QUOTE(kombo @ 2014 09 26, 14:25)
man irgiidomu butu, bet esu tikra, kad irpo ilgu diskusiju nerastumem atsakymo vieno teisingo.
lieka elgtis pgl intuicija. man, pvz , intuicija liepiaskiepyti. taip ir darau. gal klystu, nezinau
O mano intuicija jau pasimetė
QUOTE(vilkra @ 2014 09 26, 14:28)
Biškį istorijos. Leslę ir jos šeimyną užmačiau vienam prabangiam kieme, kur ofisų ir parduotuvių savininkams jų draugija kėlė vėžį- jiems buvo iškviestas "Nuaras". Radau, kas juos gelbėtų- "Miesto katė". Pagavom, apgyvendino šeimyną- mama ir trys kačiukai viename bute. Savanorės bevaikščiodamos iš prieglaudėlės į butuką ir atgal, gal užnešė, gal klinikoj, kai buvo nuvežti apžiūrai pasigavo. Kas dabar supras..

Rimtai susirgo ir tik Leslė- kitiems lyg ir nieko. Juos suskubo skiepinti, kai Leslei nustatė diagnozę. Taigi- jaučiuosi žiauriai kalta prieš katytę...

Bet jau imu po truputį atsigauti... Užėjo paranoja katicia

Visi skelbimai apie kačiukus ieškančius namų krenta širdin, visų jų NORIU irki kojų pirštų nervų galūnėlių... Ir nusiviliu, kai suprantu- NEGALIMA.
Aš žinok stengiuosi apie benamius gyvuliukus nekalbėt ir negalvot, kaip apie Afrikos badaujančius vaikus. Nes kai galvoji - tai net skauda... O kaip padėt, kaip??? Na vat finansiškai galima paaukoti, ir aukoju periodiškai. O daugiau? Jų net liesti negalima, nes namuose du mano katinai. Jie tokie pat gyvūnai, jie tokie pat durneliai, ar aš turiu teisę juos užkrėsti?

Ir tas suvokimas, kad visiems nepadėsi, man kelia isteriją. Noriu, kad visos katės turėtų gerus šeimininkus, kad jas visi mylėtų, ir šunys irgi. O kaip tas padaryc? Nafig nafig nafig, nenoriu net kalbėti apie tai
Kodėl tu kalta? Tu stengeisi išgelbėt, bet matyt toks buvo likimas. Darei viską, ką galėjai, ar tu ją tyčia ***** užkrėtei? Nu negali žmogus daugiau, negu gali, negali tu nulemti, kas mirs, bent jau ne visada.
O žinai, aš girdėjau tokius pasakojimus, kad kačių karmai labai naudinga gyventi pas žmones. be abejo, aktualius tik tiems, kas tuo tiki. Žo, jos išperka kai kuriuos reikalus UŽ žmones, na pasiima tavo kažkokią nelaimę sau, ir dėl to pačios sau labai pasigerina karmą. Ir kitam gyvenime jos jau gal atgims kokioj nors geroj pozicijoj. Todėl būtent žmonės nori kačių, ir katės nori žmonių. Tai va, tu galvok, kad gal pačiai būtų kas atsitikę, o tavo Leslė tave apsaugojo. Na numirė, užtat kitam gyvenime atgims prašmatniam veislyne ant šilkinės pagalvėlės. Arba aplamai bus ne katė, o koks ten brahmanas. Labai čia žinai!