Myliu savo vyrą, bet jis paliko mane

jei grius TAVO santuoka, ir tu norėsi ją išsaugoti - rasi tuos reikiamus kelis šimtus. pasiskolinsi galų gale. tai tik pinigai - jie uždirbami. o šeimos gali ir nebepavykti suklijuoti. kiekvienai savos vertybės - asmeniškai aš jau geriau mėnesį po to skolas atidirbinėsiu bet vyrą atgausiu...

[quote=alfija,2006 07 04, 10:22]
patarimai aišku yra gerai ir geri,bet geriausia būtų visgi gyventi savo galva ,įsiklausyti į savo vvidų,poreikius ir tada jau elgtis vienaip ar kitaip ,pagal patarimus vieno,kito ar visai be jų.Bet neskubėti,nu pabūk viena,pagyvenk,nusiramink,nepulk visur kaip į gaisrą.

Aš patarimų klausiu, ne todėl kad savo galvos neturiu, bet todėl kad šiuo metu dėl streso negaliu visko objektyviai vertinti ir nenoriu pridaryti negryžtamų klaidų. Labai vertinu patarimus ir dėkoju visiems, kas prisideda prie mano palaikymo

Kad atidirbinėt skolas reikia bent jau darbą turėt, kurio temos autorė, kiek aš supratau, neturi. Kas tas tuos kelis šimtus paskolins kai darbo neturi? Kokia čia staigmena vyrui už paskolintus pinigus koriuos jis ir turės gražint kad žmoną su vaikais ant gatvės neišmestų... Jei kalbam abstakčiai- tavo būdas geras, bet čia- konkretaus žmogaus konkreti situacija. Jei tavo patarimas būtų "surenk iškylą gamtoje" suprasčiau, bet kam rašyt visiškai neįgyvendinamus dalykus?

O dėl vertybių... Aš esu pakankamai subrendus, kad žinot, kad griuvančią santuoką vienkartiniu prie žvakių šviesos neišgelbėsi Taigi asmeniškai aš rasčiau gerėsnių būdų tokiems pinigams išmest Ir vyro meilę tikrai "keliais šimtais" nesinupirksi. Bent jau MANO vyro.

Po vakar pasisakymo mano vyro, kad per savaitę su vaikais matysis trečiadienį nuo 19 val, taip pat penktadienį, o tik jau sekmadienį ilgėliau pasibus. Tai man žandikaulis atvipo iki žemės ir nebeturėjau ką ir bepridurt. Šiandien vaikštau kaip apkvaitusi, nėra nuotaikos ir tik vos vos laikausi neapsižliumbus. Kažkaip man jo markė labai nukrito stipriai. Dabar jau tyliu, nei skambinu paklausti ar paims vaikus ar ne, nebelįsiu jam į akis, nes man jau akys pradeda atsimerkti: aš jam paskambindavau dėl vaikų, bet turbūt neskambinčiau tai juos pamirštų ir kad turi. Dabar nebeskambinėsiu daugiau. Ir be to kai pagalvojau, tai jis mane visiškai ignoruoja, bendraujam tik vaikų klausimais, o manęs net nepaklausia kaip man sekasi. Ždž išvada tokia, gerai kad jau pagaliau praregėjau ir jau pradedu matyt tikrąjį vaizdą: KAD AŠ JAM VISIŠKAI DZIN. Taigi daryk nedaręs, nieko čia jau nepridarysi, o reikia sėst ant dugno

[quote=neramioji,2006 07 04, 17:27]
[quote=alfija,2006 07 04, 10:22]
patarimai aišku yra gerai ir geri,bet geriausia būtų visgi gyventi savo galva ,įsiklausyti į savo vvidų,poreikius ir tada jau elgtis vienaip ar kitaip ,pagal patarimus vieno,kito ar visai be jų.Bet neskubėti,nu pabūk viena,pagyvenk,nusiramink,nepulk visur kaip į gaisrą.

