Myliu savo vyrą, bet jis paliko mane

Taigi, mielosios, nebezinau ko ir griebtis ir ka bedaryt.
Zdz istorija tokia trumpai: uzgyvenom du nuostabius berniukus, as nedirbau, auginau vaikus ir studijavau,jis dare karjera, nese pinigelius namo ir t.t, bet man vis buvo negana, as vis priekaistavau, kad man truksta demesio, sekso ir t.t. Pagalvosit, jog ko cia man mazai, bet is tikruju, as norejau paprasciausiai jaustis moterimi.
Na, si situacija nebegalejo daugiau testis, nes mano vyrui truko kantrybe ir isejo is namu, susirado kita busta ir viskas. Jam buvo luzio taskas tai, jog as nesusivaldziusi trenkiau jam per veida. Taigi susirado naujus namus ir susirinkes visus savo daigtus-isejo. Ateina kartais aplankyt vaiku ir tiek.
Sian parveze vaikus namo is baseino, as kazka pabandziau sneket su juo, isvada tokia, jog jam labai super gyventi vienam ir 70% nesiruosia grysti(cia jo zodziai)
Patarkit, kaip susigrazint vyra, kuri myli, del kurio visus vidurius skauda, o jam esi dzin. Ar viska palikt taip kaip yra, ar dar bandyt kazka lipdyt? Ar susitaikyt su tuo, kad jau viskas baigta? Kaip isgyventi si skausma ir kaip vyresneliui pateikti viska, kad kuo mazesne trauma butu? (nes mazasis dar nesuvokia nieko, jam be mamos niekas neegzistuoja, o vyresneliui tevas-viskas). As baigiau mokslus, pradejau ieskotis darbo, o sielos ramybes negaliu surast. Padekit! Patarkit!

niekas nenuspręs už tave, kaip reikia elgtis ir ką daryti, nes tik tu žinai visas jūsų gyvenimo smulkmenas.
matau vieną blogą dalyką tavo pasisakyme-tu kaltini TIK save. niekada nebūna vienas kaltas
su vaiku turit pasikalbėt kartu. tau vienai per sunku viską būtų paaiškinti ir tai gali nuskambėt kaip pasiteisinimas, o tu juk nenori, kad vaikas kaltintų tave.
manau, stenkis nesižeminti prieš vyrą, nemaldauti grįžti. paprasčiausiai pasistenkit ramiai pasikalbėt apie jūsų bėdą. nežinau, kiek laiko atskirai gyvenat, gal dar ir sunku bus tai padaryti. pats laikas viską į vietas sustato, o tu tik stenkis neprarast blaivaus proto, kol pati susigaudysi savo jausmuose ir tą patį padarys vyras.

"Jis atrado kitus namus"...Kur??? Ar pas kita moteri? gal trecias zmogus pasimaise jusu santykiuose ir jis pasinaudojo proga tave kaltinti ir iseiti? Mazai tokiu vyru buna kad paliktu namu komfortus ir vieni gyventu be moters. Kaip mano tevas vienas liko, ji panikos jausmas apeme tiek kad prase manes pagalbos kaip makaronus issivirti.
Maldavimai ir prasymai pasikalbeti ji dar toliau nustums. Garantuoju kad jam ir patinka sis demesio antpludis. Kiek as pastebejus, greiciausias budas vyrus sudominti tai uzsiimti savo gyvenimu lyg jis pats butu dzin. Nors sirdy ir tau taip skaudu ir norisi tik verkti ir ji maldauti apsikabinus, taip nedaryk. Galva aukstyn ir nors jausiesi kad vaidini, elgis taip kad tu esi stipri ir kapitone savo gyvenimo nors ir be jo. Sekmes tau!

susidaro ispudid kad tu sitaucija rimtai apsvarstei. vyrai masto logiskai, todle pabandyk susirikiuoit argumentus ir kalbeti jokalba. neverkslenk, patiek argumentus, atsiprasyk, pakalusk KA jo manymu galima butu padaryti kad istaisyti susidariusia situacija. susitark palikt kur nor vaikus trumpam ir pakviesk ji peitums i restorana, pakalbejimui, galbut padetu uzsirasyt i siemos terapija? jei tik aisku tavo vyras sutinks. svarbiausia be isteriju susitart su juo viska ramai apkalbet ir nensuklyst i priekaistus. stiprybes tau

