Dvasinės ligų priežastys -14

Ir aš nieko nesuprantu Aišku tik viena, kad jei turi vienturtį sūnų ir jis parazitas, kalta mama, o jei turi daug vaikų, bet parazitas tik vienas, tada jau pasidaro neaišku, kodėl vieną kartą mama buvo kalta, o kitus ta pati mama nekalta. Reziumė: auginti vienturtį negerai.

O jei man pikta skaityti kaip visos dvasines ligu priezastys priskiriamos nekaltoms mamoms
O tos kurios ismeta patvoryje gal net neserga bet turi dvasine priezasti tam ( as ju ne uz ka nepateisinu), zinoma visi atras tam dvasine priezasti, karma, mama gal pijoke, nepriziurejo savo dukters, tai dukte taip ir elgiasi O kita priezastis, -zmogus degradaves galbut nuo narkotiku, nuo prostitucijos, vardinti ir vardinti galetume dvasines ir nedvasines to priezastis, atrastume daug dvasiniu ligu, o tevai gal pavyzdingi mokytojai ar gal netgi rasytojai-" dvasiniu ir karminiu diagnostiniu" knygu.
Dinozaure, tema butent apie tai, ne tik apie vienpusiskuma

Na, aš jau "pas", nes nebėra kantrybės Nors įdomu būtų išgirsti konkrečiai kurios čia nedvasinės priežastys, nes dabar suplakėte viską į krūvą. Dėl savo nevaržomų emocijų
O mamos niekuo ir nekaltos. Norėta pasakyti kaip daug priklauso nuo mamos, aplamai nuo tėvų ir t.t. Priežastis ir kaltė ne tas pats. Beje, kartais mamos "meilė" gali ir pridusinti kiek...

Dinozaure, daugiausiai viskas priklauso nuo musu paciu, o ne tevu, karmu Didziausias ligu sukelejas stresas. Tevai rupinasi vaikais kaip isgali, mes rupinames savo vaikais, musu vaikai rupinsis savo vaikais. Streso ( ir virusu sukelianciu ligas) bus sociai darbuose,mokyklose ir vaikai sirgs. Tikrai nebus tevu saknu tose ligose, ar permazai motiniskos meiles.

I kruva suplakiau nes rasau ne tik apie viena puse, bet apie abi Jei tik rasyciau apie viena puse, butu nesazininga kitos puses atzvilgiu Gautusi , kad sau priestarauciau ir eiciau tik uz viena puse.
As sutinku kad ligos susije ir su dvasiniais isgyvenimais ( kaip su stresu), bet priesinuosi nuomonei, kad tevai ( o ypac cia dazniausiai minimos mamos) tai dvasine ligu priezastis

jeigu nesuprasciau apie ka kalbama, tai tyleciau susitraukus is gedos del teksto suvokimo problemu, o ne girciausi, kad nebeatseku minties ir mol "esu kur kas dvasingesne" su savo ribotom mentalinem galimybem uz tas, kurios vis dar atseka minti gerai, nia? supras tik su IQ dabar ka parasiau, kitos tuoj ant ko nors kalte suvers.
Beje, genai yra objektyvus reikalas, ne subjektyvus. Aplinkybes, kurios nuo musu mazai priklauso. ir butent ten gyvena polinkis i ligas ir priklausomybes, mama gali kaip tik nori buti tobula vyrui, sau, tam vaikui ar dar kazkam, kam priraso visokios Viilmos ir trukes jau Lazarevas, bet ji neigali pakeisti genu, nors ir kaip vibracijas keltu ir aura su karma nuolat plautu, tik pablogint galima padeti su tokiom nesamonem. Stresas su d vasiniais dalykais irgi nieko bendro neturi, tai emocijos, o jos gyvena musu smegenyse, pupos, juos reik periodiskai ijungt kad neuzrudytu likuciai
Papildyta:
man del kazkokiu dar neisaiskintu priezasciu karts nuo karto norisi nu kokiu nors budu nukreipti diskusija i dvasingumo tema. Tai yra musu vertybiu sistema, o ne emocijos (visiskai materialu, smegenu lasteles). Bet ka cia vertybes, nuvalkiotas nuobodus zodis. Niekas apie jas neraso jau siais laikais.

Jei zmogus negaletu savo genu, t.y. saves keisti, kam is viso jis gyvena. Kur prasme tokio jo gyvenimo? Nejaugi manai, jog zmogus liko toks pat nuo savo atsiradimo, neikiek nepasikeite, arba jis keitesi tik nuo isoriniu faktoriu, o nuo jo paties nieko nepriklause? Kur logika?
Zmogus pats keicia savo likima, savo genetini koda kaip i geresne taip ir i blogesne puse savo mintimis, jei tik turi prota. Jei proto neturi, vienintelis zmogus, kuris gali kazka pakeisti - lieka jo mama.
Nuo mamos priklauso tiek daug, kad zmogui sunku isivaizduoti. Nepazista moterys saves, nezino ka gali, kratosi atsakomybes ir galimybiu.
Vaikai skirtingi tu paciu tevu buna, nes skirtingas ju pradejimo momentas, skirtingi nestumai ir skirtingi gimdymai. Tai trys svarbiausi taskai zmogaus gyvenime. Tie taskai - jo paties paties, jo likimo, genetinio kodo programavimas. Viilma suprantamai ir aiskiai tai aprase. Pvz. kaip vaisius vystosi, kada, kelinta nestumo diena vystosi sistemos ar formuojasi atskiri organai. Iki kada vaikas yra apsaugotas, ir nuo kada ji tiesiogiai veikia mamos mintys. Nejaugi kazkas tiki, kad mama tik isnesioja, kaip koks inkubatorius, ir nuo jos pacios, jos minciu niekas nepriklauso?
Mama visom prasmem duoda savo vaikui gyvybe ir gyvenima.
Galima varyti ant ezoterikos, sakyti, kad nesamone ir pan. Bet, jei tos slaptos zinios atskleidziamos, tampa prienamos daugumai, reiskia, kad tam atejo laikas. Man labai liudna, jog su kai kuriais zmonemis, kurie nepriima nauja, lieka prie seno, mes daugiau niekada nesusitiksime.

