QUOTE(Le Murka @ 2014 11 11, 08:51)
bet vien sededamas ir galvodamas gi nepamirsi jos. negi tikrai ketini 3-4 m svajoti apie ja?
taigi nuvaziuok pas ja, susitiki, atvirai pasakyk ka jauti ir ko noretum. bet ne per aplinkui, o komkreciai viska papasakok, ka ir mums cia papasakojai. ne uzuominom, o komkreciai pasiulyk buti tavo mergina. ir jei atsisakys, gal tau bus paskui lengviau nuo jos atsiribot.
Kad vien sėdėdamas ir galvodamas jos nepamiršiu tai tikrai sutinku. Svajoti 3-4 metus irgi neketinu.
Su nuvažiavimu pas ją dabar nesigautų, nes už trijų su puse savaičių baigiamieji egzaminai universitete, o važiuoti tektu į Angliją, jei tai būtų Londonas tai ok dar būtų galima būtų ką nors sugalvoti, spėčiau. Šiaip susirašinėjau su ja nesenai ir minėjo ji, kad sausį turėtų jau parvažiuoti į Lietuvą. Taip tuomet man būtų lengviau nuo jos atsiribodi ir su tuo sutinku, nes matyčiau žmogų gyvai, kokia jo reakcija, emocijos ir t.t.
QUOTE(Monteverte @ 2014 11 11, 10:26)
Atkaklumas, mano galva, padėtų tik tuomet, jei su žmogumi gyvai dažnai matytumeisi, pvz. bendradarbiai. Tada pripranti prie žmogaus, jo manierų, jis tampa saviakas ir galbūt vieną dieną ilgiau vienišaujant prisileistum tą žmogų. Gal kažkas nutiktų, kokia nelaimė ir tas žmogus pirmas atskubėtų, paguostų... Na kaip filme
Kitu atveju aš nematau vilčių. Tik koliažais ar fb žinutėmis neprisitrauksi žmogaus, kuris tau nieko nejaučia.
Mano atveju net nepadėjo gyvas pastovus matymasis, po to vasaros atosotogos, kurios išskirdavo ir neva galėjau pasiilgti žmogaus. Jei žmogaus šalia savęs nematai kaip savo vaikino ar vyro, tai ir nematai. Turbūt dar priklauso nuo charakterio, jei moteris tvirta, su nuomone, tai niekaip vyrukui nepavyks.
Manasis klasiokas iš kailio nėrėsi, protėjo, bet ne mano "chemija", ne mano žmogus

Jis man pridėdavo raštelių, na jie visai meilūs būdavo, net rūpindavosi manimi, žiemą primindavo šaliką, kad nesušalčiau

Bet o ką aš? Pripratau prie tų raštelių, stengimosi atsisėsti prie manęs suole, kad neatsisėtų suolo draugė. Pripratau net prie to, kad gaudydavo mane kur atokiau koridoriuje ir net nebesivaldė ir graibė per megztinį papus

Tame ir esmė, kad aš net dėmesio nekreipiau, nes man tas žmogus buvo tik žmogus. Aš net neanalizavau ką jis ten jaučia, ar jis ten kenčia dėl manęs, ar kas jam ten darosi. Neeidavau pas jį į svečius, nes jis nuomojosi ir gyveno vienas, šeimininkas kitame gale. Nerūpėjo ar meškiukai šlapi pas jį ar ne. Šlapi meškiukai turėjome posakį tarp draugų, kai įsimylėjėlis verkia naktimis apsikabinęs kokį pliušinį žaislą

Nerūpėjo niekas, nes nerūpėjo tas žmogus. Jis man buvo tik klasiokas
Nežinau bet ir vėlgi ar atkaklumas padės pamatysi tik pabandęs jei nebandysi, tai ir nesužinosi, spėju, kad taip.

Dar pasikartosiu, kad todėl čia ir rašiau, dėl koliažo. Kitaip tariant jei man būtų nesvarbu aš nebūčiau rašęs čia, kad pasiteiraučiau kitų nuomonės kaip tai atrodytų, o būčiau padaręs, nusiuntęs ir viskas, kaip virtualią "dovaną", nes nuotraukų aš jai esu ir ankščiau siuntęs bet be jokio tikslo tik šiaip parodyti, nes jai įdomu buvo, o dabar, jeigu atvirai, nelabai žinau kaip geriausia elgtis ir kaip visą tai atrodytų, ne tiek dėl savęs kiek dėl jos.
Gal kiek ir panašu, tik vienas bet, paprasčiausiai, su manim ji universitete bendravo visai kitaip negu kitos grupiokės na arba aš kažką įsivaizdavau per daug, žodžiu... Apie pastangas.

Vieną vasaros savaitgalį buvau sugalvojęs pasiskolinti iš draugo Porsche kabrioletą ir kur nors nuvažiuoti su ja pvz. Palanga, ar į Vilnių nes ji ne ne iš Vilniaus. Šiuo atveju nieko jai nesakiau ir nebuvau užsiminęs, nes nelabai žinojau kaip sureaguotų ir kaip tai gali atrodyti.
QUOTE(Salduspauksciai @ 2014 11 11, 22:09)
Jus filosofijos nestudijavot? labai jau panasi minciu klaidziojimo maniera...
O siaip galiu papriestaraut cia vyraujanciai nuomonei. kartais tas neidomusis nepastebimasis ima ir pasidaro staiga idomus. na tik zinoma jokie rasteliai, dovaneles ir kitoks lindimas i viena vieta, tikrai nepades pasiekti efekto. niekada ir niekam nebuna idomus tas, kuris slankioja is paskos. idomus tas, kuris nepriklausomas, kuri medziot ir uzkariaut reikia... ir visa beda, kad
be galo sunku apsikeisti vaidmenim, kai zaidimas prasidejes... gal reiktu isiverzt i jos gyvenima, sukurt sventes pojuti, be jokiu lukesciu is jos, ir po kokios savaites dingti is horizonto. jei jau sitas jos neuzkabins, tada be sansu - tikrai ne ta "chemija"
Filosofijos kaip studijų dalyko nestudijavau, bet egzaminą laikiau 8.
Va va, dėl dovanų kaip ir rašiau, pagalvojau tą patį, kad šiuo atveju viskas taip gali atrodyti. Dėl vaidmenų sutinku, nes jais apsikeisti tikrai sunku, tą kažkaip bandau padaryti, bet kartu ir laukti labai sunku... nes laikas tai bėga.
Dar vienas kl. Gal kvailas (nes manau, kad atsakymą žinau), kažkur kažkas seniau čia rašė apie domėjimąsi žmogumi arba nesidomėjimą, bet kaip pasireiškia tas domėjimasis žmogumi?