Myliu savo vyrą, bet jis paliko mane

supratau,tu nenori gilintis į nieką,tiesiog žmona tegu atsiprašo,nežinia už ką nežinia kodėl,tegu atsiprašo,o tu už tai pabūsi santechniku,stalium dar kažkuo,bet prie to įgysi daugiau laisvių?Kažkodėl nedžiugina tokios perspektyvos.Šiaip jau Medinio pasvarstymams aš pritariu,vyrai realiai galvoja labiau taip,kaip rašo jis,ir dėl to sakau,kol žmogus nusiteikęs taip sakant viešpaauti,kam jo reikia,tegu pareina pats,o jei pareis kaip katinas,panorės vėl išeis,nu tai kam to reikia iš viso?Jei nebūtų vaikų,tai tas taip gali sau ten žaisti ką tik nori,bet dar yra du priklausomi nuo jų du žmogeliukai.O dabar ta situacija tai panaši žinai,kad gaunasi,atsiprašau pone,kad savo koją pakišau po jūsų koja,tai va jūs ją netyčia ir užmynėt.O kad jūs,vyrai,sau atrodot patys nepakartojamiausi,ir norit,kad jūsų visos labai jau siektų,tai kas to nežino,bet priežastys skatinančios moteris siekti jūsų grįžimo yra nevisai,arba nevien tik tokios kokių jūs norėtumėt,kad būtų.

Blogiausia yra tai, jog tie patys vyrai, kurie čia patarinėja, patys neapsisprendžia, ko nori iš gyvenimo Siūlo receptus, o kai jas tik pradedi įgyvendint, ignoruoja Čia tai geras

Neramioji, o kaip tau sekasi su darbo paieska? Ar tik ne siandien turejai pokalbi? Ar as cia kazka maisau...

teisingai, šiandien turėjau pokalbį. Lbai patenkinta po to pokalbio išėjau ir net pamiršau paklausti, kaip čia man laukti kol paskambins ar kaip kitaip. Ždž kai man uždavė klausimą, kaip tu įsivaizduoji šį darbą, tai kaip išsakiau, tai tas žmogelis sako nebeturiu nė ką ir bepridurti, viską pati pasakei. Tai jau labai buvau patenkinta, kad bent jau neapsipozorinau ir kad tiksliai įsivaizduoju šią pareigybę.
Na, jei gausiu šį darbą, tai būsiu begalo laiminga, nes dirbsiu tai kas man patinka, tai kas tinka mano būdui ir dar už tai pinigus gausiu Na, žiūrėsiu kaip toliau seksis, ar dar jie man paskambins, ar sudominau juos savo kandidatūra. Bet nuotaika žymiai geresnė.

Sėkmės tau gauti šį darbą.

nežinau ką daryčiau,bet jei vyras toks puikus ir meilė begalinė,kabinčiaus nagais ir ragais į jį,juolab ,kad vaikus myli,bet man tai tikrai vaizdelis ,kad įsimaišius kita moteris kitaip nieks nebūtų dzin,bet jei net ir taip,vistiek manau surasi būdą jį atsikovot
Papildyta:
tikrai manau ,kad yra kita moteris,neisivaizduoju ,kaip turėjai bumbėt ,kad vyras išeitų,be to tikrai jau taip save nuvertini,kad turbūt net jis tai pajuto,o juk ir mokeis ir vaikus auginai,gal tau reikėjo savaitėlės atostogų nuo visko,ar jis apie tai pagalvojo?

dazniausiai taip ir buna . priezastis viena - kita moteris. netgi gali buti taip, kad kolkas ji jam dar tik galvoje, dar rimtai nesusitikineja, bet kad jau pakaitala vyriskis numates tai faktas.

Na man dar neteko girdet, kad vyras iseina del kokios kitos priezasties.
(O tu durne (atsiprasau, niekam netaikau) ieskok priezasciu savyje)

