Nesupratai manęs
Nežinau, ar normalus vaikutis deramai reaguos į spigų ir įkyrų logopedės balsą ir absoliučią antiempatiją...
todėl ir sakau, kad tokioje aplinkoje "dirbti" gali tik nuolankus įsibauginęs vaikutis, kuris bet kur daro bet ką, ką sako suaugusieji. ir klusniai beigi tiksliai.
nu gerai, gal kam nors nuolankūs darantys bet ką, ką sako suaugusieji, vaikai atrodo normalūs, man - ne.
normalus vaikas man tas, kuris atsirenka jį gerbiantį žmogų, ir su juo dirba, ir nedirba ar neklauso jo negerbiančio žmogaus
tikiu, kad galiu būti ir vieniša su šia nuomone
o užsispyręs vaikas (čia manoji) tai tas, kuris atsirenka jį gerbiantį žmogų ir jį gerbia, o dirbti ima tik pajutęs, kad tas begerbiantis žmogus TIKRAI yra aukščiau hierarchijoje už jį patį.
kad trimetis nekalbantis vaikas sąmoningai SUVOKTŲ, jog jam reikia pradėti kalbėti dėl socializavimosi ir kad jam padės pradėti kalbėti logopedinis darbas su tam tikromis taisyklėmis ir užduotimis ir jam dėl to reikia atlikti tas užduotis nepaisant logopedo asmenybės - man jau nenormalu (nes genijai irgi laikomi nenormaliais

- o čia jau būtų link genialumo)
Papildyta:p. s. pvz. mūsų logopedė niekada nestovėjo ant galvos su manąja ir į užpakalį nepūtė - tiesiog rankiojosi metodus, kurie padėtų mano vaikui prasilaužti ir imti kartoti tai, kas jam sakoma - tai padėjo užrodymas, kad jos hierarchija aukščiau - akivaizdus.
bet ji niekada nedarė jokių "usi pusi musi"... tiesiog kažką ramiu ir pagarbiu tonu dėstė ir viskas.
dar tiesa galėjo staugti, rėkti, aiškinti, kad su tokiu vaiku dirbti neįmanoma, tąsyti jį ir žiodyti
tada jau būtų normalu