Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

Be abejo! Juk yra rasoma maldoje "Tikiu Dievą Tėvą visagalį..."
Tai, jeigu jis yra visagalis, tai kokio velnio jis negali pamaitinti badaujancius, padeti skurstantiems, sergantiems, kenciantiems?
Kodel Dievas leidzia tiek daug neteisybes pasaulyje? Ar jis negali padeti ar nenori padeti?
As asmeniskai netikesiu Dievu nebent pamatysiu pats ji darant stebuklus, o visa kita yra paistalai.

Ir apskritai as manau, kad religija yra labai didelis blogis. Del jos butent ir kyla ivairiausi konfliktai ir karai.
Ir dar - man labiausiai pikta, kai isplaunamos jaunu zmoniu galveles, kai tvirtos asmenybes dar nera susiformave. Kol zmogaus asmenybe dar nera tvirtai susiformavusi ir kritisko mastymo nera, stipria charizmatika turintys zmones (o butent religiniai lyderiai ir yra tokie) gali labai lengvai idiegti betkokia ideja ir uzprogramuoti zmogu kaip tik panoreje...

Kita vertus, yra ir suagusiu zmoniu, kurie neturi stiprios nuomones ir kurie gyvenime yra linke buti vedami negu vedliais. Juos irgi labai lengva palenkti naudojant religines idejas ir itaiguma.

Todel mano nuomone, religija yra labai labai galingas ir pavojingas irankis zmonijai manipuliuoti.

Labai patiko

Mane irgi labai zavi ta harmonija...




Mano galva tai elementarus vartotojiskas poziuris i Dieva. Lygiai taip pat vartotojiskai zmones ziuri i Tevyne, savo tevus, draugus ir t.t.. Totalus hedonistai.

Neretai akcentuojama ka man dave, bet retai uzuodamas klausimas sau - ka as daviau/padariau Dievui, Tevynei, tevam...

Problema ir yra ta, kad visi linke imti, bet retas linkes isiklausyti i visagali, ir pasdalinti.

Dievo visagaliskumas, neipareigoja jo keisti pampersus infantileims, nedekingiems sutverimams, linkusiems parazituoti jo saskaita, permetant atsakomybe Dievui uz savo paciu padarytus veiksmus.

Todel ne religija yra problema, o infantilus zmones, vengiantys atsakomybes.
Nei vienoj religijoje nera parasyta eik zudyk... Viska daro zmones, kurie neturi Dievo sirdyje, tik manipuliuodami jo vardu seja blogi. Jei jie neuzgostu sazines t.y. Dievo balso, suvoktu gyvybes trapuma, tad brangintu ja.

Na , Dievas sukure augalija, gyvunija ( maistas ir t.t) ir mes turime pilna teise issiauginti taipogi. Tik toliau jau vystantis pasikeite viskas, kad mazai kas beaugina, turi pirkti parduotuvese, tada jau pinigai, cia jau Dievas ne prie ko.
Jis nieko nesargdina , jis netersia oro, upiu ir t.t


Pritariu del religinio manipuliavimo As netikiu jokiomis religijomis


Kas liecia, Dievui, jis nieko nepraso Tevynei, mokame mokescius, dirbame, nieko neprasome, pensijas zmones uzsidirbo Tevams, viskuo kuo galime Kas liecia gyvybes trapuma, visi kazkada mirsime, vieni mazi, kiti jauni, treti seni Va kas po to, tai jau kaip kas uzsitarnavome ( ne baznyciose eidami isspazinties, o taip kaip nugyvensime gyvenima )

1. Tevai ir tevyne man kazka dave del to as jiems jauciuosi skolingas ir padedu kai jiems to reikia. Dievas man nieko nedave, nes jo nera. Kaip tau gali kazkas, kas neegzistuoja kazka duoti?