Viska padariau: atsiprasiau, klausiau, ka galima padaryt, kad istaisyt viska, vaiksciojom pas psichologe kazkada. zdz jam jau viskas nusibodo, nes as per daug priekabi buvau ir jam ramybes nebudavo, o dabar ramu. psichologe tai dar labiau viska sujauke, nes pas ja kol nevaiksciojom, tai susipykdavom, bet mokedavom taikytis, o po jos as verkdavau visada, o mano vyras nueidavo savais keliais. Jam yra skaudziausia tai, jog as jam trenkiau i veida, nes tai jau buvo 2 kartas is mano puses.
Kazkaip manau, kad ir as jam nesu visiskai tuscia vieta, bet jis jau nieko nebenori, nes paskutiniu metu as labai nervuota, rekianti, verkianti buvau ir mes pastoviai kirtomes.
Na tikrai as saves vien nekaltinu, bet savo kazko negero, ka as matau, mano vyras nemato, o tik dziaugiasi ramybe
Papildyta:

Neturi kitos moters, nes gyvena tik darbu, sportu ir namais. Jis pas mane visada budavo neeilinis vyras, viska pats moka: valgyt pasigamint, issilyginti, tvarkytis ir kt. ir niekada jokiu problemu nedarydavo, jei valgyt nebudavo, ar paciam pries darba tekdavo issilyginti marskinius. Man jis ir sakydavo, kad jam zmona ne tam, nes tokius dalykus tau gali bet kas duoti, t.y. pasisamdai seimininke ir ji viska daro (ji ir pigiau butu, nei zmona ), kad jam reikalingas artimas zmogus.
beje mes tik nuo sio savaitgalio atskirai gyvenam. Taip is tikruju as jam sioj situacijoj parodziau, kad jis man reikalingas, paglosciau jo ego. bet tokia as jau esu, esu jausmu zmogus ir nemoku buti abejinga aplinkai. ka jau kalbet, kad kurinio kokio klausydama galiu apsiverkti, o cia ziuriu i savo vyra, savo vaiku teva....tikrai labai sunku.
Stengiuosi pradeti tvarkytis savo gyvenima, nes tik svieziai baigiau magistro studijas, dabar pradedu ieskotis darbo, nes nenoriu gyventi vyro kiseneje. Siuo metu man finansiskai padeda, o kai susirasiu darba, tai tik vaikams bus dalis skiriama. Taigi bet kokiu atveju man nemalonu, kad jis mane islaiko, nes as dar be darbo.
O as galvojau, kad ir as jam esu kazka grazaus davusi, bet vakar kaip isdejo man, kad daugiau mano zyzimo buvo. Na tai pasimeciau visai ir nbz kaip jau man toliau su juo elgtis. Ar gali buti toks dalykas, kad zmogui praejo meile?

Na aš pasakysiu truputi iš kitos pusės, visos čia tuoj puola ginti moterišką pusę. Suprantu moteriškas solidarumas... Bet, jei situacija tikrai tokia, kad moteris namie užsiėmus tik vaikais, vyras neša pinigus namo ir visiškai išlaiko šeimą, o ant jo pastoviai burba, tai ko gero aš jį pilnai suprantu. Nu nežinau aš visos situacijos, nežinau ko šios temos autorei trūko ir ar dėmesio ji visiškai negavo. Tiesiog suprantu, kad pastovūs priekaištai tipo tu manęs nemyli ir pan.nieko gero neduoda. Sėskit išsiaiškinkit ko vienas iš kito norit, ko trūksta, o ne pastoviai bambėti. Vyrai tai praleidžia pro ausis ir jiems atrodo, kad tu tiesiog kabinėjiesi.



