QUOTE(gluosnis @ 2015 03 15, 18:05)
Man irodineti jo buvima nereikia

labai suprantu apie ka rasai. Tik, mano manymu, ne jis tas moteris vercia susivokti, nutraukia ju daromas nesamones ar pameteja suvokima, o pacios moterys atsiveria gyvenimui ir meilei, nes nebenori, nebegali kenteti, pavargo ir priejo liepto gala. Nes nedaro jis nieko uz pati zmogu, nes taip jis parodytu, pripazintu, kad pats zmogus nevisavertis, nieko negalintis.
o kaip palengvejo, kad atidaviau Jam daryt Jo darbus, o pati uzsiemiau savais, kurie skirti tik zmogui. Esminis momentas, mes personalizuojame Dieva, norim ar nenorim, nes patys esame asmenys ir tame irgi yra tas dieviskumas, bet ka sakiau - Dievas yra Desnis. Pazeidi kazkur pusiausvyra, anksciau ar veliau ja atstatys. Kas atstatys? Desnis. Tame nera nei prievartos, nei sprendimo uz zmogu, tiesiog toks yra pasaulis. Mes gyvename jame, susireiksmine tokie su savo teisem ir laisvem. Kurios yra vietomis gerokai iliuzines, kad ir genu keitime (genas yra materialus darinys, vadovelis biologijos saltinis elementarus, visiem suprantamas). Tas suvokimas neriboja, jis duoda dideli palengvejima. O tada galim ir tevam atleist ir visiem atleist ju netobulumus, nes ne musu reikalas yra teisti kita zmogu (bet kuria butybe), kad neatitinka, Viilmos, dar kieno nors ar tai mano asmeninio suvokimo apie meile. Tinkama ji ar nelabai. Tiesiog dingsta teise ta daryt. Desnis cia veikia. Beasmene jega.
rausvos žuvelės
ištirps rytui tekant skausmu
spurdančios širdys