Cvergšnauceriai

Sveikinu visus su praejusiom ir artejanciom sventem. Ir linkiu, kad ateinantys metai butu geresni nei sie
Smagu, kad atsirado suniukas, nes Skaivai liudnos sventes buvo, pabego ir prarado savo taksiuka. Kazkaip dabar ir man bus baisu paleist

Prieš parsivežant savąją į namus taip pat daug skaičiau, klausiau, svarsčiau - boxsas ar narvas. Norėjau, kad palikta namuose šunytė jaustųsi saugi. Viena pažįstama paskakojo, kaip jos kolegės paliktas šunelis pasikorė. Taip pasidarė baisu
Dabar turiu medžiaginį boxą mašinoje, kurio į namus nesinešioju. Laabai patogu. Namuose įsigijau didoką narvą. Irgi patogu ir saugu. Išeinu į darbą ir nereikia galvot, ką ji veikia viena namuose Narve būna dieną (kai esu darbe) ir naktį. Kaip sakau - tiesiog turi savo kambarį

Tureti narvą ar ne dar ir nuo šuns prikkauso . Mūsiškė, pvz., visad "laisvej". Kažkada pabandėm palikt vienam kambary, tai tokį triukšmą pakėlė, kad buvau išsigandus dėl kaimynų ramybės . Nuo tada lieka karaliauti visame bute. Ir šiaip labai nemėgsta uždarytų durų - tuoj oat eina aiškintis, kas ten ką slepia nuo jos

O mašinoj mes ją vežamės pririštą saugos diržais.

Na, namie man palikt narve uždaryto šuns nesinorėtų. Užaugo bute vokiečių aviganis - nei sugraužė ką, nei susižeidė. Manau raktas - tinkamas krūvis ir palikti užsiėmimai. Juk paliktas vienas šuniukas ir gert gali norėt ir pažiūrėt pro langą. O dideliam narvui bute nelabai yra vietos. Bet apskritai mintis, kad jis būtų, man visai patiko. Kaip dauguma sako, kad jie ten jaučiasi saugiau, na kaip būdoj.
Kiek atsimenu, kažkurioj temoj buvo rašyta, kad boxo ilgis min. 55 cm, narvui irgi užtenka, ar jie ten telpa apsisukt?
Kas savaitgalį važiuojam į sodybą, tai gal irgi vežtis nebūtina, nes aplinka bus įprasta, ar ne taip mastau? Eli majos mintis - boxas mašinoj man patiko, nes kaskart važiuojant tikrai vargas tampyt dar ir dėžę. O gal tikrai geriau prisegt saugos diržu
Na, žodžiu, dar krūvos klausimų, kaip ir laiko - būsimo šuniuko motina gal dar net nerujoja
Dar kyla klausimas - kokio ilgio antkaklis reikalingas. Ir kokio ilgio jis turi būt mažo šuniuko - noriu viską iš anksto susiruošt
dar - kokios talpos indelis vandeniui ? Noriu gaut keramikinį, tai gražų susirast irgi reikia laiko
Tie automatiniai pavadžiai skirstomi pagal šuniuko masę. Ar užtektų pirkt iki 10 kg, ar reikia daugiau atsargos?

Žinokit, vienas - dar ne taisyklė Aš turiu tokį reaktyvą, kuris namus niokojo taip, kaip ne kiekvienas sugebėtų. Rozetę metro aukšty nuėdus buvo, apie laidus, antenas, rūbus, kilimus ir kitas gėrybes nė nekalbu. Žaislus nuo aukštų lentynų nutempdavo, sudraskydavo ir paskui dvi dienas porolonu kakodavo. Apie tai, kad nuo virtuvės spintelių indus, įrankius nusimesdavo (nors jie pilni būdavo, pvz. obuolių) - irgi net nekalbu. Sudaužius indus su šukėm žaisdavo kol kojas susipjaustydavo. Su įrankiais - tas pats. Kojas siuvom gal tris kartus.
Ir nereikia sakyt, kad krūvio mažai buvo. Su tuo šunimi du kartus per savaitę agility dresūra (protinė, ne tik fizinė veikla), dar du - paklusnumas. Savaitgaliais - miškai, treniruotės ir panaši veikla.
Žaislai... Kramtalai tam šuniui neįdomūs, jei šalia nėra žmogaus. Visus kramtalus, kongus ir specialius žaislus ten, kur palikdavom rytais, ten ir rasdavom po darbo. Mums grįžus šuo pasiimdavo jį ir tik tada eidavo graužt.