Na kakaip manu jog tai tokis vyras, kuris tikrai nepuola prie kito sijono. O gal aš klystu? Nes mes kai pradėjom draugauti, visi labai susidomėję stebėjo maniškį su kuo gi jis čia taip laiką leidžia ir kodėl nebesusitikinėja su draugais, nes visada būdavo be antros pusės. Ir aš jį gerbiau visada dėl šios savybės, kad nebuvo niekada mergišius, o tvirtai žinodavo ko nori. Bet, kai[p sakoma keičiasi gi žmonės.....
Šiandien kai važiavau iš pokalbio dėl darbo tai turėjau pravažiuoti pro saviškio darbą, tai net nusisukau nuo tos pusės, kad net nematyčiau yra mašina jo, ar ne. ždž stengiuosi irgi būti su įjungta "ignore" programa. Taigi jis pats paskambino dėl vaikų atvežimo į baseiną, aš jam nuvežiau ir be jokių klausimų išvažiavau. Kai parvežė vaikus namo, tai aš dirbau savo darbus ir nekreipiau dėmesio į jį, tik pasiteiravau kaip sekėsi su vaikais ir psio. Tai jis mane pabučiavo į galvą, po to dar pasisukinėjo, namuose, gal laukė, kol aš pradėsiu savo dainelę: grysi-negrysi, pasiilgai-nepasiilgai, bet aš nieko daugiau neklausinėjau. Tai jis dar šiek tiek pasimaskatavo ir išvažiuodamas vaikus išbučiavo ir mane vėl į galvą pakštelėjo ir dingo. O aš ir toliau stengsiuosi laikytis tokios strategijos. Nes pagalvojau, kad reikia man kurtis savo gyvenimą, o ne lakstyti paskui jį ir eikvoti be reikalo energiją. Nors dar vis noriu, kad jis gryštų, bet nesiruošiu keliais šliaužioti prieš jį, nes aš jau jam visaip kaip parodžiau ir kad jo trūksta ir kad myliu ir kad nenoriu jo prarasti, bet daugiau arba tegul jis kažką darlo link susitaikymo, arba tebūnie viskas taip ir lieka. Tuomet neišsiskirsim piktuoju, o manau bent jau draugiškus santykius išlaikysim.
Beje, šiandien netgi paklausė, kaip man sekėsi dėl darbo, aš jam atsakiau trumpai, kad gerai ir tiek. Per visą savaitę pagaliau ir apie mane pasiteiravo
Na, žiūrėsim kokia sekanti serija bus iš mūsų gyvenimo serialo

na, man tai labai įstrigo tas faktas, Neramioji, kad trenkei jam per veidą. Ir net ne kartą, o du. Dzin, kad per PMS'ą, kam jų nebūna, bet... Nu mano galva, žmogų, su kuriuo gyveni, turi GERBTI. Po 7 metų santuokos svarstimai - yra meilė, ar jos nėra- tik teoriniai, labai jau sunku atskirti prisirišimą, patogumą, finansinį saugumą, nusistovėjusį gyvenimo būdą nuo meilės, o gal tai mes ir vadinam meilę. Painiai aš kažkaip čia aiškinu, bet gal suprasi. Bet PAGARBA- bo jos nieko nebus. nežinau, kaip kTu traktuoji smogima per veidą- manau bet koks žmogus - kaip nerealų pažeminimą, visišką NEPAGARBĄ ir visišką panieką. Ir jei tai padaro tas žmogus, kuris tau reikaliangas ne kaip namų šeimininkė (Tavo žodžizi) o kaip ARTIMAS žMOGUS, tai daug kartu skaudžiau. Ir kur cia PAGARBA ir MEILE is Tavo pusės? Suprantu Tavo vyra. Jis iškentė tai ne kartą. Jei būtų dzin, trenktų durim iškarto. Jei sulaukė kol smogsi antrakart, tai norėjo išsaugoti Jūsų santykius, bet... Nusisvylė ir nebetiki Jūsų santykiu ateitim.
O Tu - tu jo ne tik nemyli, bet ir negerbi. Ko gero nori susigrazinti ne jį, bet ta patogų gyvenimą su juo. Tai naturalu, tai tesesi ne vienus metus ir pie to pripratai ir nenori s šito prarasti.
O pati esi maksimaliste- ir gerbiu tave uz tai, ir palaikau, kad baigei mokslus, turi siekius- saunuolė. Nadejsia na lucsheje, gotovsia k cgudshemu -ir nieko bloogo nematau, kad norejai uztikritnti savo ateiti. Pagalvokit pačios- juk situacijoje, kad lieki viena, gali buti ir lvyro ligos, mirties atveju, ne tik skyrybu.
Gal tave prazude Tavo maksimalizmas- tokie zmones siekio maksimumo visur- kerjeroje, moksluose, isvaizdoje, seimoje, lovoje. Ir jei nors viena grandis netvarkoj- kencia visa asmenybe, nervai itempti, ji nesijaucia saugiai, ramiai, uztikrintai, asmenybe kankinasi ir is to kyla konfliktai- su savimi ir su aplinkiniais.
Tokio maksimalizmo saknys gali buti is gilios vaikystes, ir tokia asmenybe siekia tobulumo visur- ir pasiekia ten, kur viskas priklauso nuo jos. Bet santuoka-yra kitas zmogus, kuris nevisada nori isipaisyti i tavo isivaizuojama tobulybes modeli.
Papildyta:
neramioji, vistik skaitydama ir tavo paskutini posta, ir zerowy isgyvenimus, galvoju- nu kokie vistik tie vyrai kantrus ir kaip viska sugeba atleisti, pamisrsti ir viska pradeti is naujo. Pagarb jiems ir tiek. Ar visada mes moteriskes sugebam taip viska suprasti, atleisti ir pradeti is naujo be jokiu poklabiu, santykiu aiskinimosi, kas kaltas ka snekaltas... Nu kantrus padarai, nieko nepridursi.
Mano pagarba Vyrams.

