QUOTE(Mergiona @ 2014 10 23, 07:26)
pati sau priestarauji
man nesuvokiamos tavo "pamokos" vaikui... vedi pas netinkama psichologe, netinkama loge, paskui tavo vaikas tau 8!!! men tau aiskina kad su kita loge nedirbs- visvien tempi ten... Cia vaiko apsisprendimas ar kas? Verti vaika bendraut su "siegiancioms/ uz ranku tempiancioms" tetoms tikslu kad suvoktu: "neee, mamyte pasitiket negalima, ji atveda pas priedurnius" ir isaugtu "ne meme"?
ka
QUOTE(Mergiona @ 2014 10 23, 07:41)
Stripuli, "ne vaikas turi klausyt nesamoniu nes mama atvede, o MAMA pasirupint, kad vaika atvest ten, kur jis ne "nesamoniu klauso". Tu prastai pasirinki. Ir didziuojasi to, kad vaikas tau pritaria- taip, mama pasirinko prastai, nedirbsiu su tuo zmogum. Kokiu tikslu vaikui rinkiesi PRASTUS specialistus?
Kažką pripainiojai.
Chronologija.
Kaip visi, varau iš pradžių nemokamai pas art logopedę. Per tris užsiėmimus paaiškėja, kad ten mums tikrai nepagelbės, nes problema ne garsų artikuliacija (kur galimai ta logopedė galėtų padėti, nes labai aiškiai ištardavo kiekvieną garsą), o ir logopedės asmenybė so so - pvz. vaiko akivaizdoj aiškinti, kad jis protinis atsilikėlis

Taip iš lempos. Ten siūlo daryt disc testą, kuris įrodysiąs, kad mano vaiko psichika nuėjusi šaibom pagal raidą - mat aš prieštaravau, tai testo irgi atsisakau, nes nors psichologė man ten atrodo visai nieko iš vaizdo (tokia ji ir yra, mano draugė dabar savo vaiką ten veda), nebeturiu noro turėti nieko bendra su art logopede. Taip kad what for, aš ir be jų žinau, kad mano vaikas protiškai neatsilieka, tik kalboje.
per tą laiką man parekomenduojama mūsų pati pačiausia logopedė. Nueinam susipažinti, ji parekomenduoja iš pradžių papratinti vaiką prie daržo, paskui jau pas ją eit, kad vaikui nebūtų 2 in 1 pratinimasis.
pripratę prie daržo,einam pas ją. ten aš matau, kad ji tiesiog superinė, ir kad padarysiu bet ką, kad su mumis dirbtų. tarp to bet ką yra jos reikalavimas, kad padarytume disc testą pas jos draugę, dėl visko susitaria, pasidarom. bedarydama matau, kad žmogus irgi so so, bet kadangi reikia viską užbaigt, tai užbaigiam ir daugiau nosies ten nekišam.
tada tupim pas logopedę, ir aš, kaip žinanti, kad mano vaikui vis tiek reikės pradėti kalbėti, nes aš suaugusi, aš tai žinau geriau, vedu pas ją vaiką kas savaitę. vaikas ten jaučiasi puikiai, gerai psichologiškai ,eina noriai , bet - nekartoja ar beveik nekartoja garsų. kas ir yra mūsų esminė problema. jei vaikas neproblemiškai dirba nuo pirmos akimirkos, aš išvis skaityčiau, kad jis realiai problemų ir neturėjo, gal mama be reikalo į logopedus ir kreipėsi - būtų atėjęs laikas, prabiltų. bet čia tik imho, neprofesionalus. nukrypimas buvo.
tai va, tęsiant, logopedė ieško metodų, kaip maniškę "priverst ar įkalbėt" kartoti, panaudoja visus kone, ir galiausiai su manąja "susipyksta", "pavaro griežčiau", ir vualia, maniškė jau viską kartoja. Bet jei taip pavarytų griežčiau nuo pirmo karto, kaži kaip ten būtų buvę. Nes manoji charakterio tvirto. ją tiesiog prisijaukino, parodė esanti puiki specė ir žmogus - ir tada tokiam žmogui ir paklusti gera.
Ir iki šiol teta Renata maniškei pati mylimiausia "draugė", kiek suaugęs žmogus gali būti draugu.
tai nežinau, kur aš čia sau prieštarauju. jei matyčiau, kad teta Renata negerbia mano vaiko ir yra antiempatiška asmenybė, aš vaiko pas ją nevesčiau.
o mano vaikas pats, be mano kišimosi, pasirinko ją mėgti. aš neaiškinau - mėk tetą Renatą, ji puiki, ji tau padės kalbėti

Kad ir aš ją mėgstu ,tai čia jau sutapimas