Pažintis ir....

Puikiai suprantu, kad aplinką, tokią kokia patinka renkasi pats žmogus ir žinau, kad žmogaus nepakeisi jei jis to nenorės. Ok nepažįstu aš jos tiek, kiek norėčiau pažinoti, o ir tada man su ja susitikti nepavyko kai kviečiau. Viskas būtų daug paprasčiau. Stereotipinio modelio, daryk kaip daro visi ir aš nemėgstu. O kai kuriomis charakterio savybėmis ji netgi labai panaši į mane bet praeityje, t.y. toks koks buvau po mokyklos baigimo, bet vėliau pasikeičiau ir privertė pasikeisti mane ne artimieji, o susirastas darbas apie kurį ir rašiau ir darbdavviai. Pasikeitė charakterio kai kurios savybės.

O kalbant apie klausimą kurį uždavėt apie ją, vakar negalėjau atsakyti ir šiandien taip pat dar negaliu. Iš vienos pusės džiaugčiausi, nes yra apie ką su ja kalbėti ir gera būti kartu. Bet iš kitos pusės jeigu taip nieko neveiktų aš nežinau, spėju, kad spausčiau veikti kažką daugiau ir aišku tai santykiams nepadėtų. Ten tik pačioje pradžioje ji gyveno toje aplinkoje, dabar kitur ir kitam mieste, bet aš nežinau ar būčiau laimingas ar ne. Jeigu žmonės toje aplinkoje būtų ko nors siekiantys galbūt ir būčiau laimingas, bet jeigu žmonės, nieko nesiekia, na ne. Šiaip sutinku, kad labai daug priklauso nuo pačio žmogaus. Bet čia ir vėl interpretacijos, kas būtų jeigu būtų.

O bet tačiau ačiū už tuos iškeltus klausimus, nes tikrai jie geri ir į juos vis dar bandau sau atsakyti.



Ochh gaila man laiko, kurį šiuo atveju leidžiu nežinau kam, kai galėčiau jį leisti kitam žmogui. Kodėl neieškau? Ieškau, bet ką aš galiu padaryt, kad vis kai kuriuo metu išlenda prisiminimai apie ją ir tuo viskas baigiasi. Nežinau kodėl kenkiu sau. Atvirai pasakius, netgi sapnavau ją iš viso tris kartus, ačiū dievui dabar jau nebėra sapnų, bent jau kol kas. Žodžiu trūkumus matau ir nemanau, kad jų mažai yra.

Tėvai nieko nesako nes nieko aš jiems nesakiau, galbūt numano kažką, nes rugpjūčio mėn kai ji išvažiavo, nu atvirai pasakius nežinojau kur dėtis, o šiaip savo problemų, kurios yra asmeninės, aš jiems nenoriu užkrauti. Žino apie visą šitą kai kurie draugai ir draugės.

Čia man irgi buvo naujiena kai prieš baigiamąjį egzaminą, po metų pertraukos vieną grupiokę, gruodžio mėn universitete buvau sutikęs ir išgirdau klausimą kurio visai nesitikėjau: O kaip tavo draugei sekasi? Sakau kokiai draugei? Sako nu tai mažiukei su akinukais. Tada ir supratau apie kurią draugę čia kalba. (Čia šiaip iš konteksto ištraukta)

*****, kaip mane užknisa tokie "pasikeitę" ir tikrąsias gyvenimo tiesas atradę žmonės Iš kur tas noras, kad visi iš paskos eitų? Atradimus padarę tokie... tai atranda stebuklingą mitybą, tai stebuklingą darbą, tai stebuklingą religiją, tai dar kokį nors stebuklą gyvenime. Ir puola paskui kitiems aiškint, kaip stebuklingai nuostabu yra gyventi būtent taip, kaip jie gyvena. Ir neatstoja su tais savo stebuklais, kol tiesiai šviesiai jų nepasiunti arba neužblokuoji facebook'e Idėjiniai tokie. Pas mane aplinkoj keli - vienas po ilgų rūkymo metų metęs rūkyt kiekvieną kartą kiekvienam parūkyt einančiam tą pačią giesmę gieda, kita vis atranda kokį naują maitinimosi būdą, kuris nuo visko pagydo ir naujai į gyvenimą pažvelgt padeda, trečias kažkokių ten koučingo paskaitų prisiklausęs tikrąsias gyvenimo tiesas dėsto. Ir gaila, ir juokinga jų klausytis

