Įkraunama...
Įkraunama...

Reikia patarimo!

QUOTE(Le Murka @ 2014 10 22, 10:31)
as nesuprantu, ko jus cia visos uzsivedet apie ta smurta. norit pasakyt, kad NO vaikus tik uz smurta atimineja? ir jei niekad vaikui uz ausies nepatempsi, tai jau garantuotai VT neuzkliusi? g.gif

Gi autorė temos pradžioj pergyveno, kad norvegai kaimynai liudys, jog ji ant vaiko šaukė ir jį purtė.
Atsakyti
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 10 22, 10:25)
kai vyras neklauso, irgi užtvojat per užpakalį, nusukat ausį? Ar "auklėjat kitais metodais", nes bijot gauti atgal?

Ar vaiką laikot mažiau žmogumi, nei suaugusį - jį galima žeminti bei jam galima kelti fizinį skausmą tik todėl kad neapsigins?

O jau perlų perle tu Supermamos mieliausias bigsmile.gif Vyro vaidmuo šeimoje prilyginamas vaiko susilaukimui ir jo išauklėjimui, dar lenda iš kampų visokie jorkai.
Na ir sunkus žmogaus gyvenimėlis lotuliukas.gif
Atsakyti
Kai kam sunku suprasti Norvegijos ipatumus. NO, pati pirmoji prieme istatyma del smurto pries vaikus. Jau viena karta isaugo be musimo ar bent be teises naudoti smurta pries vaikus. Tos kartos atstovai ir dirba VT. Tai, kaip jie gali leisti kilnoti rankas ar kitaip skriausti vaikus?
Turim suprasti, kad kalbam visai apie skirtingus dalykus. Jei, yra Lietuvoje(labai gaila) manaciu, kad vaiko patampimas uz ausies ar pliaukstelejimas per dupce yra normalus vaiko auklejimas(nes vaikas kitaip nesupranta doh.gif ), tai NO tai traktuojama, kai smurtas pries vaikus.
Pazinojau viena lietuviu seima is kuriu ateme dvi dukras. Ne tai, kad ateme. Tiesiog suzinojo, kad tevas smurtauja pries zmona ir vaikus, atvaziavo ir isveze motina su dukrom. Apgyvendino name,(kuri siule padet issipirkti) suteike visokia pagalba, kad zmona negriztu pas smurtautoja. Ji grizo. Dukru jiems negrazino is karto. Turejo lankytis pas psichologus. Irodyti, kad padetis namie pasikeite. Kai, jau leido pasiimti atgal dukras, vyresnioji negrizo. Liko pas globejus(pagal kai kuriu dalyviu pasisakymus pas isnaudotojus).
Galeciau dar pav. pateikti. Kad ir Evelinutes, jei kuri prisimenat jos istorija. Ji irgi nuo vyro smurtautojo(psichologinio) pabego. Gavo pagalba. Gyvena gerai. Dirba, augina sunu. Ir niekas, net tikras vaiko tevas negalejo vaiko atimti. Nors skundesi ir smeize ja.
Taip, kad atvaziuokit(tos kurios nebuvo, bet daugiausia negatyvo pila) i sita grazia sali. Kur zmones sypsosi(sakysit saltai). Tegul. Bet, cia nera konfliktu. Ir labai nepalankiai ziuri i zmones, kurie bet kokia problema spendzia agresyviai. biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Čija @ 2014 10 22, 09:38)
Gi autorė temos pradžioj pergyveno, kad norvegai kaimynai liudys, jog ji ant vaiko šaukė ir jį purtė.

o tokio kaimynu liudijimo uztenka, kad paimtu vaikus? g.gif


virga, o tu manai tai normalu, kad NO nera konfliktu? nromalu, kad visi sypsosi? gi pyktis is tikro yra visiskai naturali emocija, ir konfliktai irgi yra naturalus ir zmogiskas dalykas. net psichologai teigia, kad uzgniauziamos emocijos ar pyktis veikia destruktyviai pati zmogu. nesakau, kad reikia rekaut ir mustis, be abejo svarbu moket jaust ribas. bet tas nuolatinis sypsojimasis, na, svelniai tariant, atrodo kazkaip keistai. ir kas gi cia tragisko jei zmones apsibara tarpusavy, susipyksta, paverkia, pagaliau balsa pakelia? gi visa tai zmogiska.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Le Murka: 22 spalio 2014 - 09:53
QUOTE(virga @ 2014 10 22, 10:41)
Taip, kad atvaziuokit(tos kurios nebuvo, bet daugiausia negatyvo pila) i sita grazia sali. Kur zmones sypsosi(sakysit saltai). Tegul. Bet, cia nera konfliktu. Ir labai nepalankiai ziuri i zmones, kurie bet kokia problema spendzia agresyviai.  biggrin.gif

Jei kada prispaustų reikalas išvažiuoti iš Tėvynės, jei netekčiau vyro ir nesugebėčiau rasti darbo LT, rinkčiausi Norvegiją. Dėl viso šito ką parašėt. Vyro pusbrolio sūnus ten gyvena, tai tik geriausi atsiliepimai drinks_cheers.gif , požiūrio į vaikus tame tarpe drinks_cheers.gif .
Atsakyti
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 10 22, 09:49)


Auklėti.
Jei patys tėvai nesugeba suprasti, kokias klaidas daro auklėjime, kreiptis pagalbos.


