Ar žinai, kas sušildo labiau Nei puodelis karščiausios kavos? Tavo rankos, kurias aš laikau Ir semiuosi iš jų šilumos. * Ar žinai, kas beribiam danguj Man galėtų atstoti žvaigždes? Tavo akys, kurioms privalu Dieną naktį žibėti, negest. * Kiek nedaug aš be šito turiu- Tik tai ilgesį, liūdnas dienas, Kuriose aš savęs nerandu Ir kurios neprilygs man tavęs. /iš ineto/
Rudeniniai išgyvenimai avansu Taip sunku tave prarasti, Ar gali mane suprasti? Tuščios miesto gatvės nušvito Šaltą rudeninį rytą. Daug laisvų sapnuotų paukščių Daužosi į verkiantį stiklą. Niekada neprisiminsiu, Viskas buvo tarsi netikra