Sielos kalėjime aš supūsiu kaip rūke užmaršties... be veido medžių drėgnais pirštais nuslinks ir ruduo... pamiršęs spalvas lyg vėlumos gėles paskęs ežere mėnulis... ilgesio upėje ištirps diena, kita ateis... tu būk mano širdies tyla, kurioj nebylios akys sielos upėm teka... užmigs nakties žaislai...