Dėl maksimalizmo tai pritariu ir netgi tavo postas dave peno apmąstymams, gal iš tiesų aš tokia esu kur visos grandys turi funkcionuoti tobulai? Kažkaip labai nuėjo iki širdies gelmių tavo pasisakymas. Dėl trinktelėjimo iš tikrųjų gėda bet neturiu pasiteisinimo, nes man jei taip padarytų, man taip pat būtų labai nemalonu ir mąstyčiau ar verta atleisti tokiam žmogui. Čia esu labai labai stipriai suklydusi. Gal po tokiu mano poelgių atrodo, jog nejaučiu pagarbos savo vyrui, bet deja taip nėra, aš jį labai gerbiu, bet ....negražiai pasielgiau.
Man reikalingas vyras tikrai ne dėl patogaus gyvenimo, nors aišku tai nemaišo, bet šiaip ar taip pinigai uždirbamas dalykas, gyvenime man yra svarbesnių motyvų, kad gyventi kartu su kažkuo, nei gyvenimo patogumai. Kol aš dar jauna, man labai dar daug viskas prieš akis ir tą patogų gyvenimą galėsiu ir pati susikurti. Man reikalingas ŽMOGUS.Nors kaip keistai beskambėtų po mano poelgių, bet labai gailiuosi dėl savo kvailumo ir karštakošiškumo

jei tu aiskiai suvoki, kad tiesiog nevaldai savo emociju, o pagarba ir noras tureti salia sita zmogu yra, jei viska suvoki ir gailiesi, tai manau sia krize iveiksit (be to matau ir is vyro puses nora iveikti sunkunus). Ji buvo jusu simai reikalinga ta prasme, kad sugebejot issiaiskinti vienas kito tolerancijos ribas, kas ka gali suprasti ir atleisti, ir ko - ne. Daznai tai baigiasi arba taip kas pas tave, arba- blogesnis ir daznesnis variantas- tylus susiradimas kitos moters. Puiku, kad ta suvoki.
bet - nuosirdus patarimas-nekartok savo klaidu ateityje. Bambejimas- tai sanuotkos peilis Nr. 1. (nu nekalbu apie tokias nesamones kaip smurtas , alkoholizmas ir kt. , kalbu apie civilizuota seima) Is savo patirties galiu pasakyti, kad panasios krizes padeda issiaikinti, kas ko nori- nuo sekso iki asmeniniu islaidu. Padeda atnaujinti jausmus. Aistras. Kas nera blogai. Paprastai pavykus issaugoti santykius jie pereina i kita lygi. prarandamas tik vienas ypatingai svarbus dalykas- pasisikejimas partneriu. Juk tu zunai, kad jis gali palikti ir iseiti. Zinai savo padeties netikruma. Tai, kad jis kazkada prsiekinejo tau pirie altoriaus nereiskia, kad jis visada BESALYGISKASI bus su tavim. Kokia tu vredna bebutum. Tai leidzia tureti tai omeny ateityje ir ypatingai neisijausti i nuskriaustosios babbekles vaidmeni ateityje. nebloga pamoka ateiciai. Bet tas pasitikejimo praradimas nera gerai, maksimaliste neturi idealios seimos ir vistiek giliai kencia.
Linkiu Jums sekmes. Turi tikrai gera vyra, ir manau is tavo puses prasminga issaugoti sau vyra, o savo vaikams teva. Tiesiog turi suvokti, kad IDEDLALIU SEIMU NERA< NES NERA IDEALIU ZMONIU.
Sekmes dar karta.

neramioji - man tavo dabartine strategija atrodo labai tinkanti situacijai!! taip ir toliau!! gris/negris - tai vis tiek nors savo gyvenima susitvarkysi kuo geriau.