Kaip tai suprasti?

man tai labai gaila, kad kai prieš 20 metų laukiausiu ir gimdžiau-leidau save kamuoti stresams įvairiems eh, grįžtų tie laikai kaip karalieva save saugočiau

Sakyčiau, per daug sureikšminamas nėštumas...Taip, jis svarbus, tačiau ne tiek, kiek šimtai gyvenimų, nugyventi su tuo pačiu vaiku, kuris vėl pas tave atėjo...Devyni mėnesiai- tai ne dešimtys ar šimtai bendrų gyvenimų... Tas sureikšminimas vėl atveria vartus kaltės jausmui...

Nu ne Jei yra tema "Dvasinės priežastys" tai apie tai ir turėtų būti diskutuojama. Jei jūs nueitumėt į mezgėjų ar faunos temas ir šnekėtumėt apie žemės ūkio padargus, jus iš ten mikliai išgrūstų narės arba gautumėt baną nuo moderatorės. Nu čia yra viskas žemyn galva, jei žmogus paklausia, kokia galėtų būti priežastis, jei išsirutulioja kažkokia diskusija, tuoj sulekiat ir rašot, kad nesąmones rašo, kad reikia panaudoti vitaminų tokių ar kitokių, kad pas psichologą reiktų nueiti ir pan. Jei jums nepatinka, ignoruokit. Jei kažkas klausia, matyt, joms patinka. Pagaliau yra daug temų apie sveikatą ne ezoterikos skyriuj, reikškitės ten. Atsidarykit naują temą bendraminčiuose ir aiškinkitės savo santykius su kai kuriom narėm, dabar atsidarai sapnų temą, ten ištisai : arba "tas sapnas nieko nereiškia" arba santykių aiškinimąsis, kaip kažkuri kada ką parašė, o dabar sau prieštarauja. Jei Gluosnis pakomentuoja, tai ji pakomentuoja taip, kaip ji supranta, tegu kažkas kita komentuoja iš savo ezoteriško supratimo pozicijos. Rašydavo vaižgantė, tuoj sulėkdavo ir puldavo, kad negerai, rašydavau aš, vėl negerai būdavo.

Ir nepikta aš, jei kas taip pagalvojot. Tiesiog "atradau veganą"
Papildyta:

Tai va, už tai ir yra posakis: jei jaunystė žinotų, o senatvė galėtų.
Papildyta:
Dar pasakau aš paskutinį sykį apie tą tėvų kaltinimą, kaip aš suprantu. Buvo kaip kažkada buvo, nieko jau nepakeisi, įvykusio fakto. Laiko atgal neatsuksi. Bet pas žmogų lieka požiūris į tam tikrą įvykį, į tėvų elgesį su vaiku ir pan. Ir čia keičiamas nuosavas požiūris tais atleidimais į kažką, ne tėvai Tarkim, sužino vaikas, kad mama jo nelaukė. Kokios emocijos sukyla? nekokios, turbūt. O jei žmogus ant to užsiciklina, jis suserga. Be to, nereikia nei sužinoti, tai lieka pasąmoninėj atminty, jis visą laiką tą žino, tik nesuvokia. Apie tai kalba. O kad mama nenorėjo netyčiuko, ji turi tam teisę.

Na, prirašiau. Bet šiuo atveju, matyt, mano pačios snukis kreivas, kad veidrodis tiek grimasų rodo

Niekada nėštumo metu neatsidursi negyvenamoje saloje, kur devynis mėnesius praleisi į vandenį ir kalnus žiūrėdama...Tai neįmanoma, nes karmos balansavimas vyksta kiekvieną dieną, nei viena situacija, nei vienas įvykis, nei vieni santykiai nebūna atsitiktiniai. Viskas iki smulkmenų numatyta mūsų programoje.

na, bet galėjau aš tą programą ir anksčiau(greičiau) įvykdyt , na kaip čia pasakyt-kai vienas baigia mokyklą per 10metų, o kitas per 15-vis kurso kartojimui yra paliekamas..tą turiu galvoj

Siūlau mėginti pakartoti, matysi, kad nepavyks. Tik atrodo taip, kad jei galėtum atsukti laiką, būtų kitaip... Nebūtų...
Antro vaiko laukiausi augindama pirmąjį, nedirbau, nebuvo kažkokių didelių stresų, o ir nėštumas buvo sunkiausias, ir gimdymas skausmingiausias, ir vaikas sudėtingiausias... (Už mėnesio taps pilnametis.)