Aš patarimų klausiu, ne todėl kad savo galvos neturiu, bet todėl kad šiuo metu dėl streso negaliu visko objektyviai vertinti ir nenoriu pridaryti negryžtamų klaidų. Labai vertinu patarimus ir dėkoju visiems, kas prisideda prie mano palaikymo
[/quote]

taigi matau kad stresas,kitaip nebūtum supratus,kad tamsta esi be galvos,kaip tas raitelis žinote .Nieko bloga tai sakydama pasakyti ir neketinau

Neramioji jeigu taip galvosi taip ir bus. Kas galvoi tas ir givenime. Aisku kiekvieno atveju kitaip bet as ji dabar suprantu. Pasikeis jis ir gan greitai. Keleta sav. ir prades galvoti, kad pagaliau UZPISO. Kur jis givena. Kas ruosia maista. O drabuziai. Garantoju kad jis dabar atrodo tvarkingiau negu iki siol ir galvosi kad kazka turi. Tik kartoju savo istorija. Del vaiku nesitikiek kad kol jus atskirai jis labai daznai su jais bus. Pas mane pvz. refleksas toks: kai uzpole jausmai as kraunu ant saves kuo daugiau darbo. Tiek kad ir si savaitgali dirbsiu. Nors niekas naprase. Sunkus darbas uzmuse jausmus. Bet manau ne nuleisk ranku. Pulk ji bet kuriais klausimais. Nors ir del vaiku. Tik jokiu pokalbiu apie PROBLEMOS. Baigsis kaltas nekaltas. Tai ziauriai erzina. Kartoju bet koks klausimas. Vaikai, paprasik kokios nors pagalbos (kranas sugedo), padek rasti darba ir t.t.. Noa idealiai raso, Rucelie irgi. alfija blogai siulo. Ar tu alfija buvai susidures... Ne?! Tai kaip gali siuliti kazka tai. As dabar irgi turiu problemu. Bandau sprest. Priezsciu yra visada. Ir trenkimas per veida, kaip pas tave. Ir isejimas su aprekimu kaip pas mane. Nu ir kas. Jeigu aptarineti kas ir uz ka tai pora metu prisiminti reikia. Jau ne pades. Kai grazinsi vyra tada ir pasikalbesit. Pati apsiramink. Parodik kad viena gali buti stipri, ir gyventi viena. Cia jau rase apie ta veikimo stiliu daug. Ir patarimu tipo noa zimiai daugiau negu alfija.
Paskutine apie savo galva. Grina tiesa. Isklausik visus ir padarik kaip jausmai sako. Busi nuosirdzi, be kompleksu prie jo, be ambiciju kurios galime sau i uzpakali ikisti, visi. Pamatisi bus gerai. Ne tikiu kad jam dzyn. Nu o jeigu ir atvirai ir nuosirdziai ir nieko.... Nu ne vertas taves ir tiek. sorry Dangus ant zemes ne nukris ir visi mes, avariniu atveju, rasime kita laime, ir kitus jausmus. Jei noresime.

Tik jokiu budu ne skubink veiksmu. Tikrai nepades. Jei issiskirsite ir taip issiskirsite. No skubumo tik blogiau bus.

Papildyta:
alfijos paskutiniai zinutei pilnai pritaru. Prazipsojau.

Nereikia!!! Nereikia, bliamba, tik ne dabar! Išsikalba tik amerikoniškuose filmuose ir cosmopolitane, betgi ten grybai! Išsikalbėkit su draugėm. Ne su diedu.
Paskui pasikalbėsit, gerai zerowy rašo!

O man atrodo, kad priklauso apie ką bus kalbama...kai mes priėjom kryžkelę - kartu ar skiriamės....kalbėjomės....ilgai ir nuobodžiai...visą naktį...aš pasakiau ko man reikia, jis ko jam...aš kas mane iki šiol skaudino...jis kas jį, ko aš noriu, jis - ko jis nori....Žodžiu viskas baigėsi taip - Pasiūliau du variantus... arba pamirštam viską kas buvo (blogo/negero) ir gyvenam toliau "iš naujo"...neprisimindami ir nesigrežiodami atgal (tarpkitko, tai aš buvau nerealiai prisidirbus) ....stengiamės dėl vienas kito ir t.t. Arba - skiriamės ir gyvenam toliau atskirai tik savo gyvenimus....Aišku pasirinkom pirmajį variantą ir jau kuris laikas net nebesipykstam (net patys tuom stebimės)....Aš tikrai pasikeičiau....supratau kad myliu jį be proto ir kad mano tikslas - laimingas gyvenimas su JUO...ne pykčiai, ne barniai, ne priekaištai....Dabar pvz kai esu kažkuom nepatenkinta jį "perspėju", sakau nelysk nes esu suirzus ir galiu išsiliet.....nerealiai veiksminga kai jis žino ko gali sulaukt iš manęs...elgiasi apgalvotai...bando surasti "geriausią" priėjimą ir t.t. Žodžiu mums tas pasišnekėjimas buvo
Net ir buity, jei jis namie visą dieną būna ir nieko nesutvarko (dirba naktimis) o aš grįžtu po darbo leidžiu sau paburbėt " Kaip gražu, kaip švaru...viskas blizga...man visai nieko nebereikės daryt, galėsiu ilsėtis" oho kaip skuba tvarkytis o ankščiau kai užbaubdavau "Ką visą dieną namie sėdi negali išsiurbt grindų ir indų išplaut?".... sugadindavau jam nuotaiką, o ir sau irgi....

