Dar vienas niuansas primaitinimo - triušis. Aš esu valgius zuikį laukinį ta prasme, bet man buvo kokie gal 5 metukai. Nieko aišku nei to skonio neatsimenu..Ir šiaip niekada aš jo nesu ruošus, nei gaminusi ir t.t.Kai pamatau vitrinoje turguje, man labai primena ...katinuką nudorotą..iš vis nežinau ar prisiverščiau supjaustyti smulkiau virimui..Na kokįa paukštiena, tai suprantu, šlaunelės, blauzdelės, krūtinėlė, dažnai perku iš tokios močiutės visą vištą arba pusė..Tai klausimas, ar būtina ir tą zuikį duot primaitinimui?

Catrin, mano vaikutė irgi taip, lengviau jai ant lovos taip išeina,bet daro kaip tavo - subiniuką aukštyn, kartais ir ant keturių jau pasiūbuoja, o jei užstatai ranką, kad pėdutės sremtųsi, tai iriasi kažkaip, bet šitaip daro, jei turi kokį tikslą prieš akis. Sėdėt, pasėdi pati. Tik aš laukiu to savaiminio sėdėjimo, kaip Solnyszko pasakojo, kad jos vaikiukas ropojo ropojo ir atsisėdo. tai kai ropos nebebus taip baisu ir sodint. aš bailė

Ai, tiesa, labai sudomino maniškę nuluptas obuolys - turi ką veikt vaikas, ir neblogai apskaptuoja

