QUOTE(darius333 @ 2014 12 07, 19:50)
2. Ekonomiskumas - na matyt jei reikia pateikti tam tikra silumos kieki, tai ar is oro, ar grindu ar radiatoriu ar elektriniu radiatoriu ar ... visi silumos saltiniai tures pateikti ta pati silumos kieki norint susildyti viena ar kita patalpa, nama, erdve iki tam tikros t. Silumines inercijos ar akumuliacines mases matyt nevrtetu vertinti per ekonomiskumo prizme
Jus žiūrite į reikalo esmę ...tik kažkodėl pamirštate, kad turint grindinį šildymą, toli gražu, ne visą šiluma pasilieka name. Skaitosi kad ~ 15% šilumos iškeliauja į žemė. Tai maždaug toks pats kiekis kiek iškeliauja pro stogą. (Nors įtarių, kad niekada niekas nesiėme tuo normaliai paskaičiuoti.)
Įsivaizduokite, kad lubos yra toks pat šildymo elementas, kaip ir betono sluoksnis šildomuose grindyse. Tik, jį šildo kambario oras, tarkim, iki ~23С, o betoną šildo vanduo iki ~30C. Lubos atiduoda šilumą lauko orui, kurio vidutinė temperatūra yra -1С, t.y. temperatūrų skirtumas sudaro 24С. Betonas atiduoda šilumą į grunto, kurio temperatūra svyruoja nuo +16C vasaros pabaigoje iki -6C, žiemos gale ir pusę pavasario, kol ne atitirps žemė namo pakraščiuose (kalbų, apie namo pakraščius, nes būtent ten yra karščiausi ir tankiausiai sudėti vamzdeliai). Paprastumo dėjai paimkim vidurkį - grunto temperatūra yra +5С.
Tad, gauname tokį pat temperatūrų skirtumą, kaip ir lubose - 25С. Tačiau, šiais laikais lubas žmonės izoliuoja 40-50 sm vatos ir dar oro maišu palėpės pavidale, o į grindys sudeda tik 15 sm polistirolo. Be jokių skaičiavimų galima suvokti, kad pašildant grindys, išmetate kur kas daugiau šilumos nei iškeliauja pro stogą.
Palyginus su šiais nuostoliais, jau visai neaktualios yra kiti, kur kas smulkesni praradimai. Pvz., tam kad šildyti namą radiatoriais, sezono pradžioje pakanka įkaitinti porą šimtų litrų vandens. Oriniam šildymui - iš vis nieko nereikia. O grindiniam - reikia kad įšiltų viso namo betoninis padas.
Paskaičiuokim: 150 м2 х (0.05 м betono storio + 0.01 m plytelių ar kitokios dangos) = 9 kubus reikia pašildyti. Maždaug tokio kiekio karšto vandens užtektu šeimai porai mėnesių.
Kitas dalykas - prastas reguliavimas dėl milžiniškos inercijos. Kai naktį sistema įsibėgėja, tai dar pusę dienos špariną, nors vanduo jau senai užsuktas, lauke pasidarė 10 laipsnių šilčiau ir/ar į langus šildo saulė. O vakare atvirkščiai, jei ne nori šalti kelias valandas, kol sistema vėl įsibėgės, reikia iš anksto nustatyti didesnė temperatūrą nei reikia. Aišku, kad po tuo ne pulsi jos mažinti, o taip ir paliksi. Rezultate sistema išeikvoja apčiuopiamai daugiau nei tuo atveju, jei reguliavimas būtų idealus.
Na o apie tos praradimus, kur įvairiose situacijose atsiranda dėl tuo, kad ne visai tinkamai parinkta šildymo vietą, aš, turbūt, ne šnekėsiu. Skaitykime, kad name yra gera oro cirkuliacija, oras intensyviai maišomas tarpusavyje ir skirtumo tarp atskirų zonų nesusidaro.