2. Dievo visagaliskumas neipareigoja jo padeti vargstantiems ir mirstantiems is bado, bet taip iseina, kad jis gali padeti, bet nenori. Tai ka jis egoistas tada taip iseina, o gal jam nusispjauti? Dievas viska gali, tik padeti zmones ne
Kokie dar nedekingi stuverimai? Tai gime afrikoje vaikai, kurie mirsta is alkio ir troskulio yra kazkuo nedekingi? Tai, atsiprasau, bet pagal jus tie vaikai turbut patys save pagimde ir atejo i si pasauli, kad vadinate juos parazitais ir bandaciais primesti atsakomybe dievui.

3. Religija is esmes nera problema, bet kaip irankis ji yra didele beda, todel kad nuo senu senoves ir netgi dabar daugelis religiniu lyderiu ja naudojasi manipuliuodami zmones.

Būtent Dievo visagališkumas sąlygojo, kad jūs turite tėvus ir tėvynę Ar pagal jus, jie šiame pasaulyje - netikėti reiškiniai?
Dievo visagališkumas sąlygojo, kad jūs turite gyvybę . Ar jums atrodo, kad gyvybė - tokia atsitiktinė smulkmena, cheminių reakcijų išdava?
Papildyta:

Ko gero, kai jūsų vaikas pradės eiti į pirmą klasę, jūs nuspręsite, kad nesate tėvas - egoistas ir mokyklos baigimo atestatą parūpinsite iš karto, nusprendęs, kad nėra ko vaikui vargti tuos 12 metų , tegul turi tą popierių ir tegul žino, kad turi mylintį ir rūpestingą tėvą. Juk jums ne nusispjaut.

Nu bet realiai tai nėra tos amžinosios dieviškosios instrukcijos. Nebent jis kiekvienam laikmečiui naują sugalvoja. Yra bendražmogiškos sociumo taisyklės, skirtos tam, kad žmonės tarpusavyje sugyventų - nekenkti kitiems ir būti sąžiningam - iš kurių kyla ir visi religiniai reikalavimai (išskyrus tuos, kurie skirti išimtinai vienai ar kitai religijai finansiškai išlaikyti). Bet net ir jos bėgant metams kinta, adaptuojasi, keičiasi. Tai, kas buvo laikoma dora ir teisinga prieš 1000 metų, laikoma blogiu ir nusikaltimu dabar ir atvirkščiai. Taigi, nėra dieviškųjų taisyklių, yra tik žmogiškosios tarpusavio sugyvenimo taisyklės, kurių sutarta laikytis idant maksimaliai patogiai sugyvent.

Aš neturiu santykio su Dievu. Ir realiai aš puikiai gyvenu be jo. Ir nežudau, ir nevagiu, ir nepaleistuvauju, ir šiaip stengiuosi būti sąžininga prieš save ir kitus.



Iki paryškintos dalies sutinku. O toliau... O gal ne Dievas? Gal tiesiog gyvenimas. Turim idealiai susiklosčiusias aplinkybes, susikūrusias sąsajas, idealiai išsidėsčiusią planetų sistemą, kuri leido žemėje susikurti gyvybei, kuri leido žemėje susikurti mums. Gyvenam, džiaugiamės, mirštam. Gyvena kiti. Tekmė. Kam to Dievo? Net jei sakysim, kad jis sukūrė sąlygas tam nerealiai sustyguotam vystymuisi, so what? Nu sudarė ir tiek. Jei jis, tik sukūrimo simbolis, tai pasidžiaugiam, kad buvo, ir tiek. O jei jis vis dar kažkur yra, tai kam jis? Sukūrė tokius visus netobulus ir stebi, kaip mums čia dabar seksis? O kai sekasi prastai, palinguoja galvą (metafora) ir padejuoja, kad mes patys kalti, nes instrukcijų nesilaikom?



O ką aš jam galiu duoti? Padaryti? Su tėvais ir Tėvyne viskas aišku? O ką aš galiu duoti Dievui? Paklusnumą ir šlovinimą? Instrukcijos galiu laikytis? Tik kur ją rast tokią, kuri visas gyvenimo situacijas apimtų? Mūsų sąžinė taip pat netobula, o gerais norais liaudis sako kelias į pragarą grįstas.