Kodėl trenkei? Kas tokio atsitiko? Kodėl moterys taip aršiai puola šaukti kaip negražu mušti moterį, o vyrui trenkti galima? Nu tik nepulkit šaukti, kad prisiprašė. Man tikrai įdomu, KODĖL.
Po to ką čia paskaičiau, man tikrai nekeista kad vyras džiaugiasi ramybe. Aišku šeima, vaikai yra labai svarbu, bet šeimoje žmogus turi ir gerai jaustis.
Čia tik mano nuomonė, prašom nesuvalgyti

O varge,kaip skausminga .Man taip pat buvo užėjęs bambėjimo periodas,kai sėdėjau namie su vaiku.Kartais pagaudavau save,kad šaukiu ant vaiko dėl smulkmenų,o ką jau kalbėti apie vyrą...Bet kai jau pati pajutau,kad bus negerai,reikia ramintis, nusipirkau sau magne B6.Žinok padėjo labai.Kai kartais užšaukiu ant vyro,jis juokais pasiūlo B6 pagerti.Manau vyras jei dar myli turėtų grįžti.Tačiau tu turi vėl prisiminti kokią jis tave pamilo .Ramiai su juo kalbėti ir vertinti save,kad jis pamatytų stiprią moterį.Kaip mažučiams paaiškinti,baisu net pagalvoti,svarbiausia nenupasakoti taip,kad kažkuris liktų kaltas.Paaiškinti,kad tėtis juos myli,nors ir išėjo.O gal dar neskubėti sakyti,kad jis išėjo ir nebegrįš kartu gyventi.Juk viskas dar pataisoma.Stiprybės tau

Nors pati esu moteris, bet abejoju ar po tiekos metų taikymosi su antros pusės ožiais, kaprizais, isterijomis, scenomis ir panašiais dalykais norėčiau grįžti pas tokią antrą pusę.
Labai abejoju... tuo labiau, kad žmogus nesikeičia.

Kažkodėl visos moteriškaitės (atsiprašau) suvokia, kad prarado savo didžiausią gyvenimo meilę, tik tada, kai ta meilė, kuri prieš tai buvo žlobu, idiotu, gaidžiu ir etc., išeina pro duris.

Man tavęs nė kiek negaila, pati kalta.

Žinom, žinom tą situaciją. teko būt ir pačiai tokia bjaurybe, bet matyt tu tikrai davedei jį. Abejoju ar tikrai myli... Pirmiausia tai siūlyčiau pačiai pasikeist- ne žodžiais o veiksmais įrodyt kad pasikeitei. Pradėk dirbt, pasidarysi jam įdomesnė. O jei dar kalba išvis su tavim, tai man atrodo greit pabos vienam, tegu dar pasidžiaugia, kol tu pasikankinsi ir šilkine patapsi, tada grįš Mano ožius arba norą pasijusti moterimi,(na čia ožiai taip dabar vadinasi), pagydė užimtumas ir išsikraustymas iš mamos į nuomojamą butą

Bet jei visa ta laika tu jam zyziai, buvai nepatenkinta jo veiksmais, arba kaip tik nieko nedarymu.O tai kas pasikeis, jei jis pareis?-jau tada busi patenkinta?
Galbut tu pati nezinai ko nori?Ar nezinojai?-o dabar suzinojai, kad tau jis reikalingas ir su visais savo trukumais?

Jei taip-siulau pabut laikinai vienas nuo kito, atvest, uzsimirst nuoskaudas, nes nemanau, kad dabar ant karstuju pavyks suklijuot santykius....

Man tai padejo...

Sekmes!

Na jei trenkei per veidą, tai nieko keisto, kad išėjo... Maniškis tai turbūt su manim po tokių dalykų net nesikalbėtų, užtenka, jau vieną kartą negražiai pasiunčiau supykus.. tai ir nuėjo... kur pasiųstas Bet paskui grįžo. O mušti vyrų negalima, žiauru jau čia

Patarčiau, tau šiek tiek luktelėti, nors ir kaip sunku bebutu. As manau, kad tavo vyras dabar labai ant taves pyksta už tavo toki poelgi, jaučiasi pažemintas, neįvertintas.. tik nepagalvok, kad ji teisinu. Dabar galbut pykdamas viduje taip sako, kad jam vienam gerai, nori taip pat tave iskaudinti... Jei as taip buciau pasielgusi, tai gal mane butu pritreskes prie sienos, nors aisku nezinau, nes neturejau tokios situacijos. Linkiu tau stiprybes ir kantrybes, viskas bus gerai tik reikia siek tiek laiko