Pamatai

Plokstuminis tikrai tiktu, bet suzinojus kaina, noras gali dingti Beje nukasineti, pilti papildoma sluoksni daznai reikia ir plokstuminiam pamatui. Kai internetu uzklausas siunti, tai jie visada paskaiciuoja pigiausia varianta, o paskui prasudeda visokie 'cia dar butina supilti 50 cm pagrinda" ir pan.
Nebent patys darysites didziaja dali darbu...

nuo a iki z labai blogas variantas.

Butu idomu suzinoti argumentus, kodel blogas?

Pirmiausia tai svoris 6-7 tonos toks keistai mažas. Vien sniego apkrova panašiai tiek gali būti. Na bet jei tikrai namukas svers tik tiek, ar kad ir kokius 2-3 kartus daugiau ir kaip pagrindas bus naudojamos plokštės, tai kam knistis su 1,5m nukasinėjimais, smėlio užpylimais. Nematau jokios naudos iš to smėlio, ypač kai po juo vis tiek lieka durpės.

dar idomiau butu suzinoti tokiu keistu sprendiniu pagrindima?
p.s. supratus sprendiniu pagrindima, galesim destyti argumentus.

ok
1. sekliuju pamatu irengti negaliu del grunto
2. poliai / plokstinis pamatas brangu, lyginant su tuo ka reikia pastatyti

3. zvyro pagrindas su geotekstile( 30 lt./kv.m), perdengmo plokstes gaunu uz aciu

todel ir klausiu kokios rizikos?
darbar Jusu argumentai

[quote=sonke pl,2014 12 29, 18:15]ok
1. sekliuju pamatu irengti negaliu del grunto
2. poliai / plokstinis pamatas brangu, lyginant su tuo ka reikia pastatyti

3. zvyro pagrindas su geotekstile( 30 lt./kv.m), perdengmo plokstes gaunu uz aciu

todel ir klausiu kokios rizikos?
darbar Jusu argumentai
[/quote

plokstuminiai pamatai mano manymu turi buti islieti is vienos plokstes su armatura jieturi but vientisa plokste o is ploksciu rinkta xmmm

Jeigu prastas gruntas tai plokščias pamatas būtų pats tas.
Su plokštėmis situacija pasunkėja.
Pagrindo paruošimas būtų panašus. Užtektų smėlio/žvyro pagalvės tokiam sodo nameliui, bet paskui prasideda niuansai.
Kaip bus su santechnikos vamzdžiais, kurie yra tam tikrose vietose. Sunku bus padaryti skyles prieš nuleidžiant plokštę ant pagrindo.
Kiaurymėtos perdangos plokštės yra suprojektuotos apkrovoms išilgine kryptimi, skersine gali būti per silpnos.
Plokštes reikėtų jungti į vientisą pagrindą.
Jų betono markė nepritaikyta dėti tiesiai ant grunto. Armatūros apsauginiai sluoksniai labai ploni. Reikėtų dėti ne ant grunto, bet ant putplasčio.
Reikia, kad namelio matmenys sutaptų su betono pagrindo matmeninis.
Konstruktoriai nebegalėtų paskaičiuoti tokios konstrukcijos kai tiek visko primaišyta, negautumėte jokio parašo. Tektų pasikliauti intuicija ir sveiku protu. Kažkas iš gerai suprantančių turėtų įvertinti konstrukciją.
Sakyčiau, kad variantas įmanomas, bet reikėtų daug ką apgalvoti.
Pagrindas paruošiamas pagal įprastus reikalavimus. Jeigu galite nustumti 150cm ir pakeisti gruntu be organinių priemaišų, tai labai gerai. Jeigu be molio, būtų dar geriau, bet tam gali prireikti atvežti 20-30 12m3 mašinų smėlio/žvyro... Gal pas jus vietoje smėlis?
Toliau eitų vamzdynai ir putplasčio sluoksnis.
Ant putplasčio plokštės, plokščių kraštuose aplink visą pamatą išbetonuojamas gelžbetoninis "žiedas". Betonas suteka ir į plokščių galų kiaurymes. Plokščių šonai inkaruojami kaip ir perdangoje. Tarp plokščių paliekami tarpai betonui bent 10cm. Ant plokščių liejamos 5-7cm grindys armuotos d8 ar d10 200x200 tinklu. Geriau betonuoti "žiedą" ir "grindis" vienu metu. Ant tokio pamato jau gana drasiai galima statyti, tai tuo pačiu būtų ir šiltos grindys. Tai iš esmės ir būtų plokštuminis pamatas tik armatūros reikėtų vos 400-500kg + betonas.
Jeigu stogas dvišlaitis, tai plokštes reikėtų išdėstyti stogo nuolydžio kryptimi, tai gana svarbu dėl skirtingo apkrovų pasiskirstymo.
Dar pasiskaičiuokite, kad tilptumėte į 7m3 betono, kad betonvežis su siurbliu važiuotų vieną kartą jeigu nesiruošiate maišyti betono vietoje ir gyvenate ne per toliausiai nuo betono mazgų.
Taigi variantas gan sudėtingas konstrukcijos paskaičiavimo prasme, bet įmanomas.

