Pamatai

#337
QUOTE(13b @ 2015 03 01, 17:50)
Ar yra skirtumas, kuriame rostverko aukštyje yra perdanga?
Kažkaip įsivaizdavau, kad skirtumas yra, bet vienas pusiau statybininkas, sako, kad skirtumo nėra (proto ribose). Svarbu, teisingas armavimas, kad perdanga turi būti virš apatinės rostverko armatūros. Na bet į mano klausimą kas jei perdanga bus 2cm virš apatinės rostverko armatūros - neatsakė.
Kaip iš tiesų? ar galima perdangą/grindis lieti ne rostverko viršuje o viduryje „A".
Tokiu atveju galėčiau pasilikti tam pačiam aukštyje ir nesukiltų grindų nulis. Nes B atveju, sukyla grindys apie 20-30 cm ir SIP siena gaunasi gerokai žemiau, taigi ir lubos nusileidžia.
user posted image


Jei bus laiko , pasireikšiu statybų temose daugiau. Šiemet statysim namą. pamatai jau yra.

Dabar konkrečiai dėl klausimo.
Rinikis B variantą. Sukyla grindys. Na ir kas? Mes irgi kelsim grindis. Mažiau tūrio - mažiau išleisi šildymui. smile.gif
Izoliacija bus geresnė, bus mažiau šalčio tiltų. Tavo atveju, armavimas irgi teisingesnis, turėtų būti lengviau surišama.

Atsakyti
#338
Na ir kas - o tai, kad grindys tokiu atveju bus ~1 metrą virš dabartinio grunto. Sklypas per visą ilgį žemėja vieną metrą, tai nėr labai netikėta, bet dar papildomai kelti, noro nėra didelio.
Man imponuoja Milao pasiūlytas tarpinis variantas.
user posted image
Vėlgi čia reikia skaičiavimų, kad žinoti kiek ir kokiame aukštyje kas bus.
Kiek papildomai žemių reiks užvežti ir pan. čia tik mintis dėl pačio rostverko principo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo 13b: 02 kovo 2015 - 16:18
#339
Apie šiltinimą iš apačios jau rašiau. Daugiau nebeturiu ką pridurti. Spręsti pačiam. Skaitom dar kartą:
QUOTE(Milao @ 2015 03 02, 13:05)
Jei papildomai šiltinti iš vidaus, tai pirmiausia visą perdangą, o tada ir rostverką. Šiltinimas iš apačios mažiau efektyvus nei iš viršaus, bet čia teigiamas dalykas yra tas, kad galima panaudoti daug pigesnį apkrovų nelaikantį polistirolą kaip EPS50. Tai efekto/kainos santykis bus gal panašus į šiltinimo virš perdangos naudojant EPS80. <{POST_SNAPBACK}>

Gal visgi patalpų aukštį geriau rinktis tokį, kokio norisi, o ne kokio norisi minus 20cm. Nužeminti bet kada galima kabinant lubas. Paaukštinti jau niekaip. O jei per žemos lubos, tai ir pačiam bus nemiela, ir su likvidumu problemos.
QUOTE(paspausk @ 2015 03 02, 16:06)
Rinikis B variantą. Sukyla grindys. Na ir kas? Mes irgi kelsim grindis. Mažiau tūrio - mažiau išleisi šildymui. smile.gif
Izoliacija bus geresnė, bus mažiau šalčio tiltų. Tavo atveju, armavimas irgi teisingesnis, turėtų būti lengviau surišama.<{POST_SNAPBACK}>

Tai pirmiausia nusistatyk norimą nulį. O tada priklausomai nuo pasirinktos grindų realizacijos rostverką aukščiau ar žemiau.
QUOTE(13b @ 2015 03 02, 16:18)
Na ir kas - o tai, kad grindys tokiu atveju bus ~1 metrą virš dabartinio grunto. Sklypas per visą ilgį žemėja vieną metrą, tai nėr labai netikėta, bet dar papildomai kelti, noro nėra didelio.
Man imponuoja Milao pasiūlytas tarpinis variantas.
user posted image
Vėlgi čia reikia skaičiavimų, kad žinoti kiek ir kokiame aukštyje kas bus.
Kiek papildomai žemių reiks užvežti ir pan. čia tik mintis dėl pačio rostverko principo. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#340
QUOTE(13b @ 2015 03 01, 16:50)
Ar yra skirtumas, kuriame rostverko aukštyje yra perdanga?
Kažkaip įsivaizdavau, kad skirtumas yra, bet vienas pusiau statybininkas, sako, kad skirtumo nėra (proto ribose). Svarbu, teisingas armavimas, kad perdanga turi būti virš apatinės rostverko armatūros. Na bet į mano klausimą kas jei perdanga bus 2cm virš apatinės rostverko armatūros - neatsakė.
Kaip iš tiesų? ar galima perdangą/grindis lieti ne rostverko viršuje o viduryje „A".
Tokiu atveju galėčiau pasilikti tam pačiam aukštyje ir nesukiltų grindų nulis. Nes B atveju, sukyla grindys apie 20-30 cm ir SIP siena gaunasi gerokai žemiau, taigi ir lubos nusileidžia.
user posted image

