Ryte vešiu abi merginas pas kirpėją, kurią pirmai rodžiau. Labai laukiu, nes pagaliau Prada bus profesionaliai sutvarkyta, o Kenzo pagaliau pamatysim cvergišką vaizdą. Kolkas Kenzo grynas krūmas

Po sutvarkymo pasimatys jos ausų problemos gilumas. Jei yra kaip galvoju, iškart susitarsiu su chirurgu, ir jie nelauks ilgai. Gali būt, net šią savaitę įvyks kupiracija. Tik šį kartą imsiu mb kartu, kad vėl nenualpčiau pasiimant po operacijos
Kenzo yra totalus banditas, visiška priešingybė Pradai

Ji daro viską, kas negalima. Ir tai, ko Prada net nesugalvojo pridirbt

Žodžiu šuniukas laiko visą šeimą ant ausų, o Prada prieš ją kaip gracijos, ir kultūros įsikūnyjimas

Prada auklėja banditą
Gal minėjau, kad Kenzo jau sveria daugiau nei pusę Prados svorio. Trijų mėn. Kenzo 3080g. Prada dabar 1.3m 4600g. Kenzo bus daug didesnė nei Prada. Kenzo jaučiu bus kaip tėtis

Tevas didelis, kai mačiau, man buvo sunku suprasti lyginant su Prada, kad cvergai tokie dideli
Kenzo muskulatūra, plotis kaip Prados dabar, tik auščio trūksta. Mano Pradukas miniatiūrine, bet nėr ko norėt, ji buvo "runt". Nežinau kaip verčiasi iš anglų, bet tai šuniukas vadoje, kuris gimsta labai silpas, nes turėjo blogiausią padėtį mamos pilve.
Vis galvojau ar sugebėsiu mylėti du šunis, nes Pradą dievinom visi, visa dūšia, o aš aplamai trigubai nei visi. Galvojau ar sugebėsiu antrą šunį mylėti taip pat. Galiu pasakyti, kad antram šuniui tikra meilė ateina lėčiau. Ypač kai labai myli vieną, atsiranda kitas, nebežinai kaip išdalinti į dvi dalis, kai dar net nejauti gilaus jausmo mažiukui.
Dabar, kelios dienos, kai galiu pasakyti, kad tikrai jaučiu gilius jausmus Kenzo
Nepagalvokit nieko blogo, nuo antro šuniuko atsiradimo abi mergytės buvo vienodai lepinamos ar disciplinuojamos. Kalbu apie mano pačios jausmus. Kad tik dabar pradėjau jausti Kenzo gilius jausmus, praėjus mėnesiui nuo jos atsiradimo namuose. O Pradą juk įsimylėjau per pirmą pasimatymą, kai ji dar net nepaėjo normaliai, ir aiškiai matėsi, kad ji silpniausia iš vados. Meilė ateina ne vienodai, bet ateina, jei labai stengiesi ir nori
Kai rinkausi Kenzo, buvo problema, nes įsimylėjus iš pirmo žvigsnio buvau jos broliuką, kuris turėjo įgimtą bėdą. Beveik jį ir pasiėmiau. Kaip gyvenimas diktuoja viską. Tikrai buvau pasiruošusi jį pasiimt, man būt ji dykai atidavę. Bet kažkas giliai viduje neleido jo paimti. Paėmiau Kenzo, antra iš trijų mergyčių

Berniukas deja mirė po trijų savaičių. Po mano apsilankymo jį paėmė veisėjos veterinarė sau. Veterinarė buvo kartu ir chirurgė. Nepavyjo jo išgelbėti net ir jai. Mano širdis būt neatlaikius tokio išbandymo, todėl jaučiuo dėkinga D, kad pakeičiau sprendimą paskutinę minutę ir pasiemiau Kenzo

Kenzo man primena mano antrą dukrą. Ji kaip ir mano antra dukra, be limitų ir ribų
Tiesa, prieš įsigijant Kenzo, visur sustatėm tvoras, kaip ir prieš Pradą. Kaip jau sakiau seniau, mūsų namas nemažas, bet tik jo centras klotas plytelėm, visur kitur baltas kilimas

Kenzo jau seniai, beveik nuo antros savitės namuose moka nustumti tvoras

Prada iki šiol nemoka, ji gracingai peršoka, o Kenzo įsibėgi ir tvojas, ir taip kelis kartus, kol tvora pasitraukia

Kilimams kapiec, pavasarį keisim medieną.
Matau mb irgi jau myli Kenzo

Jis gi buvo prieš antrą šunį, bet jau labai myli, jau šnekasi su ja, ir nešiojasi su savim