QUOTE(k_azu @ 2014 09 04, 15:37)
na maniskis butent toks ir yra. Jis nesupranta kai kazkas nenori "draugauti". Todel ir buna pavadys dedamas vos as pamatau kita suni horizonte. Viena karta bezaidziant su dviem kalem viena is ju isizeide del Jo ikyraus uostinejimo ir abi lakes pradejo ji vaikytis ratais megindamos ikasti. Juokingai neatrode, o maniskis lakste issisiepes ir patenkintas. Lygiai taip pat karta man nesuziurejus jis nuejo pasisveikinti su porele cihu. Tie nuo pavadziu raunasi klykdami, o jam smagu ir jis uodega vizgindamas aplink juos ratais sokineja. Jam viskas yra zaidimas ir jis toks optimistas. Niekad negirdejau jo lojancio ar burzgiancio ant kito suns.
Man tai netrukdo tie draugai, kaip tik faina - galiu isaiskint kalems kaip galima ir kaip negalima elgtis kai aplink yra kiti sunys, kad daugiau tokiu draugu butu
Šiandien einam sau laukais, mergos už pavadžių nes prasilenkinėjom su šeima tai uždėjau kad nepradėtų bambėt ar neitų vaikų laižyt, nu ir taip sustojinėdamos, pauostydamos eina, Mažas horizonte užmatė palaidą čichą su antsnukiu patį save vedžiojantį (

) iš nugaros taip jaučiu tik kad Katė sustingo, atsisuku - o ten, kaip filmuose, 2 metrai nuo mūsų ant kauburėlio dar, saulei iš nugaros šviečiant, stovi dobermanas

Aš abi tik už trumpų, bet kas įdomiausia - mano čiauškalas skalambintojas Mažas stovi, žiūri ir tyli, o dobermano dar nebuvo niekad neaploto, ji jų nemėgsta labiau už visus kitus šunis, doberiai ir čiaučiai jai labai baisūs, o dabar - stovi, tyli ir žiūri, net neįsitempus per daug. Dobermanas irgi stovi, žiūri, gird\žiu kažkas kažkur jį švilpia - o doberis link mūsų jau eina. Visas neaiškus, uodegos nėra - ar žaist, ar ėst, nepamatysi

Tai va kai link mūsų dar pusmetrį priartėjo, įsijungė signalkė - Mažas pradėjo aiškint, kad jis daugiau neitų, bet ne šiaip skalyt belenkaip ir garsiai, o aiškiai, raiškiai, su tarpeliais ramiu tonu ir ramia povyza lot

Aš ir netildžiau - šeimininkas greičiau išgirs iš kur pasiimt ir anas šuo žino, kad reik neit

Išlindo šeimininkas, aš Mažiukui - ša, ta stovi ir tyli, visiškai kaip auksas tyli, nu man čia tokia magija nes ji taip tai skambalas

Nu tai jau džiaugiaus tą minutę, širdis debesyse, kol šeimininkas nesugalvojo kad šuniukai turi eit pasibučiuot nes pas mane kalė, o pas jį patinas, tipo, draugaus - tai pabandė jis privest tą dobermaną, Mažas davės į priekį, pavadžio detalė trūko, pavadys degindamas per ranką ir žiūriu šeimininkas tik į šoną su visu didingu dobermanu deda kol Mažas eina pasibučiuot

Bet iš mano šuns kadangi tik daug garso ir 0 grėsmės puolimo atžvilgiu, tai pasibučiavo ir nuėjom. O va Katė visoj šitoj situacijoj stovėjo šalia ir nedarė absoliučiai nieko