Nėštumas

labai dziugu del taves

mano pazistamu rate siuo metu 17 patirciu, as galiu cia viska destyti bet ar kam idomu.. taigi:

Nestuke S: preeklampsija, tinimas, nuolatinis pavojus gyvybei, labai sunkus gimdymas
Nestuke T: uzspaustas nugaros nervas, taigi gulimas rezimas, nes kojos neklauso ir vaisius labai didelis, per daug jo vandenu
Nestuke C: depresija, liudesys, pasikeite santykiai su artimaisiais
Nestuke E: didziulis stresas del apsigimimu tyrimu, visas nestumas laukime, nezinioje, vaikas gime neisnesiotas, per Cezari, silpnas, augo letai
Nestuke V: pirmas nestumas - 2men lovoje is pradziu, antras nestumas - 2 paskutiniai men lovoje
Nestuke R: didziule bulimija.. (nors sirgo ja ir anksciau), nevaldomi alkio priepuoliai
Nestuke A: +35 kg, paguldyta del nevaldomo apetito i ligonine, bet joje visvien valge taip pat, gimde budama virs 100 kg
Nestuke G: tinimas, mazas judrumas
Nestuke M: toksikoze iki 5 men
Nestuke L: na mes su ja nesusisnekejome, buvo pikta, nervuota ir uzsidariusi
ir etc....
Nestuke Venera: didziule toksikoze, kuri vargina, riboja buvima viesose vietose ir gereja tik kai guliu lovoje, o tas taip jau nusibodo, pamirsau jau ka reiskia buti sveika

Kazkokioj keistoj aplinkoj Venera gyvena, visos nestukes kankinasi besilaukdamos, o dar ir vyrai po gimdymu nebeziuri kaip i mylimas moteris, o tik kaip i vaiku mamas

man irgi buvo toksikoze iki 5 men., taip blogai buvo, kad jau gyvent nenorejau. po to prasidejo tinimas, net veidas istino. 9 men jau vaiksciuoti buvo sunku, priaugau labai daug kg. Ir atrodo vandens airobika lankiau, bet matyt vandenys buvo, nes po gimdymo per 2 men, 20 kg numeciau. Jau nekalbu apie hormonus, kaip jie gyventi ramiai neduoda:)) Bet viskas pasimirsta. Keista, bet kai dabar ziuriu i nescias, net pasiilgstu pilvuko ir norisi dar...)

tai va va... bent vienas zmogus, kuris realiau raso .
man irgi zinok nieko nebesinori, nes BLOGA net nuo oro, nuo karscio, nuo elementariausio sampuno, nuo vaziavimo masina, nuo prekybos centro, valgyt norisi, bet kai valgai tada skonis kitoks, darosi pikta, pas mane visos spinteles uzkistos maisto produktais, kurie parduotuveje atrode vienaip, o atidarius kelia tik nora v***.
cia kaip kam, pvz mano mama neturejo nei vieno nusiskundimo, laukesi ir dirbo iki paskutines akimirkos, o as tik gimdymo laukiu, kad baigtusi tas nelemtas pykinimas, kuris lydi istisom parom.

Trys nėštumai ir nė vieno nenoriu prisimint

Pirmasis atnešė toksikozę ir vėmimus iki 20 sav., nuo 26 sav.sustojo vaisiaus vystymąsis dėl ko vaikas gimė su įgimta hipotrofija. O sustojęs vaiko augimas iššaukė daug streso, nuo 30 sav.vėl grįžo vėmimas, kurį "pagardino" nėščiųjų cholestazė, didelė anemija. Nemiegojau, kasiaus kaip išprotėjus. Iš gimdymo pamenu tik sąmonę temdantį skausmą ir nieko be basono palei akis nepamenu..vėmiau toliau nei mačiau visą gimdymą. Manęs gimdyme nebuvo, buvau nepakaltinama

Antras nėštumas - vėl toksikozė, bet tik iki 16 sav., o nuo 12 sav. poros mėnesių lovos režimas dėl persileidimo grėsmės. Paskutiniai keli mėn.bemiegiai ir tinimai nėštumo pabaigoje. Stipri anemija. Gimdymas normalus.

Trečias nėštumas nuvarė juodai: toksikozė iki 22 sav., bet jau tokia, kad gydyta vaistais, lašinėm, ligoninėm. Dar apsvaigus galvai 12 sav.griuvau ir susilaužiau padikaulį, gipsas ir ramentai (1.5 mėn.namie). Negana to, toksikozė matyt iššaukė širdies ritmo sutrikimus, tad prasikamavau su jais nuo 18 sav.iki gimdymo (o po gimdymo praėjus pusmečiui, sužinojau, kad be širdies stimuliatoriaus gyvenimo nebus, teko gultis ir implantuot). Be to, kamavo baisi nemiga absoliučiai visą nėštumą. Miegodavau vos 2-3 val per parą, gyd.ir vaistus skyrė, ir ką nedariau - niekas nepadėjo Būsena nuolat buvo "tarp dangaus ir žemės", norėdavosi prasmegt kur ir atsirast tik po gimdymo Prie visų džiaugsmų nulūžo du dantys, o kas darosi su visais kitais, tai odontologams dviem metams darbo užteks ir turbūt naujos mašinos kaina išeis gydymui..Skalauk neskalavęs..valgyt negali, vemi, visko org-mui matyt ima trūkti, nieks nelaiko, vėl anemija prikibus..

