Nėštumas

Sveikos merginos.

Noriu pasidalinti savo istorija, kuri pradžioje buvo gana gera, o vėliau viskas pasisuko kita linkme. Tai va pradėsiu nuo to, kad su draugu planavome tą mažąjį moliugėlį. Paskutinių mmm pirma diena buvo birželio 12, viena akim maždaug primečiau kada mano tos vaisingesnes dienos ir pradėjome intensyviai darbuotis Su savo mmm niekad neturėjau jokių bėdų. Stresas, nervai ar kiti blogi dalykai, jokios įtakos neturi. Jos niekad nevėluodavo ir net neužsilaikydavo. Taigi kitos mmm turėjo prasidėti liepos 8d., taip ir atsitiko (na bent aš jau taip galvojau). Tačiau jau buvo tokie pirmieji nėščiųjų simptomai, kartais galva susisvaigdavo, krutys jautrios, ypač speneliai. Buvau 100% užtikrinta, kad kažkas užkibs, tad nebuvau pasiruošus pasirodžiusioms mmm. Pirma mintis buvo "o velnias, susirgau ir dar visai nepasiruošus". Kadangi tai buvo tik mmm pati pradžia tai iš bėdos kol nukeliavau iki parduotuvės užteko ir įkloto. Grįžusi namo susitvarkiau kaip priklauso. Tačiau mmm taip ir nepasirodė normaliai, tada taip knietėjo pasidaryti testą, bet išlaukiau keturių dienų, nes tikėjausi, kad parodys ryškų antrą brūkšniuką, o ne vaiduokliuką. Paskui pradėjau galvoti, kad tai jau buvo implantacija, nes kraujo buvo keli lašiukai. Kai mmm vėlavo ketvirtą dieną pasidariau testą, buvo teigiamas. Antras brūkšnys pasirodė minutės bėgyje ir buvo gana ryškus. Laimės buvo pilnos kelnės, pradėjau vekt iš džiaugsmo, net pati su savim kalbėjausi čiupinėjau, glosčiau tą . Net pribėgus prie veidrodžio jau jį apžiūrinėjau, tik paskui pati sau garsiai ištariau "ką tu darai, juk dar nieko nepamatysi, jis tik pradeda apsigyventi pas tave". Ir pati sau garsiai atsakiau "o Dieve tikrai ką aš darau, jis dar tik kuriasi laikinuose namuose". Septynioms dienoms po implantacijos pasidariau kraujo tyrimą. Tačiau nėštumo jis neparodė, nes buvo per mažas kiekis "to" hormono (nepamenu dabar pavadinimo). Beje nepaminėjau dar visą tą laiką labai maudė pilvo apačią, skausmas buvo kaip prieš mmm, tik kartais stipresnis, kartais švelnesnis. Na galvojau taip turi būti, juk viskas auga, plečiasi. Kadangi gyvenu UK žinojau kokie čia daktarai, tai net persigandau. Liepos 18d. būdama darbe pasijutau labai blogai. Pilvo skausmai buvo tokie stiprus, kad nuo pilvo apačios pereidavo į nugaros apačią ties pusiauju. Išsiprašiusi iš darbo nukeliavau į vietinę ligoninę. Priėmė juodukas, paklausinėjo kas nutiko, pačiupinėjo pilvą, davė siuntimą kitą ligoninę dėl tyrimų ir skano ir pasakė, jei skaudės pilvą išgerti paracetamolio. Šitas mane "nužudė" visiškai. Grįžau namo skausmai jau buvo aprimę. Bet vakarop viskas pablogėjo. Buvo tokie skausmai kaip ir darbe, tik jie dar kelis kart stipresni ir ilgesni. Išgėriau paracetamolio. Tik spėjau draugui pasakyti, kad viskas, nėštumo pabaiga ir pajutau, kad man jau reikia bėgti į tualetą. Kraujavimas buvo kaip paprasčiausios mmm, gal tik šiek tiek daugiau jo buvo. Bet va skausmas neapsakomas, nors sienom pradėk lipt. Kitą rytą nuvažiavus i ligoninę paėmė šlapimo ir kraujo - tyrimams. Padarė skaną, nėštumo nebe buvo matyti, vaginalinis skanas irgi nieko neparodė. "to" hormono kiekis buvo visiškai mažas. Tačiau patvirtino, kad aš buvau nėščia. Tai buvo visiškai ankstyvas persileidimas. Buvo sunkiau ne fiziškai viską ištvert, o psichologiškai. Pirmas nėštumas ir nenusisekęs. Ginekologės žodžiai:

"viskas vyksta iš gamtos, tai buvo natūralus persileidimas, tai ne tavo kaltė. Čia vyksta atranka - kuris stipresnis tas ir nugali (pasilieka). Tavo kūnas atmetė, tai kas silpna ir galbūt nesveika. Jei tai būtų vėlyvas nėštumas tau būtų žymiai sunkiau viską tai atlaikyti, nes tu gali matyti jau susiformavusį vaisių, t.y. galvelė, rankytės, kojytės ir t.t. O tai žmogų paveikia labai stipriai.

Šie žodžiai mane labai nuramino. Žinoma buvo tų ašarų, liūdesio, bet šalia buvo mylimas žmogus kuris man padėjo. Tuo metu jis mane labiausiai palaikė. Buvo man vaikinas geriausias graugas ir draugė. Linksmino ir pasakė, kad šį kartą bus stiprus supermenas/ė. Stengiuosi apie tai visai negalvoti, pasiėmiau kelias laisvas dienas. Užsirašiau kelioms grožio procedūroms, į kirpyklą, kad visiškai atsigauti.


Mielos mergaitės, aš tik norėjau pasidalinti savo istorija. Jeigu jums ji nepatiko prašau susilaikykite nuo piktų komentarų.

Ačiū, kad esate tolerantiškos. Sėkmės visoms esančioms, būsimoms ir dar tik planuojančioms mamytėms turėti kuo mažiau bereikalingų bėdų.

Šaunuolė, kad papasakojai. Sako, kad kartais būna lengviau,kai nelaikai savyje.
Nenusiminkite, viskas viksta taip, kaip turi būti. Reiškia dar buvo ne laikas. Nukreipk mintis kur nors kitur, stenkis negalvoti apie tai. O kai bus laikas, vaikelis ateis:)
Kartais taip atrodo, kad kuo mažiau tevai "stengiasi", tuo greičiau gaunasi tas vaikelis.

uzjauciu del praradimo ir linkiu vel greito pastojimo.
as irgi labai dziaugiausi, kaip ir tu , bet nestumas nera malonu, patikek.. lydi visokios keistos nuotaikos, pykinimas (dar nebuvo dienos kad nebegciau i wc), didziulis nuovargis, jautrumas, ai zodziu kosmarelis ... (apie tai anksciau net nesusimastydavau)

o kur dar visokie tyrimai, pvz del apsigimimu, ten darai tyrima paskui 3 savaites esi nei gyva nei mirus belaukdama.
darbe negaliu buti del siaubingo kvapu netoleravimo, imu vemt, tai teko imt nedarbinguma ir jau vargiai ar grisiu iki gimdymo.
zodziu viskas dar pries akis, jokios romantikos a la as nesioju kudiki, kokia laime, tai nesitikek..