Iš apkrovų serijos. Kiaurymėtos plokštės pritaikytos lenkimui į apačią (kaip suprantu, pas jas armatūros daugiau apatinėje pusėje). Padėjus ant grunto ir sudėjus apkrovas (sienas) ant jų galų, jos būtų lenkiamos į viršų. T.y. apatinė armatūra, kur jos daugiausia, nedirbs, viskas laikysis ant viršutinės (kur jos nedaug). Versti apačia į viršų? Abejoju ar koks konstruktorius apsiimtų tokią konstrukciją skaičiuoti...

Ar ne paprasčiau būt tiesiog nueit pas konstruktorius ir pasišnekėt? Jei stabilus gruntas 3m gylyje (bet koks bobcatas išgręš skyles poliams) ir namas lengvas (gal pakas kelių ar keliolikos polių?), gal ir poliniai pamatai daug nekainuos paprastam namui?

dekoju uz issamu atsakyma ir patarimus.
rekes pamastyti ir paskaiciuoti.

Dar vienas klausimelis (niekur neradau apie tai):
kiek giliai isala durpinis gruntas palyginus su kitais?

jei virsutinis grunto sluoksnis iki 3m gylio - durpes, toks pagrindas nei pamatu (sekliu juostiniu ar plokstiniu) ir grindu atremimui netinkamas. nei zvyro, geotekstiles ar tuo labiau g/b perdangos ploksciu naudojimas pagrindo (durpiu) savybiu nepakiais.
jei numatomas nedidelis pastatas lengvu konstrukciju tai uztektu keturiu stulpiniu pamatu (kampuose) atremtu i tvirtesni pagrinda po durpem. tokio pamato kaina matyt atitiktu vasarnamio lygi.
gaunamas "uz aciu" plokstes panaudokit perdangai ant rostverko, turesit tvirta pagrinda grindu irengimui. zvyra ir geotekstile rasit kur panaudoti ukyje.
norint suprasti rizikas, kurios atsiranda pamata irengus ant durpiu pagrindo reiketu pasigilinti i gruntu sandaros ir mechanikos teorija. ar to reikia?

Bet pažiūrėkite iš praktinės pusės. 7x7 lengvas vasarnamis nereikalauja kokybiškų pamatų, apie kuriuos šnekate.
Kas galėtų atsitikti skydiniam nameliui su plokščiuoju pamatu ant minkšto pagrindo? Čia juk ne mūras.
Gal pasvirtų į šoną kelis cm jeigu sėdimas būtų labai netolygus, bet ir tai su 150cm smėlio/žvyro "pagalvę" labai abejotinas toks netolygus sėdimas. Pati "pagalvė" svers kelis kartus daugiau nei visas vasarnamis.
Vasarnamio apkrova gruntui bus panaši kaip papildomo 30cm žemių sluoksnio, kas 150cm gylyje bus beveik nejuntama.