Jūs jos nei mylit, nei norit. Jūs norit savo išsigalvoto jos varianto, kurio ji neatitinka ir gali būti, kad niekuomet neatitiks. Čia tik iš toli atrodo, kad reikia Jums jos. Kaip projektą kokį į dantis įsikandot ir neleidžiat sau praeit pro šalį. Atstokit. Vardan savęs. Kai myli, myli tokį žmogų, koks yra, o ne tokį, koks įsivaizduoji, kad turėtų būti... Nereikia žmogaus per prievartą kišt į savo susikurtą "tinkamo" žmogaus dėžutę. Jei negalite jai leisti būti savimi, tai padarykit paslaugą ir sau, ir jai - atšokit.

Paskaičiau temą nuo šių metų pradžios. Ir dar pirmą žinutę. Supratau tik vieną- autorius nuolat stengiasi iš šūdo vašką išspausti ir jam nesiseka.
Jei taip prie manęs kas būtų priskretęs su pamokymais, su reikalavimais, su lindimu į mano asmeninę erdvę ir tai būtų vadinęs rūpesčiu ir meile . Žodžiu labiau nekenčiamos personos ir nesugalvosi. Kodėl nebanina- tai gal jos aplinka turi iš ko pasijuokt. Kaip iš kvailio. O gal esi ta gyva iliustracija jos pasakojimų apie kvailį.
Paskaityt iš šalies buvo juokinka, kai visa tai vyksta ne su manim

Kur tas mano noras, kad visi iš paskos eitų? Kur ir kam aš aiškinu, kaip gera gyventi taip kaip aš gyvenu? Sorry bet kai perskaičius tekstą pas kažką pradeda kalbėti emocijos ir kažkokie ale įsižeidimai ir t.t. Nu tai... Jūs ramiai paskaitykit ir viskas, o ne su isterijom kažkokiom. Ir suraskit vietą kur aš aiškinau kažkam apie darbą. Ir vėl nerasit, nes neaiškinau, tik parašiau apie save, parašykit apie ką aš aiškinau? Įdomu man jau pasidarė, ką dar su emocijomis galima prikurt.

Jo mane tai labiausiai juokina ne, neaiškinantys kaip ir ką daryt, ar patarjantys žmonės (jie net nenervuoja nėkiek, nes jeigu man aiškina tai, kas yra man neaktualu aš nei nervuojuosi nei man įdomu, kitaip tariant praleidžiu tuos aiškinimus, kaip jų negirdėjęs. O vat žmonės kurie žino kas vyksta kito žmogaus mintyse ar galvoje, ką jis jaučia ir ko nejaučia, kas jam patinka ir kas nepatinka tai tikrai turi neeilinių sugebėjimų, sėkmės.




Nu tai gerai, kad Jus pralinksmino tekstas.
Kokių jos pasakojimų apie kvailį? Čia irgi iš teksto ištraukta, nors tekste apie jokį kvailį nerašiau.

Trykšta iš kas antro jūsų posto - apie tai, kaip ji nesustvarkė mokslų, kaip kad jūs, kaip ji nesusirado darbo, kaip kad jūs, kokie niekam tikę jos draugai, ne tokie, koks būtumėt jūs, visas toks fainas, tik kažkodėl jai visai neįdomus
Papildyta:

Jei visa, ką rašėte šioje temoje, tiesa, tai 99 proc., kad ji savo draugėms jus rodo kaip kvailo ir įkyroko dūsautojo pavyzdį.

tobulas pasisakymas
nuo saves prideciau - kai kurie is musu patys saves net nepazista gerai, nezino, ko nori gyvenime, ir nemato prasmes zutbut suzinoti ar apsispresti, kokia kryptimi judes toliau. todel tokie reikalavimai is salies ir motyvavimai dar ir kaip gali uzknisti, net pakenkti.
antras dalykas - nereiktu pamirsti - cia as taikau i tai, kad autorius teigia matas joje savo savybes, dar ten kazka izvelgia - daugelis zmoniu visos tiesos apie save kitiems neatskleidzia. o kartais ir patys to nesuvokia. is isores vienaip elgiasi, kad patogiau butu visuomeneje gyventi, o viduje zino/nujaucia, koks yra pats. as, pvz., esu tingine ir egoiste. bet apie tai susimasciau tik visai neseniai, o jau ir seima n metu kaip turiu. stai vat ir prasom. bet jei mano vyras noretu is manes padaryti karjeriste motina terese? nebent kitoj dimensijoj pavyktu. tai va.
griztant prie temos autoriaus, tai man jo situacija tipiska Pelenes pasaka is Prince Charming pozicijos - isgelbesiu savo princese. yra toks posakis angliskas - "damsel in distress". nu tai grynai

Nereikia pažodžiui visko suprast Aiškinat kaip gyvent tai panelei ir nepavargstat. Jūs pats ramiai paskaitykit, vien tik geriausios emocijos mano poste
Žinot, kodėl darbas užkliuvo? Nes keletą kartų paminėjot, kaip jis jus pakeitė. O tai, kokiam kontekste tai minit, labai akivaizdžiai rodot, kad jaučiatės ten atradęs stebuklą, kuriuo netveriat savam kaily pasidalint. Nu jei ne su visais, tai bent jau su tais, kurie yra tokie, koks buvot Jūs pats iki "didžiojo gyvenimo įvykio". Čia tik iš šono gali pastebėt tokius atsivertėlius, kai ne vieną jų sutinki. Nes jie patys tai nieko blogo nedaro ir tik gero visiems nori Jūs neprivalot su manim sutikti, tai tik mano įspūdis paskaičius Jūsų temą.

Jie nenervuoja, nes Jūs esate tas "jie", tik kai susidursit su tokiu pat, kaip Jūs, kuris "žino", kaip Jums reikia gyventi ir kurlink tobulėti, nepriklausomai nuo to, kas Jus domina ir ko Jūs norit, suprasit, kaip tokie žmonės nervina

Dėl apkalbų jau rašiau, kažkur, kad man neįdomu kas ką apkalba, nes visi kažką apkalbinėja ir "klijuoja etiketes".
Papildyta:


Ok ten darbas buvo toks, kur pats planuoji visą savo dieną ir ką veiksi, jei nieko neveiksi tai jokio atlyginimo ir nebus. Žodžiu tas pats kas ir verslas nieko nedarysi, nieko neturėsi. Stebuklo ten aš neatradau, atradau kai ką kitką. Blogų dalykų darau taip pat ir matau kai darau ar nedarau tą, ką reikia ar ko nereikia. Buvau su ne vienu susidūręs, kurie žino kaip ir kodėl reikia gyvent, ir žinau, kad užknisa, bet kartais ir teisybę pasako, o ar tai priimu ar ne, jau mano reikalas.

Iš tiesų, dabar prisiminiau vieną žmogų, kuris priminė šį autorių. Andrewd, jūs kartais ne Vėžys irgi pagal Zodiaką? Tai kiek žinau, tas žmogus po šiai dienai vienišas ar su kvailais trumpalaikiais romanais, nors jam apie 33 metus. Jis toks nenupasakojamas. Atrodo žmogus kaip žmogus, bet daug ką jis erzina. Būtent, jis taip kažkaip nesėkmingai pasakodamas apie kažką, netgi neva mylėdamas kažką perdaug kontroliuoja, perdaug nurodinėja, perdaug kažką statosi ir vis mala, mala, mala sukęs apsukęs aplink tą patį tik kitais žodžiais ir vis bando kažką įrodyti, tik niekas nesupranta ką.
Vargšas žmogus iš tiesų

Pagal zodiaka aš ožiaragis. Ne nemėgstu aš kontroliuoti ir nurodinėti žmonėms, rašiau gi jau. Šiuo atveju jai tik apie tuos egzaminus vis primindavau ir viskas. Nemanau, kad dar kažką aš erzinu, nebent tik ją, tol kol kalbėdavau apie egzaminus.

Apie tą aplinką ir draugus rašiau daugiau samprotaudamas. Kas būtų jeigu būtų. Ir tai yra mano pirmas vaizdas, kuris yra susidaręs. Pabendravus jis gal pasikeistu.

jūs čia jau kuris laikas rašot pasaką . Apie kvailį. Autobiografinę pasaką.

Ai nu tai tada jo, bet tik tas, kad protingi irgi tokių pasakų neskaito, nes laiko gaila.