Bet tai galioja...kai ABU nori.....

Temos autorei linkiu galvoti galvoti ir dar kartą GALVOTI ko ji nori....ar vyras yra jos TAS - Sielos žmogus...o gal ji tik prie jo prisirišus ir nenori likt vieniša, o tuo labiau "palikta"....

Blyn, tarsi aktoriu burelis: daryk taip, daryk kitaip, sypsokis, nesisypsok, kalbek, nesikalbek.. Bet mes, zmones, tokie jau esam..
Tiesa pasakius, Neramioji, as pradedu pykt ant tavo vyriskio. Man susidare ispudis, kad jis dabar jauciasi esas situacijos seimininkas ir bando tave patampyt uz pavadelio. Po 7 bendro gyvenimo metu, pasimylejus, jis nieko neatsimena? Nesamone, netikiu!! Nebent jis tikrai taves nebemyli. Ir ta situacija, kai jis zadejo ateiti pas vaikus, bet neatejo. Jis zino, kad jus jo laukiat, bet juk specialiai neatejo, atseit bus gera proga iskaudint tave. Aisku, tai ir padare.
Visi mes pridarom kvailysciu, kartais labiau iskaudini zmogu zodziais nei antausiu. Aisku nereikia tuo piktnaudziaut, bet begt del to is namu ir paskui galvot grisiu, o gal ir negrisiu, hmm, jei zmona padarys ka nors malonaus tai gal ir grisiu, tai visiskas atsakomybes neturejimas. Tai gali daryt poros, draugaujancios kelis menesius, o ne vyrai, turintys seima ir du mazamecius vaikus.
Bet kokiu atveju jis zino, kad gailiesi, nori, kad jis griztu namo ir t.t. Mano galva, palik tu ji dabar ramybej. Jei nebus ir toliau jokiu pastangu is jo puses, tai velniop toki vyra.

Ja baldėju bez bajana. Geriau papunkčiui, tikiuosi komentaro autorė nepyks, kad sunumeravau auksines mintis.
1. Supykstam.. aktorių būrelis. Mokinam to, ko patiems daryt nereikia. Na bet mes žmonės (moterys)...
2. Neramioji... aūūūūū, ant tavo vyro pyksta.... Perskaitome kelis žodžius, parašytus nuolat bekeičiančios nuomonę ir emocijas būsimos buvusios žmonos ir pykstam. Už ka pykstam? Už tai, kad jis jaučiasi situacijos šeimininkas. Drysiu paprieštarauti. Jis nesijaučia, jis YRA situacijos šeimininkas. Jei žmona būtų jį išvariusi ir bendravimas vyktų tik per advokatą, ji būtų situacijos šeimininkė. O darbar jis. Nes jis valdo tą situaciją, jo norai ir lūkesčiai konkretesni, jis turi bent keletą situacijos baigties scenarijų ir psichologiškai jiems pasiruošęs.
3. Jis neatsimena nieko ypatingo iš to pasimylėjimo. O ką jam prisiminti? Atėjo jo žmona, jie pasidulkino, žmona išėjo. Viskas tvarkoje, ką prisiminti??? Ne pirmas juk kartas.
4. Jis tavęs nemyli. Juk pasakė tai aiškiai. Jo užuomina apie likusius 30proc, tai teorinė viltis, kad jei tu būsi visiškai tokia, kokios jam reikėtų jis laikinai galėtų su tavimi gyventi. Sakau visai atvirai, tiesiog taip yra, gerai ar blogai, čia ne mums spręsti.
5. O kodėl nereikia? Viskas baigta, vyrui yra blogai namie, jis nusprendė viską baigti. Teorinę galimybę sugryžti jis paliko sau (vyrai mažiau kategoriški nei moterys) ir žmonai (pakankinti kerštaujant ir šiaip sportinis interesas pažiūrėti kaip jai seksis priiminėti svarbius sprendimus).
6. Temos autorė pati nežino ar ji gailisi ir ar nori susigrąžinti vyra, ji blaškosi savo nuomonėse ir jausmuose. Aš ją suprantu. Tik ji pati savęs nesupranta.
7. Labai nekonkreti erdvės vieta. Jis jau išėjo. Ir išėjo ten, kur jam geriau. Jei ne rojus, tai bent jau skaistykla

