Toms, kurios klausiate dėl pinigėlių: jei gimdysite "susitarę" su gydytoju, tai tikrai ateis aplankyti į palatą kol GN su mažiuku būsite. Tada ir paduosite pinigėlius. Jeigu gydytojas "pamirš", kad jūs nesusimokėjote (kas mažai tikėtina ), tai nunešite tuos pinigėlius bet kada vėliau. O jei gimdysite "nesusitarę" tai problemos kaip ir nelieka Na, išvykdamos namo gėlių, saldainių ar dar ko... O šiaip jau, nešiokite ramiai savo mažiukus ir nesukite galvos dėl tų pinigėlių, mūsų medikai šiuo klausimu turi gerą atmintį, tikrai nepamirš ir nuoširdžiai jus lankys
Net nežinau kurioje temoje klaust, tai pabandysiu čia
O kaip daryt su pinigeliais gydytojai, anesteziologui ir kitiems jei gimdai viena? Kiek girdėjau, vyras (jei dalyvauja) sumoka iš karto vaikui gimus. O jei vyro nėra šalia? "į priekį" dauguma gydytojų imt nenori, rankoj per gimdymą nelaikysi , palatoj irgi nesinorėtų palikt , o ir po gimdymo gali būt "visai ne tas galvoje". Kaip jūs darėt?
Toks klausimas man irgi buvo iškilęs ruošiantis gimdyti.Mano vyras pirmame gimdyme dalyvavo, o antrame ne, nes mane paguldė į ligoninę prieš gimdymą, tai nebuvo galimybės jam būti kartu.Pinigėlių "dėl visa ko" turėjau pasiėmusi ir gimdymo palatoje būtiniausių reikmenų krepšyje juos turėjau, bet kadangi pagimdžiau labai greitai, per 2 val. tai man nebuvo galimybės ir jokio noro apie tai, kaip man čia dabar tuos pinigėlius paduoti, tai ir nedaviau, ir viskas kuo puikiausiai praėjo, akušerės darbu esu patenkinta (Klaipėdoje gimdymą priima akušerės).
"Gyvenimas nenuspėjamas, ir tai, kas buvo nemalonu, problematiška vakar, gali rytoj virsti labai naudinga pamoka. Galima klaidas vertinti kaip vilčių sudužimą. O galima nuspręsti, kad kiekviename minuse ieškosime ir surasime pliusą. Išmokite tokį pliusą matyti kiekviename minuse ir išmokinkite to savo vaikus. Gyvenimas, žinoma, nėra idealus, tačiau labai labai įdomus."
Teko gimdyti, dalyvaujant vyrui ir jam nedalyvaujant. Pabandysiu palyginti. Kai vyras nedalyvavo gimdyme: 1. Jaučiausi vieniša, aplink viskas buvo svetima. 2. Trūko vyro palaikymo ir pagalbos. 3. Laikas bėgo daug lėčiau, negu esant vyrui šalia. 4. Stūmimo metu supanikavau. 5. Pritrūko abipusio džiaugsmo, gimus vaikučiui. Dėl vyro dalyvavimo gimdyme, iš anksto nesitarėme ir tam nesiruošėme, vyras pareiškė gydytojai, kad nori būti šalia. Kai vyras dalyvavo gimdyme: 1. Labai gerai jaučiausi psichologiškai. Buvo labai ramu, kas ir be atsitiktų, atrodė, kad vyras sukeltų visą ligoninę. 2. Jaučiau vyro palaikymą ir pagalbą, padėjo sąrėmių skausmuose, masažuojant, laikė už rankos, padėjo šokinėti ant kamuoliuko, lydėjo į WC, paduodavo atsigerti vandens, ... 3. Nesijaučiau vieniša ir neapimdavo paniškas baimės jausmas, kai palikdavo medikai. 4. Galėjau iš šalies stebėti vyro elgesį, jo emocijas, nerimą ir džiaugsmą. 5. Pagalvodavau ir apie tai, o jeigu nesėkmingas gimdymas nerasčiau vyrui žodžių tai nupasakoti. Geriau tegul pats pamato, kaip klostosi. 6. Laikas bėgo labai greitai. 7. Kas svarbiausia, jokiu metu nesupanikavau. 8. Neapsakomas jausmas, gimus vaikučiui, vyro pabučiavimas. 9. 3 žmonių tarpusavio ryšio pajutimas. 10. Vyro džiaugsmas, gimus vaikučiui, rūpestis juo. 11. Vyro pranešimai artimiesiems, kad jau gimė vaikutis. 12. Vyro padėkojimas medikams, aš net nesugebėjau ačiū pasakyti už rūpestį ir sėkmingą vaikučio gimimą. 13. Vyras suspėjo ir nuostabių nuotraukų padaryti mums ir atminčiai vaikučiui. Iš tiesų, galima iškęsti skausmus ir vienai, pagimdyti vaikutį, bet reikia nepamiršti ir kitų dalykų pačios psichologinio komforto, abiejų poros jausmų, stipraus tarpusavio 3 žmonių ryšio pajutimo, tik gimus vaikeliui. Jeigu vyras yra pasirengęs teoriškai, morališkai dalyvauti ir turi suvokimą bei žinių kas vyksta, manau, kad negalima iš jo atimti šios galimybės pasidžiaugti pačiom nuostabiausiomis akimirkomis, kurių tokių gyvenime nebūna tiek daug. O dėl fiziologinių dalykų vyras tikrai nestovi gale kojų, ten darbo ir vietos užtenka tik medikams. Gerbiu kiekvienos poros abipusį daug kartų išdiskutuotą pasirinkimą. Esu prieš priverstinį vyro dalyvavimą gimdyme arba visišką poros nepasiruošimą gimdymui.