vykdant vientisa (sija ir plokste) betonavima, plokste gali buti bet kuriame aukstyje sijos atzvilgiu.
norint daryti du atskirus betonavimus, pirma sija o po to plokste, plokste gali buti tik virs sijos.
A variantas - "saltas".
ar B variante negalima padaryti aukstesnes sienines plokstes ir lubos liks norimam aukstyje?
Atsakyti
#341
QUOTE(13b @ 2015 03 01, 17:41)
Turėčiau atsakymą, neužduočiau klausimo sad.gif
Konstruktorius nieko kito nenori svarstyti, tik sudėtingą rostverką , liejamą kartu su perdanga, 2,5t armatūros 100kvm grindų ir rostverke, monolitinė atraminė siena, bei monolitinė antro aukšto perdanga su sijos elementu (standumo briauna) perimetre.
SIP ignoruoja kaip laikančią konstrukciją.
Keičiu konstruktorių. Nenori žiūrėti į SIP kaip statybinę medžiagą.


Iš principo karkasinį/sip namą galima pastatyti "ant keturių akmenų", t.y. grynai tik ant polių be jokio rostverko tinkamai suprojektavus.
Perdengimas vistiek liktų problema. Čia vėl reikėtų pakankinti konstruktorių, kad jis paskaičiuotų kiek nusėstų į durpes atremtos grindys laikui bėgant. Jos būtų žymiai pigesnės. Spėčiau ne daugiau 3cm būtų.
Problema su vamzdynais judančioje grindų-sienų sandūroje taip pat išsprendžiama. Nematau prasmės betonuoti 12cm perdengimą, kuris įlinks viduryje laikui bėgant. Nesujungus perdengimo su rostverku tos grindys bent liktų plokščios.

B varianto nepertraukiamas sijos/perdengimo betonavimas būtų labai sudėtingas. +Prasčiau apšiltintas variantas. Iškart atmesčiau.
Atsakyti
#342
Oi.. ir vėl variantai pilasi (ir piniginei malonesni, bet rizikingesni) biggrin.gif
BangaS - o kaip su sandarumu (sienų grindų sandūroje), jei grindys leidžiasi su gruntu po kurio?
Tai būtų paprasčiausias variantas - atskiras rostverkas ir grindys ant grunto.
Abejoju, ar kas gali pasakyti kiek laikui bėgant susės durpės. Geologo buvau užklausęs - atsakymas buvo - "Taip durpės ir gruntas virš jų nusės ir nevienodai, priklausomai nuo durpių sluoksnio storio. Praktikoje sutinkami seni mūriniai pastatai su 1-10 cm horizontaliais plyšiais"

Durpių sluoksnis pas mane nėra vienodas, nuo 1m iki 0,5m gali būti.
Taip pat ir papildomas sluoksnis smėlio yra užvežtas nevienodas, taigi gruntas nėra vienodas visame plote ir susėdimas taip pat gali skirtis.
3cm mano nuomone nebūtų daug. tik ar apsiribotų tais 3cm.

Dar klausimas ir įšalas. Kadangi buvo ruoštasi įrenginėti grindis atremtas į rostverką - augalinis sluoksnis buvo nejudintas ir užvežta reikiamas kieks smėlio (80-30cm).

Atsakyti
#343
O kokiam gyly tos durpes?

