Grindinis šildymas 3

del grunto temeperaturos ziemos metu tamsta truputeli suklydot, na nera ten minusines temperaturos..... maziausiai bus kokie 5.6 laipsniai ziurint pagal statistinius rodiklius.

Na, termometro po kiekvienu namu ne kyšau. Tiesiog pagalvojau: jei užšalimo gylis skirtinguose vietovėse svyruoja nuo pusės metro iki metro, tai matomai į panašų atstumą prasiskverbia šaltis ir į šoną, kai palenda po namu. Aiškų, kad vidurkis bus kur kas aukštesnis nei -6С, bet iš kitos pusės, ir betono plokštės temperatūra prie pat laiko sienos yra kur kas aukštesnė nei +30С. Tas ant tuo išeina.

Tačiau, tai nekeičia reikalo esmės. Tegu būna skirtumas tik 15С, vis vien, šilumą be reikalo iškeliauja į gruntą ir jos ten iškeliauja pakankamai daug.

Kalbate apie namui šildyti skirtą energiją, ir lyginat ją su vandens ruošimui reikalinga energija. Originalu. Kur tai išmokot?

Įsivaizduokite, kad lubos yra toks pat šildymo elementas, kaip ir betono sluoksnis šildomuose grindyse.
Tik, jį šildo kambario oras, tarkim, iki ~23С, o betoną šildo vanduo iki ~30C.

Štai kas būna, kai "specialistai" pradeda galvoti, o ne remtis faktais  . Tada ir šaltis po pamatais palenda, neatsižvelgiant į pamatų gylį ir povandeniniai laivai po kosmosą skraidyti pradeda 

Taip, taip, +23C lubos šildo taip pat kaip +30C grindys. Labai geras palyginimas. Geriau sugalvoti nebeįmanoma...

Surašykite 5 punktus kuo jis geresnis ir bus galima lengvai tai paneigti vietoj tuščių šnekų.

Mintai, eikite miegoti! Energija lieka energija, nesvarbų kam ji skirta. Jos dydį aš galiu lyginti su kuo norių, nors su tuo kiek saulė išspinduliuoja į kosmosą, nors su tuo kiek podėlių arbatos jos pagalba galima užkasti. Gal, kai išsimiegosite, tai suprasite.

Paskaičiuokim: 150 м2 х (0.05 м betono storio + 0.01 m plytelių ar kitokios dangos) = 9 kubus reikia pašildyti. Maždaug tokio kiekio karšto vandens užtektu šeimai porai mėnesių. <{POST_SNAPBACK}>

0,75 kubo karšto vandens 150m2 name gyvenančiai šeimai 2 mėnesiams? 

jei namas sandarus ir gerai apšiltintas, tai šildymo būdo ekonomiškumas bus apyligis.
Jei namas bus nesandarus, visai nesvarbu, ar bus gerai apšiltintas, ar blogai, grindinis šildymas visuomet bus ekonomiškesnis už orinį.
Jei namas bus sandarus, bet blogai apšiltintas, jau yra situacija, kada orinis gali būti ekonomiškesnis, įpač jei dar žaidžiama su skirtingomis temperatūromis esant žmonėms ir kai jų nėra.

Nauji kliedesiai? A apie savo senus  pažadus jau pamiršote?

Mintai, eikite miegoti!

Jus žiūrite į reikalo esmę ...tik kažkodėl pamirštate, kad turint grindinį šildymą, toli gražu, ne visą šiluma pasilieka name. Skaitosi kad ~ 15% šilumos iškeliauja į žemė. Tai maždaug toks pats kiekis kiek iškeliauja pro stogą. (Nors įtarių, kad niekada niekas nesiėme tuo normaliai paskaičiuoti.)