Gimdymai mane padarydavo ligoniu. Taip, dirbau, ėjau, šeima, vaikais, buitimi rūpinausi, kiti tų bėdų nematydavo..bet jau savijauta būdavo tokia, kad dienas skaičiuodavau "kada baigsis".

Vaikai nuostabūs, kentėti buvo verta.

Aišku, viską kartočiau iš naujo, jei reiktų, bet sentimentų maža..neturiu jokių foto, jaučiausi, atrodžiau tragiškai.

Esu tikra, kad laukimo laimę išgyvensite dar ne kartą
Patekot pas išmintingą ginekologę, kuri labai teisingai pasakė..ankstyvieji persileidimai yra tarsi gamtos meilė..žiauri ta natūrali atranka, bet kitąvertus mes net nežinome nuo kokio skausmo ir baisumo ji mus apsaugo..Aišku, kiekvienai mamai labai skauda (kada tai benutiktų, jei vaikelis laukiamas) ir visa tai reikia išgyventi. Stiprybės jums.

O as taijau netealiairasau,ane,kiek mataumoteru,kad ir darbexvisos dirba,nedejuoja,i susirinkimus vaiksto,taiva,as tokioj planetojgyvenu.

Aš su Jumis toj pačioj planetoj gyvenu

Iš dalies, aš suprantu veneros požiūrį, dažnai būna taip, kad kokia yra mūsų pačių patirtis, atrodo, kad ir visiems, šiuo atveju visoms, taip turi būti. Venerai sunku patikėti, kad gali nėštumas gali būt lengvas, nekomplikuotas, malonus. Man sunku įsivaizduot, kaip gali pykint visą nėštumą, neturėt jėgų, paskutiniais mėnesiais nesugebėt pasidaryt pedikiūro, apsiaut batų ir t.t., nes aš su tuo nesusidūriau.

Nėštumas trunka tik 9 mėnesius, gims vaikutis, prasidės kiti džiaugsmai ir vargai. Bus tokių dienų, kai tikrai nebus lengva, bet viskas išgyvenama

Dziugu del Jusu vaiku !
Ir kad visi buve vargai jau praeityje, kaip as sakau, jei nepasiseka vienoj srityje, tai Dievas duoda daugiau laimes kitoje, o kad dantis reikes brangiai taisytis, tai uzjauciu, zinau kokia padetis Lietuvoje su medicinos sistema ir kaip brangiai atseina paprasciausi poreikiai kaip dantu taisymas.

D'esprit, kai man viena pazistama pasake, kad dziaukis bus graziausios tavo dienos, tai vos jai per galva nekaukstelejau, o taip norejosi . Kas tiesa tai tiesa, sotus alkano nesupras. Mano mama irgi maigo peciais, na kas tau ten atseit vis blogai, jai nebuvo jokiu pasekmiu, visiskai.

Taigi kiekvienos patirtis skirtinga. Aš nėštumo laikotarpį prisimenu su dideliu džiaugsmu-savijauta buvo puiki, net geresnė nei prieš jį Nė karto nepykino, nieko neskaudėjo, buvo užplūdus tokia ramybė, netinau, labai gerai miegojau, visi tyrimai buvo puikūs, ''priaugau'' tik 2kg (grįžus po gimdymo sveriau 12kg mažiau nei prieš pastodama ), laksčiau kaip ant sparnų iki pat pabaigos, nebuvo jokio nerangumo, kad esu nėšcia primindavo tik didėjantis pilvūzas


Panele25, stiprybės, laikykitės

Suprantu tave Bjaurus jausmas tas persileidimas fizinis skausmas praeina, bet viduje skauda dar ilgai Man pasidare daug lengviau kai pastojau vel, linkiu kuo greiciau sustipreti ir vel i darbus kibti
Papildyta:



Na ir as tada prisijungsiu prie tu 30% laiminguju terminas jau uz keliu dienu, o savijauta gana gera, aisku yra nestukiniu problemeliu, kojos tinsta, pradzioje ir nuvemti pora kartu teko, bet po persileidimo i tokias menkas problemas nekreipiu demesio, svarbiausia dziaugtis tuo laikotarpiu kai esi nescia nes kai guli lovoje ir kraujuoji, supranti kad tai tavo nestumo galas, tada savijauta milijona kartu blogesne nei nestukines problemos
Papildyta: