabar, su 80 ltr hidro - jokiu slėgio smūgių nejauciu, nors manometras šokinėja 0,8-3

Atsakyti
#213
QUOTE(arkava @ 2016 03 10, 14:24)
Inverteriniu siurbliu - negirdejau. Stato pastovaus slėgio sistemas (analogisko veikimo), taciau apsimoka tik didesniam kiekiui vartotoju. Mane atkalbėjo.
Dabar, su 80 ltr hidro - jokiu slėgio smūgių nejauciu, nors manometras  šokinėja 0,8-3


Kas yra inverterinis variklis? Tai variklis su dažnių keitikliu galintis keisti apsukų intensyvumą. Kadangi šiuo atveju kalba eina apie variklius sumontuotus siurblyje, tai kalba eina apie siurblius su inverteriniais varikliais. Tiesa, beveik bet kurį gręžinio siurblį, dapirkus dažnių keitiklį galima paversti inverteriniu.

Pas mane irgi 80l hidroforas, ir labai jaučiasi momentas, kada siurblys įsijungia. Atsukus vandenį jaučiasi srovės intensyvumo silpnėjimas. Na gal neteisingas pastebėjimas kad jaučiasi bet prieš siurbliui įsijungiant, jaučiasi, kad vandens srovė bėga silpniau ir po to siurblio įsijungimas. Įsijungimo momentu sekundės daliai slėgis krenta labai stipriai ir iškart pakyla pakankamai stipriai. Vat šis siurblio įsijungimo momentas, nepasakyčiau, kad trukdo gyventi, bet kad jis nepastebimas tai tikrai ne.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 17 kovo 2016 - 21:58
#214
Viskas ok. Su inverteriais, bet dažnio keitiklių i grežini niekas neleidžia. Jie name sumontuoti buna mirksiukas.gif (nu nebebent negirdejęs apie toki)

QUOTE(mintas @ 2016 03 17, 20:57)
Kas yra inverterinis variklis? Tai variklis su dažnių keitikliu galintis keisti apsukų intensyvumą. Kadangi šiuo atveju kalba eina apie variklius sumontuotus siurblyje, tai kalba eina apie siurblius su inverteriniais varikliais. Tiesa, beveik bet kurį gręžinio siurblį, dapirkus dažnių keitiklį galima paversti inverteriniu.

Pas mane irgi 80l hidroforas, ir labai jaučiasi momentas, kada siurblys įsijungia. Atsukus vandenį jaučiasi srovės intensyvumo silpnėjimas. Na gal neteisingas pastebėjimas kad jaučiasi bet prieš siurbliui įsijungiant, jaučiasi, kad vandens srovė bėga silpniau ir po to siurblio įsijungimas. Įsijungimo momentu sekundės daliai slėgis krenta labai stipriai ir iškart pakyla pakankamai stipriai. Vat šis siurblio įsijungimo momentas, nepasakyčiau, kad trukdo gyventi, bet kad jis nepastebimas tai tikrai ne.

Atsakyti
#215
QUOTE(arkava @ 2016 03 18, 07:41)
bet dažnio keitiklių i grežini niekas neleidžia. Jie name sumontuoti buna  mirksiukas.gif (nu nebebent negirdejęs apie toki)


O aš sakiau, kad dažnių keitiklį reikia į gręžinį leisti blink.gif ?
Atsakyti
#216
buvo parasyta "" ar dar geriau į gręžinį nuleidinėjamas inverterinis siurblys"",
tai suabejoijau, kaip cia g.gif biggrin.gif

QUOTE(mintas @ 2016 03 18, 07:15)
O aš sakiau, kad dažnių keitiklį reikia į gręžinį leisti  blink.gif  ?

Atsakyti