Įsivaizduokite, kad lubos yra toks pat šildymo elementas, kaip ir betono sluoksnis šildomuose grindyse. Tik, jį šildo kambario oras, tarkim, iki ~23С, o betoną šildo vanduo iki ~30C. Lubos atiduoda šilumą lauko orui, kurio vidutinė temperatūra yra -1С, t.y. temperatūrų skirtumas sudaro 24С. Betonas atiduoda šilumą į grunto, kurio temperatūra svyruoja nuo +16C vasaros pabaigoje iki -6C, žiemos gale ir pusę pavasario, kol ne atitirps žemė namo pakraščiuose (kalbų, apie namo pakraščius, nes būtent ten yra karščiausi ir tankiausiai sudėti vamzdeliai). Paprastumo dėjai paimkim vidurkį - grunto temperatūra yra +5С.
Tad, gauname tokį pat temperatūrų skirtumą, kaip ir lubose - 25С.  Tačiau, šiais laikais lubas žmonės izoliuoja 40-50 sm vatos ir  dar oro maišu palėpės pavidale, o į grindys sudeda tik 15 sm polistirolo. Be jokių skaičiavimų galima suvokti, kad pašildant grindys, išmetate kur kas daugiau šilumos nei iškeliauja pro stogą.

Palyginus su šiais nuostoliais, jau visai neaktualios yra kiti, kur kas smulkesni praradimai.  Pvz., tam kad šildyti namą radiatoriais, sezono pradžioje pakanka įkaitinti porą šimtų litrų vandens. Oriniam šildymui - iš vis nieko nereikia. O grindiniam - reikia kad įšiltų viso namo betoninis padas.
Paskaičiuokim: 150 м2 х (0.05 м betono storio + 0.01 m plytelių ar kitokios dangos) = 9 kubus reikia pašildyti. Maždaug tokio kiekio karšto vandens užtektu šeimai porai mėnesių.

Kitas dalykas - prastas reguliavimas dėl milžiniškos inercijos. Kai naktį sistema įsibėgėja, tai dar pusę dienos špariną, nors vanduo jau senai užsuktas, lauke pasidarė 10 laipsnių šilčiau ir/ar į langus šildo saulė. O vakare atvirkščiai, jei ne nori šalti kelias valandas, kol sistema vėl įsibėgės, reikia iš anksto nustatyti didesnė temperatūrą nei reikia. Aišku, kad po tuo ne pulsi jos mažinti, o taip ir paliksi. Rezultate sistema išeikvoja apčiuopiamai daugiau nei tuo atveju, jei reguliavimas būtų idealus.

Na o apie tos praradimus, kur įvairiose situacijose atsiranda dėl tuo, kad ne visai tinkamai parinkta šildymo vietą, aš, turbūt, ne šnekėsiu. Skaitykime, kad name yra gera oro cirkuliacija, oras intensyviai maišomas tarpusavyje ir skirtumo tarp atskirų zonų nesusidaro.

Edai, čia jūs kalbate apie C ar A klases namus ?Lubas 40-50 cm izoliujat o grindis tik 15cm storio šiltalu .Matau reiklą lankstote kaip norite 
Ir iš vis kaip Mintas sakė laikas pasisemti praktinių  žinių  .O jums čia jas duodame nemokamai .
Duodu Gyvą pvz.:
Vakar kaip tik fiksavau vakare duomenis patalpų vidaus temperaturą ,sienų,grindų ir lubų temperatūras buvo labai panaši apie 20,3...21,lC. Per naktį (23iki6val ) geoterminis prisilde grindis iki 23-23.5lC  .  Vonioje grindų temp.  apie 24,5lC .Patalpoje termometras rodo 22lC .Matuoju 8val.
  Mano grindys  tokių temperatūrų kaip 30lC net nėra matę 
Del išalimo irgi perdedate tam yra numatytas-- sijonas .
Vertinkite viską adekvačiai.

Žinau, žinau. Jūsų name viskas kitaip. Pas jus žiema po namų gruntas tiesiog įkasta. 
Papildyta:

Nauji kliedesiai? A apie savo senus  pažadus jau pamiršote?