QUOTE(Lock @ 2014 09 13, 16:07)
Baisiausia man tai žmonės lakstantys per raudonus ir vairuotojai kaišiojantys savo mašinas - staigiai įvaro prieš nosį į mano juostą, dar nebūtinai ir su posūkiu.
Pėstieji ir man siaubą pradėjo varyti. Normalūs pėstieji žinoma ne, bet yra tokių fruktų
Tai kolegė, kuri visada su manimi važiuoja yra įdarbinta mano "papildomomis akimis" ties perėjomis.
QUOTE(Tikrė @ 2014 09 13, 17:27)
Sveikos,
vakar pagaliau sulaukiau teisių, o šiandien jau kaip legalus vairuotojas pirmą kartą važiavau
Baimė buvo tol, kol pradėjau važiuoti, po to kažkaip viskas super ėjosi. Aišku, klaidų darau, kažkaip iš tos didelės laimės labai norėjosi viduryje kelio važiuoti
Man ir mokantis buvo sudėtinga įprasti orientuotis kelyje, kuris nesužymėtas juostomis, matyt sutrikęs "erdvinis mąstymas". Na bet po truputį įgusiu
Su parkavimu tai ryški bėda, buvau išmokyta egzaminą laikyti, t.y. tik per veidrodėlius, tai dabar kažkaip sudėtingai man pusiau "nematom".. Mažesnės mašinos nenorėčiau nė per kur, bet va aukštesnė tai patiktų
Šaunu
Džiaugiuosi už visas merginas, kurios išsilaikė ir važiuoja
Kadangi pačiai taip nenuskilo ir prabėgo eilė metų praleistų be vairo
Pirmosiomis dienomis aš niekaip neišsilaikydavau savo juostoje, jei aplinkui nebūdavo automobilių ir subraižytų juostų, ypatingai žieduose. Jei greta važiuodavo automobilis, tai viskas gerai. Bet po savaitės zulinimosi, tai praėjo. Plius minus jau jaučiu juostas
Su parkavimusi tikrai turiu bėdų, bet kol kas jas sprendžiu atvažiuodama anktsėliau į darbą, kol dar tuščia aikštelė (tuo pačiu ir didelių kamščių išvengiu), o prie namų, ačiū dievui, vietos irgi dar būna, kai grįžtu