Labas.
Oi,
Vailingo pasirodė pagaliau

vis pagalvodavau kaip Mode laikosi... gražuolė... žvilgsnis - katės žinančios savo vertę

Nepradink vėl, palepink kartas nuo karto nuotraukomis
Pušaitė, mano pirmas matytas kornišas Latvijoje buvo siaminio spalvinimo... tokio tradicinio, kai tamsiai rudas snukutis, ausytės ir kojų bei uodegos galiukai... o pats kūnas šviesiai kreminis čto-li

tai va ir prisekiau sau, kad jei aš kada nors turėsiu katę (o tai buvo bais abejotina, bo aš BUVAU prisekusi šuninkė... plius vyras alergiškas katėms), tai TIK tokios spalvos, taškas!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Paskui, kai jau rinkausi (svajonės pasirodo pildosi

)... išrinkau iš foto ryžą, bo sena meilė nerūdija

ir........................ nuvažiavus į vietą išsirinkau visišką priešingybę

aišku iš pirminio svajonės varianto (siaminis) aš kaip ir pataikiau pagal pavadinimą

tik ans šviesus siaminis, kai snukutis vos gelsvas, visos kitos galūnės irgi, o pats baltai-gelsvas... net nežinau kaip spalvą apibūdinti

bet kai pamačiau jį pirmą kartą, katinui buvo mėnuo rodos, tai atrodė tokia miela, balta, su permatoma rūūūūūūžava odelė, žiurkė

aš veisėją ilgai kamavau - ar tikrai tikrai jis bus siaminis

man net rodė iš prieš tai buvusios vados panašų, kaip atrodė mažas ir koks užaugęs

sunkiai tikėjosi

O paskui susiklostė taip, kad dabar turiu ir jo sesę iš to pačio veislyno

ji marga, vėžlinė... o atrodė niekad man tokios spalvos katės nepatiko

bet dabar - jie patys pačiausi, ot
Tai kad tas nusistatymas, kad būtent tokią ir ne kitokią spalvą