QUOTE(13b @ 2015 03 03, 15:27)
Oi.. ir vėl variantai pilasi (ir piniginei malonesni, bet rizikingesni) biggrin.gif
BangaS - o kaip su sandarumu (sienų grindų sandūroje), jei grindys leidžiasi su gruntu po kurio?
Tai būtų paprasčiausias variantas - atskiras rostverkas ir grindys ant grunto.
Abejoju, ar kas gali pasakyti kiek laikui bėgant susės durpės. Geologo buvau užklausęs - atsakymas buvo - "Taip durpės ir gruntas virš jų nusės ir nevienodai, priklausomai nuo durpių sluoksnio storio. Praktikoje sutinkami seni mūriniai pastatai su 1-10 cm  horizontaliais plyšiais"

Durpių sluoksnis pas mane nėra vienodas, nuo 1m iki 0,5m gali būti.
Taip pat ir papildomas sluoksnis smėlio yra užvežtas nevienodas, taigi gruntas nėra vienodas visame plote ir susėdimas taip pat gali skirtis.
3cm mano nuomone nebūtų daug. tik ar apsiribotų tais 3cm.

Dar klausimas ir įšalas. Kadangi buvo ruoštasi įrenginėti grindis atremtas į rostverką - augalinis sluoksnis buvo nejudintas ir užvežta reikiamas kieks smėlio (80-30cm).

Atsakyti
#344
Vienam gręžinyje prasideda 1.2m gylyje ir storis 50cm. Kitam gręžinyje prasideda 1,4m storis 1 metras, nuo 1,9 įsotintos vandeniu (darė pavasarį kai buvo gan šlapia). Gruntiniai vandenys 1,7-1,9 gylyje, lietingu laikotarpiu gali pakilti 0,5m.
Ant viso šito ploto užpyliau smėlio 0,8-0,3m
Atsakyti
#345
QUOTE(13b @ 2015 03 03, 17:11)
Vienam gręžinyje prasideda 1.2m gylyje ir storis 50cm. Kitam gręžinyje prasideda 1,4m storis 1 metras, nuo 1,9 įsotintos vandeniu (darė pavasarį kai buvo gan šlapia). Gruntiniai vandenys 1,7-1,9 gylyje, lietingu laikotarpiu gali pakilti 0,5m.
Ant viso šito ploto užpyliau smėlio 0,8-0,3m


nu kame bedos kali polius zemiau durpiu ir ramiai gyveni. Arba as kazka praleidau o siaip jei yra laiko vasara pagrezk durpes turetu but posauses. jei ne siek tiek sunkiau polisu irengti bet budu yra daug ir skirtingu.
Atsakyti
#346
poliai jau yra. gręžt žemiau nėr ko. 6 metrai nieko tvirto.
Atsakyti
#347
QUOTE(13b @ 2015 03 03, 17:54)
poliai jau yra. gręžt žemiau nėr ko. 6 metrai nieko tvirto.



Man kaip geologui labai keista jei durpes tik pora metru i gily kaip giliau gali but nieko tvirto? gal polius kitokius reikejo daryt taada pavyzdziui spraaustinius su slegiu ipurskiant betona galetumet tada daugiaauksti ant ju statyt. O dabar man rodos per daug mastot. jei poliai remiasi ne i durpe tai jie daug neslugs. Ar konstruktorius irengiaant polius skaiciuoja sonine poliu trinti? poliaus sonine laikomoji galia daug didesne nei tiesiogine poliaus spaudimo i apacia. Uzismeskit elementaru rostverka ir turesit nama. Irengiant grundis ant rostverko ir per girndis uzdekit storesnio armatuross tinklo ir neslugs jums toss grindis.
Atsakyti
#348
QUOTE(mantesas @ 2015 03 03, 21:24)
Man kaip geologui labai keista jei durpes tik pora metru i gily kaip giliau gali but nieko tvirto? gal polius kitokius reikejo daryt taada pavyzdziui spraaustinius su slegiu ipurskiant betona galetumet tada daugiaauksti ant ju statyt. O dabar man rodos per daug mastot. jei poliai remiasi ne i durpe tai jie daug neslugs. Ar konstruktorius irengiaant polius skaiciuoja sonine poliu trinti? poliaus sonine laikomoji galia daug didesne nei tiesiogine poliaus spaudimo i apacia. Uzismeskit elementaru rostverka ir turesit nama. Irengiant grundis ant rostverko ir per girndis uzdekit storesnio armatuross tinklo ir neslugs jums toss grindis.

Poliai - plūktiniai. Grežia, tada akmenis pila, trombuoja, vėl kartoja. Kol pasiekia užduotą tvirtumą. Dėl polių neabejoju, laikys, diametras didelis. tik atstumai irgi dideli. iki 5.5m tarp polių.
Atsakyti