Nesutikciau,tas nestumo laikotarpis kiekvienai skirtingas,negazdinkit zmogaus.Man tai buvo pats graziausias,maloniausias laikotarpis mano gyvenime,lengvai pykino pora sav,nesijauciau pavargusi (su pirmu net begiodavau iki 8men),kaip vyrui juokauju,galeciau buti nescia be pertrauku:-) Tik augint sunkiau,bet kartu tai ir didelis dziaugsmas:-) Del persileidimo taip nesijaudinkit,kaip gyd man sake,tokiu ankstyvu persileidimu pasitaiko daznai,moterys net nepastebi buvusios pastojusios,del to galima planuot leliuka iskart.As turejau du is eiles nesivystancius,10 ir 8sav,dare tyrimus,ieskojo priezasciu,nieko nenustate.Trecia kart pastojau ir viskas buvo gerai.Kai mazyliui buvo 3men,supratau,kad laukiuosi vel (nors maitinau ir menesiniu nebuvo),taigi dabar auga du pametinukai:-)
Sekmes jums,viskas bus gerai:-)

Nu nezinau, gal as pasirodysiu labai ziauri ar dar kokia anokia, bent man paciai teko toki pseudo nepavykusi nestuma pernesti 4 kartus, taciau nematau nei prasmes nei esmes guostis, tiesiog nusiteiki, kad gamta ir Dievas taip sureguliavo ir ramiai lauki toliau savo laiko. Mano patarimas " neuzsigruzinti " negatyviom baimem, gyventi kaip gyvenot, tiketi ir laukti, kaip ir tikejot, bet nepult i depresija. Gamta ir Dievas geriau uz mus zino, kada kam laikas

taip, jums pasiseke, esate viena is 30 proc, kurioms nestumas ivyksta be jokiu didesniu negalavimu. esat ta laimingoji, sveikinu su sekme, Dievas jums dave didele malone.
retai nestumas malonus. is mano viso pulku draugiu ir pazistamu tik 2 turejo palyginus lengva nestuma, kitos kamavosi nuo toksikozes, diabeto, preeklampsijos, nutukimo, nuotaiku kaitos, auksto spaudimo, didelio nuovargio. Puse ju nutrauke veikla bent 2 menesiams. As pati i darba nebegrizau.

taip, taip, nelengvas tas darbas...vaikus "gaminti") o ką sakyti apie pirmus men., žindymas ir t.t

Rimtai? Tik 30% nėštumų be didesnių negalavimų? Geras, vadinasi ir aš ta laimingoji, kuri iki paskutinės nėštumo dienos net nesijautė nėščia abiejų nėštumų metu


Autore, laikykitės Suprantu, kad sunku, su laiku bus lengviau

netikiu, kad taip jau visiskai nieko nejautet diskomfortisko, ypac 9 menesyje.
Pvz mano mociute pagimde 5 vaikus, bet nei vieno nestumo metu nepriaugo svorio (isskyrus kudikio svori ir vaisiaus vandenu), taciau judet paskutini menesi tai buvo labai nelengva, bet ji dirbo visus ukio darbus vistiek, taciau kai kalbames, tai ji juokiasi, sako buvo nelengva.. net sluota teko pakeisti i kitokia, ilgu kotu, nes su trumpa jau negaledavau plauti grindu. tikrai jums viskas buvo taip paprasta, net ir miegoti be vargo galejote paskutines savaites ?

Alesia, mums pasiseks kazkur kitur !

Jokio diskomforto nejaučiau iki pat galo. Buvau judri, priaugau apie 10 kg, netino kojos, miegot nebuvo sudėtinga ar sunku. Šiek tiek po 35 sav. kankino nemiga, bet kai visos dienos tavo, tai jokia problema. Pasiilgau pilvo

Juk rašiau, kad nejaučiau, čia ne esmė jūsų tikėjime ar netikėjime Miegojimui šiais laikasi yra įvairių pagalvių, telieka apsikamšyt, pilvą pasidėliot ir miegot Žinoma, visoms visko būna, bet mano patirtis tokia, kad man buvo lengva ir gera lauktis, nepamenu nei vieno nemalonaus dalyko

nu vat is kur venera tokias statistikas istrauke,nu tik jau vienai zinot,buvau ne viena karta nescia,ir kartais net graudu budavo,kad tas nestumas baigsis vis tiek,prisimenu tik grazius dalykus,ta laukimo jausma,palyginus su auginimu tai vienas juokas tas nestumas.