LAAABAS!!!
Dar pamenat mane? Atostogavom pora savaičių, visai prie kompo nebuvau
Atnešu savo dviejų savaičių senumo svočiavimo pasakojimą.
Tai va, ryte šukuosena. Padarė taip, kaip ir įsivaizdavau. Paskui makiažas. Didžiausia dilema iškilo dėl lūpų spalvos: ryškios ar ne. Bet visos panos nubalsavo, kad ryškios. Tai pasidaviau. Nors sakiau, kad vyras manęs su tokiom lūpom prie bažnyčios išsižadės

Ale jam be galo patiko

Taigi. Pas mus buvo suplanuota taip, kad merginos rinkosi pas jaunąją. O vyrai nieko nedarė, laukė mūsų prie bažnyčios. Padėjau nuotakai suknią apsirengti, tada visos draugės padėjo nuotakai užsidėti papuošalus. Planavom dar pasifotografuoti, bet jau laiko nebebuvo, teko skubėti bažnyčiom. Ten be galo graži ceremonija, nuotaka verkė ir aš spaudžiau ašarą

Po bažnyčios vaišinomės. Prieš ceremoniją prie įėjimo buvau palikusi jaunųjų taures ir didelį kašiką grybukų. Tai grybukus kažkas nugvelbė

Gerai, kad saldainių buvo... Po bažnyčios - Botanikos sodas. Ten pernešė per tiltą. Užkandom ir ėjom kasti akmenukų. Tai jaunieji pasiliko visus vaikus, kiek buvau prirašius. Dar buvau kelis tuščius palikus, tai patys parašė. O netikusius užkasė. Jaunikis sakė giliai nekas, nes eis kelis dar išsikasti

Dėkui, berods Agnemonas, už akmenukų užkasimo idėją. Tikrai nuotraukos gražesnės bus

Tada darėm jaunikio ir jaunosios komandų estafetę ir juos paleidom. Ai, dar gamtoj visi fotkinomės su tais atributais: ūsai, akiniai, skrybėlės ir t. t. Kai jaunųjų nebeliko, tai iš tikrųjų dalis jaunimo irgi dingo. Bet su tais, kurie liko, dar žaidėm tokius žaidimus: rišom kaspiną iš tualetinio popieriaus už nugaros (dauguma buvo kuklūs ir stengėsi atsiplėšti kuo mažiau, tai paskui buvo varžybos, kieno kaspinas mažesnis bus

), metėm į orą apelsiną ir gaudėm su skrybėle, valgėm studentišką maistą su kinų pagaliukais. Tada greitai rinkomės daiktus, važiavom į sodybą ir meldėmės, kad jaunieji negrįžtų anksčiau už mus. Nes mes pusę valandos vėlavom. Bet viskas baigėsi gerai. Grįžę jaunieji turėjo išsikirpti širdį, tada jaunikis per ją pernešė nuotaką. Tuomet iš raidžių sudėliojo frazę "Visada būsiu tavo", pasibučiavo ir jau buvo sutikimas su duona ir druska. Na, o vakarinėj dalyje indėlio jau mūsų nedaug buvo: žodis grįžus, tostas už tėvus, židinys ir išlydėjimas. Šėlom, dūkom iki 5 val. ryto. Piršlelis mano buvo be galo aktyvus, esu jam be galo dėkinga. Jaunieji mums dėkojo, net ir dovanėlę įteikė. Šiaip pagyrimų sulaukėm tik iš vieno - kito svečio. Matyt, ne tokia publika susirinko, kad girtų arba mes nepakankamai gerai pasirodėm. Nors aš savo darbu buvau patenkinta. Išvaizda taip pat. Kai kurie pažįstami ir draugai nepažino manęs tol, kol nepradėjau kalbėti.
Ar yra norinčių pamatyti vieną kitą foto ar neįdomu?