Nu dinozaurus ne žmogus sunaikino, tai reik suprast, kad Dievui jie nusibodo, ar jų gelbėt nematė reikalo? Ar tiesiog jis viską savieigai palieka? Kaip skruzdėlių fermą užsiveisė ir žiūri, kas toliau bus... Jei jis nieko nedaro, tai gal jo ir nėra? Sukūrė ir išėjo toliau? O mus palėpėj padėjęs užmiršo
Mes atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinam... graži mintis, gaila tik, kad Dievui ji nepritaikoma. Gal tada lengviau būtų "teisingai" gyvent.

Vadinasi yra kažkokia vertinimo sistema, kuri nustato ko užsitarnaujam? Ir ką, jei žmogus gyveno pagal sąžinę ir gebėjimus, bet jie brokuoti pasitaikė? Jam atrodė, kad teisingai, jam atrodė, kad pagal Dievą, bet niekas nepasivargino jo klaidų parodyt. Nu vat nugyveno šventai įsitikinęs, kad geras, a po mirties gaus šlapiu skuduru per veidą? Pasaulyje tiek skirtingų moralinių/dorovinių/dvasinių vertybių, kuriomis vadovaujasi žmonės, tai pagal kurias mus vertins? Užsitarnavome... čia turbūt mano puikybė neleidžia man per save perlipt, dėl ko aš nesuprantu, kodėl aš turiu kažką užsitarnaut ir kaip. Su tėvais aš koja kojon, su vaikais, su Tėvyne... po paranke, po truputį. O Dievui matai užsitarnaut reikia Apsieisiu gal... Man grįžtamojo ryšio trūksta. Ne kada nors, kai užsitarnausiu, bet dabar



Man atrodo, kad taip. Sėkmingai, palankiai susidėsčiusių aplinkybių išdava.
Papildyta:


Ar reiktų suprast, kad tie mirštantys vaikai, yra Dievo įrankis, metodinė literatūra, idant kiti pasimokytų ir mokyklą baigtų? O jei nepasimoko? Vat jau tūkstančiai metų. Nu nepasimoko žmogus. Kada Jis supras, kad galbūt metodika netinkama...?

Man irgi dar labai daug kyla klausimų, kad ir Hmmm minėtų dinozaurų - už ką jie nusipelnė išnykimo? Arba metukų laiko vaikas, badaujantis arba susergantis mirtina liga? Ką jau toks kūdikis blogo, neatleistino padarė, kad atimama jam gyvybė? Manau, į šiuos klausimus atsakymų nerasiu niekada, kaip bebūtų tikiu į Dievą, tik ne į tokį, kaip dauguma čia piešia. Ne kažkokį griežtą vertintoją - mokytoją, o mylintį žmogų tokį, koks jis yra, su visomis jo dorybėmis ir ydomis...

Žinoma, nėra. Instrukcija - žmogaus išmįslas patogiam gyvenimui.
Papildyta:

Ką reiškia "neturiu santykio su Dievu"? Gyvenate. Tai jūsų santykis su Dievu. Ko daugiau reikia? Apart to, kad gyvenate, kitaip to santykio ir neišreikšt.
Papildyta:

O jeigu tarp Dievo ir Gyvenimo dėsime lygybės ženklą?...
Kodėl manot, kad Dievas galėjo kurti tik praeityje? Padirbėjo vakar, šiandien sėdi ir žiūri, kas gavosi ? Gyvenimas juk vyksta visą laiką ( ir šiuo metu), veiksmas vyks be sustojimo, tai kodėl galvojat, kad Dievas - tai rūgstanti pelkė, su juo, per jį nieko nevyksta?
Ir kodėl nusprendėt, kad jo kūriniai netobuli ? (tooookios super organinės ir neorganinės sistemos, mąstantys žmogai ir t.t. ir pan.)
Papildyta:

Nereikia Dievui nei to jūsų paklusnumo, nei šlovinimo. Kas jam iš to? Ir instrukcijų laikymasis - mūsų pačių reikalas, skonio dalykas, tskant.
O dėl sąžinės... pabandykit pusę metų pagyventi nuoširdžiai tik pagal savo sąžinės balsą kiekviename žingsnyje, kiekviename savo ištartame žodyje, pagalvotoje mintyje. Tada ir pasakysite, ar ji tobula, ar netobula

Nėra jokios vertinimo sistemos. Kam ji reikalinga?(tik žmogui ) Ir nėra kam tarnauti (feodalinės santvarkos supratimas). Ir nieko nereikia užsitarnauti. Dievas - tai ne įmonės direktorius, vertinantis, kam didinti atlyginimą, o kam ne.
... tarkim, meilė tėvynei. Kai galvojat apie ją, kai stebite gražius pasikeitimus, kai grožitės jos gamta, jums labai gera (manau), tarsi pajuntat tarpusavio ryšį. Ji iš jūsų nieko nereikalauja, bet Kažką duoda. Tą Kažką kiekvienas iš mūsų įvardins kitaip. Dėl to Kažko mes daug ką galim padaryt. Tai grįžtamasis ryšis.
...kai pasielgiam šviesiai, kai kitam dovanojam tai, dėl ko gera patiems pasidaro. Prašom, grįžtamasis ryšis. (tai ne baigtinis sąrašas)

Čia ne Dievui reikia suprasti, kas tinkama, ir metodikos jam neaktualios. Kas turi daryti išvadas iš savo netikusių veiksmų?
Kam reikia patirti, kad ugnis degina, žmogui ar Dievui?
Kam aktualu suprasti, kad užmėtęs kitą, savęs laimingu nepadarysi?


Naaaa, čia jau manęs daug pasidarė

Nu neturiu. Jokio. Ne, tai Jūsų santykis su Dievu, nes jums gyvenimas yra Dievo duotas. Man gyvenimas yra tiesiog sėkmingai (ar nesėkmingai, priklausomai nuo požiūrio) susiklosčiusių aplinkybių išdava.

Nu netobuli. Gyvūnai gal net tobulesni už žmones, ten bent jau aišku, kad išgyvena tas, kas stipresnis ir sveikesnis. O žmonės tai... duok valdžios ir visa sąžinė švari į stalčių atsigula Vien tai, kad mąsto, kokybės ar tuo labiau tobulumo ženklo jiems tikrai neuždeda.

Netobula. Mano sąžinė supranta ir pateisina abortą Mano sąžinė mano, kad veiksmų vertinimas ir patys veiksmai yra dažnai nulemti aplinkybių ir juos reikia atlikti, nes taip reikia, o ne dėl to, kad tai teisinga. Mano sąžinė tikrai netobula Kažkieno sąžinė tyli, kai jo dukra akmenim užmėtoma, nes jam tai atrodo teisinga. Kiekvienam sava tiesa.



Nu tai nepasidaro tos išvados, jau tūkstančius metų. Nu nepasidaro. Čia Jūs Dievą mokytojui ar tėvui prilyginot. Jei Jūsų vyresnis vaikas 215-tą kartą kištų mažesnio vaiko ranką į ugnį, ko pasekoje šis nusideginęs ranką verktų, kad jam skauda ir kad jis daugiau nebegali, negi Jūs ir 216-tą ramiai stebėtumėt, kaip vyresnis vėl tą patį kartoja? Aš negalėčiau. O vat Dievas gali. Tūkstančius metų. Nu tai vadinasi px jam iš idėjos, kaip mes gyvenam. Nes dažniausiai kenčia ne tas, kuris ginklą kuria, ne tas, kuris jį laiko ir šauna, ne tas, kuris kankina. Kenčia tas, kuris tiesiog ramiai ir niekam nekenkdamas gyvena. Kur čia pamoka? Koks jos tikslas?

Jūsų teisė spręsti.