Mielos ir nemielos moteriškės. Jūs spėliojate kas darosi vyriškių galvose. O kai kitas vyriškis jums konkrečiai pasako kas ten darosi, jūs tuomet nebetikit, pykstat ir mokote vyrus galvoti kitaip... Tiesiog patikėkit ir tiek. Aišku vyriškos mintys skiriasi, poelgiai taip pat. Bet priimkit mano nuomonę tiesiog kaip vieną iš galimų ir tiek.

tu manai kad galima viską praryti kaip riciną kokią?Be pėdsakų visa tai neišnyks,gali sutrysti ,pardon, pačioj netikėčiausioj vietoj,kai viskas bus jau kaip ir išspręsta.Su draugėm,o tai ar ji jų turi,tų draugių ,jei sako kad jai pavydi,tai patarimais tokių draugių aš nepasikliaučiau ir kitam nepatarčiau.Aš gi rašiau,kai atauš,ne dabar,palauk kol jis pareis,jei jam buvo neblogai su ja po pusmečio,po metų,nu jei statistiškai po pusantrų metų pareis tikrai,va tada ir pasikalbėti.O tokių pasibėgiojimų laukais be išsikalbėjimo tai N+K,galima papasakoti.Smagu,kai tik reikia ką padaryti arba reikalavimų kartelė pakilo-bėgu-vejasi.Taip gali tokius žaidimus iki pensijos žaisti.Ką aš noriu pasakyti,neskubink įvykių,tegu viskas eina savo tempu.Dabar jau yra kaip yra,aišku,gali nusigraužti nagus,ir rankų irgi,bet nebereikia savęs anei audrinti,anei dar ką,dabar reikia ramintis,ir darbo ieškoti,ne į vieną vietą CV siųsti,o į kelias.Ir jei jau skolintis pinigus,jei kas skolins,tai tik pragyvenimui.
O šiaip, Noa,tai labai fainai rašai,ir dar fainiau būtų kad tik tokio gylio problemos mus ištiktų,tai čia būtų pats geriausias variantas.Ir taip sakant duok ,Dieve,kad šioj vietoj tik tiek tų bėdų ir būtų.

Galima daug posakiu cia nagrinet, bet sitas yra pagrindinis. Jeigu kas neaisku kas viro galvoj, klauskit.
Tikrai as pavizdiui neturiu tikslo savo zmonos kankint, bet nedeginu tiltu. Gal paviks giventi toliau. O gaunasi kad kankinu. Valdau situacija ir moraliskai pasiruoses prie kiekvieno rezultato.
O kalbejimai jau buvo. Ir sutarimai no nulio buvo. Ir ilgai ir visiskaip. Padejo laikinai. Kol giveni reikia kalbet. Reikia keistis. Daug ko dovanot, prie ko nors prisikabint. Idealiai nabuna ir ne bus. Nieko nepatarti negaliu nes man tie pokalbiai nepadejo. Reiskia kazkas buvo neteisingai.
Kalbejimai sekantis etapas, reikia eksperementot. Tiesa sakant man geriausiai be tu kalbejimu. Jeigu prasideda santa barbara ir kokie nesutarimai as sutinku to klausimo is vis nekabint. Tegu kiekvianas daro kaip jam patogu. O bendraujam apie einamus klausimus. Namai, vaikai, poilsis, o ne tu pasakei as ne supratau, arba padariau atvirksciai specialiai.