Narvas pas mus atsirado tikrai ne pačią pirmą dieną. Pusę metų aš ieškojau išeities - keldavaus rytais anksčiau, pirkau naujus žaislus, kongus. Tikrai nesinorėjo narvo. Kito dalyko neliko, kai mergina kažkokiu būdu (tada buvo kokių 5 mėnesių ir svėrė kokius 6-7 kg) atsidarė šaldytuvą ir jį išvertusi priėdė dešrelių su celofanu. Žinokit, vidury nakties eidama paskui kakojantį ilgais celofanais šunį su guminėm pirštinėm prisiekiau sau, kad tai - paskutinis kartas.

Iš patirties galiu pasakyt - jei tą šunį dabar palieku palaidą namie, kai mūsų nėra namuose... Randu tą patį rezultatą. Tiesiog tai šuo, kuris ieško veiklos būtent tada, kai nieko nėra namuose. Nesvarbu, kad ką tik parvažiavom iš treniruotės ir ji vos užlipo laiptais. Ji ras ką veikti, jei to nekontroliuosi. Ir tai dažniausiai būna gan pavojinga. Ne mano namams, o jos gyvybei. Tiesa, kalei - jau beveik šešeri.

Nu ką, tada tik kantrybės ir ištvermės
Pas mano seserį taip elgėsi laikinai globai paimtas šuo iš prieglaudos. Taip pat jis elgiasi ir pas surastą šeimą. Tikėkimės, kad man pasiseks - gal atsigims į tėvus
O jei siautės ir grauš rozetes - tada bus lengviau su narvu apsispręst
Tiesa, dar savaitgalį širdyje pasijuokiau: Sutikau mielą moterį su labai mielu cvergšnauceriu. užkalbinau. Paklausiau, kokius ji mato veislės minusus. Tai ji pasakė, jog tikėjosi, jog šuo bus ištikimas, o šitas visai neištikimas - ji vedasi, o jei šuo pamato kitą šunį - palieka ir lekia pas šunį.
Klausiu, ar dresavot, ar vedėt į aikštelę? Ne, sako, bet juk veislės aprašuose visur rašo IŠTIKIMAS
Nors, kita vertus, kaip tą ištikimybę pasversi...

Prajuokinot čia su ta ištikimybe ei nedresuosi, tai tikrai nebus šalia ir neklausys kiekvieno tavo žodžio. Manaqu taip elgsis bet kokios veislės šuo. O šiaip dėl ištikimybės, tai maniškė myli visus ir prie kiekvieno priena, laukia, kol ją paglostys Bet galų gale vistiek grįžta pas mane Va savaitgalį buvau susitikus su draugais, kurie turi beveik tokio pat amžiaus cvergiukę, kuri nei manęs, nei mano cvergės neprisileido (na tik po ilgokai praleisto kartu laiko). O maniškė visiškai ne tokia. Pasirodo ir jų charakteriai gali labai skirtis. Taigi, kaip pasiseks ir kaip išmokysit nuo mažumės, tokį ir turėsit.
O dėl antkaklio tai aš turėjau visai nedidelį pradžiai, kad keistųsi ilgis, nes vis reikėjo augant pralaisvinti, o jau kai pakankamai subrendo, tai atrodo 30-35 cm ilgio geriausia, bet tą jau galėsit vėliau įsigyt.
Kas dėl bokso, tai maniškė viena leidžia laiką virtuvėje ir koridoriuje, kur yra pastatytas jos boksas. Tai tiesiog jos miegojimo vieta (tiek naktį, tiek kai būna viena). Šiaip nieko daug nėra iškrėtusi, tik kartą spintos kampą pagraužė turbūt buvo nuobodu
Dėl flexi pavadėlio, tai mes turim 5 m. Neatsimenu, kiek kg (10 ar 15), bet buvo nupieštas vakarų škotijos terjeras ant pakuotės Kol kas patenkinti.
Dėl bliūdelio tai labai didelio nereikia. Tik vasarą daugiau išgeria plius ir pats vanduo garuoja.
Beje, iš kokio veislyno planuojat įsigyt? Dėl visų šių dalykų galit dar su veisėja pasitart. Bent jau mums ji labai daug padėjo. Nuėjom kartu į parodą ir viską, ko reikia susipirkom

zemaiteki, planuoju pirkt iš Tyro akvamarino - labai man Jūsų ir malinua suniukai patiko ir juoda spalva
Supratau, kai gims šuniukai, tada veisėjos klausinėsiu apie inventorių.
O tas "neištikimas" tai irgi iš to veislyno, kaip pasirodė buvo
Tai, matyt, ir man jau toks teks, ko gero visi ten komunikabilūs, pasitikintys visais šuniukai
Kaži, gal jų charakteris pagal spalvą labai skiriasi?
kokios spalvos buvo tas Jūsų draugų cvergiukas?
Šiaip gal ir visai neblogai, kad nepasitiki bet kuo...