Gimdziau su vyru, labai tuo dziaugiuosi, nes viss 14val. pragulejau. Jei asikeldavau, dingdavo saremiai + leido skatinamuosius, nei gerti pati pasimti negalejau (troskino nerealiai) nei basono pasiekti nieko tai vyras tuo rupinosi... Reikiamu momentu, kai as paprsiau, pasiplove is palatos Antra gimdysiu viena tai nezinau kaip ten bus...
Prieš mano langą visada vienas ir tas pats mėnulis.Bet pražysta slyvos - ir mėnulis jau kitoks...
Ishsiusiu savo vyreli i shiaures ashigali atejus terminui . NENORIU, kad is vis kas nors kitas apart gydytojo ir akusheres dalyvautu mano vaiko gimime. As is viso esu pries vyrus gimdymo skyriuje. Yra dvi vyrams labai netinkamos specialybes - baleto shokejas ir ginekologas. Del gimdziusios drauges dalyvavima - as UZ VYRAMS GIMDYKLOJ - NE! Nushaukit mane, jei norit.
Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, pasirinkimo teisę bei motyvus elgtis vienaip arba kitaip. Manyčiau, kad tik turint pakankamai žinių, bei žinant visus argumentus galima priimti vienokį ar kitokį sprendimą. O kad būtų tinkamas suvokimas, motyvacija tikrai porai verta lankyti kursus ir tik tada apsispręsti dėl dalyvavimo gimdyme. Juk dėl nepakankamo kiekio žinių, diskusijos stokos, teigiamų ir neigiamų motyvų nepasvėrimo priimame labai daug klaidingų sprendimų.
dukra gimdeme su vyru kartu ir esu jam be galo dekinga už kiekviena minute, kuria jis praleido su manimi, nes man tai buvo labai didele parama. tiek moraline tiek psichologine. Sunuli gimdžiau viena. vyras ši karta nespejo atvažiuoti i ligonine, kurioje aš gulejau del pernešiojimo, o ir gimdžiau nakti. iš patirties galiu pasakyti kad esant vyrui šalia viskas vyksta ramiau
Labai norejau, kad vyras dalyvautu, bandziau ikalbeti, jo truko labai, bet deja jis pas mane bailys ir dar negali pakesti kraujo ir artimuju skausmo, tai abu kartus teko vienai
gimdem dviese. ir esu vyrui labai dekinga kad ejo kartu, nors ir negalbejom tiesiog jau iskart be galbu nusprendem kad kartu. jo pakalba tikrai buvo reikalinga . jis ir apsiversti padedavo ir kai jau puoliau i isterija nuramino ir butent jo zodziai suteike man nauju jegu. neisivaizduoju kaip as buciau be jo tad ir kita karta tik uz gimdima dviese
Nelabai mes kalbejom apie buvima gimdyme,buvo naturalu, kad jis turi dalyvauti. Taip atsitiko, kad is vakaro, jau su skausmais, nuvaziavom i ligonine. Gyd. apziurejes pasake, kad dar maziausiai 10 - 12 dienu galiu buti rami, bet paliko nakciai ligonineje. Vyras ramus isvaziavo namo, o kai atvaziavo rytojaus diena, dukryte buvo jau gimusi... Labai keista, tikriausiai esu labai didele egojiste, nes nepaskambinau jam ( ne ti neskambinau, bet ir mobilu isjungiau....), bet tuo momentu norejau buti viena su savo skausmais ir savo dukryte. Nezinau, ar gailiuosi, nes nezinau kaip ten butu buve su juo. Jisai labai jautrus, tai gal man butu reikeje dar ir juom rupintis.... Tiesa, akusere buvo labai nustebusi, kad gimdau viena, sake neatsimenanti tokio atvejo.....