Nežinau, ar turi įtakos spalva, bet jų buvo pipirai ir druska
o dėl pasitikėjimo tai ir blogai, ir gerai. Aš kaip tik norėjau tokios, kuri būtų draugiška su visais, nes dažnai išeinam į viešumą, kartais tenka palikti draugams, giminėms. Taigi labai svarbu jos draugiškumas. Smagu, kai ateina pas mus į namus draugai ar šeimininkė, o ji pribėgus atsigula šalia ir padeda snukutį ant kojų Aišku, jei kokie vagys, tai baisu, kad jos pačios neišneštų Nors piktus žmones atpažįsta ir netgi keletą kartų yra aplojusi
Turi dar vieni draugai juodą cvergą, bet jų tai visiškai nedraugiška. Tik su maistu prisiviliosi. Dėl jos vos neatsisakėm minčių apie cvergus. Gerai, kad aplinkoje turėjo ir kitokio charakterio cvergą, tai visgi apsisprendėm, kad imsim
Dar galbūt priklauso nuo to, kokiom sąlygom gyvena. Abu nedraugiškieji cvergai gyvena nuosavam name ir retai, kada vedžiojami viešumoje, o maniškė bute ir nuo pat mažens kartu ėjom ir į miestą, ir į parką, ir į mišką, ir net kavinėje sėdėjom

Boksa geriau imti didesni,virs 37cm aukscio.Gales laisvai judeti.Kad ir pvz.http://www.vetvila.lt/parduotuve/sunys/1677-transportavimo-boksas-skudo-iata3-60x40x39cm.html
Tas draugiskumas tikrai nepriklauso nuo ten kur gyvena.Gyvename name,uzdaroje teritorijoje.Taciau sociializacijai,vaziuojant pas draugus,viena kita pasiimame.Nei vieno nedraugisko neturime.Kartais net patys draugai,turintys sunis,papraso kad atsiveztumeme suni,kad galetu pazaisti.Tas draugiskumas priklauso daug nuo psichikos suns.Jei suo bailus,dresuok nedresavus,socializuok,nemanau kad draugaus su svetimais.Nepatinka ir tokie sunys,kurie, pamate svetima,puola ant koju,dziaugtis(ne visiems ir patinka).Cia tai jau auklejimas.Patarimas,kol mazas suniukas,neleisti ,einant pasivaikscioti ,glostyti visiems.Ir pirmoji komanda,kuria turi isisavinti mazylis,tai "pas mane".Jei gerai zinos ja,lengviau bus suni prisikviesti.Ir tarp zmoniu,trumpas pavadelis,suo zinos kad turi eiti greta,eis salia tada ir be pavadelio.
Del griauzimo,nei vienas negrauze pas mane.Tapkes patampe,kol mazi.O taip,turi savo zaislus,su kuriais ir zaidzia.
Ir visada tvirtinsiu,suns charakteris daugiausiai priklauso nuo genetikos.Ziurint i ka atsigime.Tai pasidometi reiketu ir apie pacius tevus.As ant savo suniuku pastebiu,vieni i teva,kiti i mama.
Ir nebijokite,kuo daugiau bendrauti su savo suniuko veiseju,kvailu klausimu nebuna.Visi geranoriskai atsako,pataria.

Ačiū labai už patarimus
Maženi, nors mano patirtis nėra labai jau didelė, bet pasirašyčiau po kiekvienu žodžiu
kai mieste auginom vokiečių aviganį - leidau visiems glostyti, bet jai užaugus, vistiek buvau centras, pas kitus žmones be reikalo nebėgdavo (būtų buvę problemų).
O cvergšnauceriuko, manau, kaip patarėte, neleisiu visiems iš eilės glostyti.

Su veisėja, žinoma, bendrausim, bet kai gims šuniukai, kol jų nėra, nesinori žmogui trukdyti.
Bet labai ruošiuosi ir laukiu, tai visokie klausimai kyla