Bite, jūs tikriausiai labai puiki mama. Tokioms mamoms gimdyti ir gimdyti. 4u.gif
Viskas ateina per patirtį. Juk visos sakėm savo vaikams neliesti ugnies, nes ji karšta. Kiek vaikų paklausė? Palietė, apsidegino, daugiau neliečia. Kai kada vaikai bando ribas, kiek jiems leidžiama. Tikrai neužtenka pasakyti ir pagrūmoti piršteliu "nu nu". Taigi, jeigu vaikas žino, kad už blogus darbelius gali sulaukti bausmės, daugiau jis to nedarys.
Atsakyti
QUOTE(Le Murka @ 2014 10 22, 10:47)
o tokio kaimynu liudijimo uztenka, kad paimtu vaikus? g.gif

Ten kalba buvo ne apie vaiko paėmimą, o apie nuolatinės gyv. vietos nustatymą su tėvu.
Atsakyti
QUOTE(virga @ 2014 10 22, 10:41)
Kai kam sunku suprasti Norvegijos ipatumus. NO, pati pirmoji prieme istatyma del smurto pries vaikus. Jau viena karta isaugo be musimo ar bent be teises naudoti smurta pries vaikus. Tos kartos atstovai ir dirba VT. Tai, kaip jie gali leisti kilnoti rankas ar kitaip skriausti vaikus?
Turim suprasti, kad kalbam visai apie skirtingus dalykus. Jei, yra Lietuvoje(labai gaila) manaciu, kad vaiko patampimas uz ausies ar pliaukstelejimas per dupce yra normalus vaiko auklejimas(nes vaikas kitaip nesupranta  doh.gif ), tai NO tai traktuojama, kai smurtas pries vaikus.
Pazinojau viena lietuviu seima is kuriu ateme dvi dukras. Ne tai, kad ateme. Tiesiog suzinojo, kad tevas smurtauja pries zmona ir vaikus, atvaziavo ir isveze motina su dukrom. Apgyvendino name,(kuri siule padet issipirkti) suteike visokia pagalba, kad zmona negriztu pas smurtautoja. Ji grizo. Dukru jiems negrazino is karto. Turejo lankytis pas psichologus. Irodyti, kad padetis namie pasikeite. Kai, jau leido pasiimti atgal dukras, vyresnioji negrizo. Liko pas globejus(pagal kai kuriu dalyviu pasisakymus pas isnaudotojus).
Galeciau dar pav. pateikti. Kad ir Evelinutes, jei kuri prisimenat jos istorija. Ji irgi nuo vyro smurtautojo(psichologinio) pabego. Gavo pagalba. Gyvena gerai. Dirba, augina sunu. Ir niekas, net tikras vaiko tevas negalejo vaiko atimti. Nors skundesi ir smeize ja.
Taip, kad atvaziuokit(tos kurios nebuvo, bet daugiausia negatyvo pila) i sita grazia sali. Kur zmones sypsosi(sakysit saltai). Tegul. Bet, cia nera konfliktu. Ir labai nepalankiai ziuri i zmones, kurie bet kokia problema spendzia agresyviai.  biggrin.gif

Pažįstu labai gražią, išpuoselėtą, gerai išauklėtą regis šiuo metu, beveik dvidešimtmetę merginą, kurios santykiai su mama tikrai normalūs, šilti dabar atrodo, jos daug bendrauja kartu ir t.t. Toji mergina sėkminga, drąsi, gabi, kūrybinga. Kompanijos siela ir pan.

Kalbant apie jos vaikystę, tai dabar prišiurpinsiu, ruoškitės iš anskto, atsisėskite tvirtai.
Kai buvo vaikas, ji buvo tūsyta, purtyta, ausys suktos, per šikinę vanota. Ji buvo nerealus vaikas, kur mamos prakaituoja su tokiais vaikais tikrąja to žodžio prasme biggrin.gif Ji buvo kaip koks žvėriukas. Viską ima, viską meta, visur bėga, visur lenda, pastoviai neklauso, kitus vaikus pliaukši ir t.t. Na toks komedijinis iki skausmo vaikas biggrin.gif
Ir... tos bausmės, tas jūsų minimas neva baisus smurtas tam vaikui buvo nė motais biggrin.gif jam suka ausį, ji tą sukančią ausį ranką pati nustumia, sumykia tik meeee, atitraukia ranką ir bėga toliau savo daro doh.gif lotuliukas.gif Ir t.t. ir pan.

Na ir ką pasakysite? g.gif ax.gif
Atsakyti
Pasiskaitymui, kam idomu:

Vasario 20 d. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vaiko teisių apsauga: ar valstybė perims tėvų vaidmenį?“, kurią surengė Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Vakarų Lietuvos tėvų forumas ir jaunimo sambūris „Pro patria“, apie tamsiąją vaikų teisių apsaugos pusę „pavyzdinėse“ Šiaurės Europos šalyse bei Jungtinėje Karalystėje buvo galima išgirsti iš pačių ekspertų. Paklausius žinomos teisininkės iš Švedijos R. Harrold-Claesson, advokato iš Danijos S. B. Lindegaardo ir žurnalistės iš Belgijos F. Bellone pranešimų, vertėjo susimąstyti, kokių iškreiptų pavidalų gali įgyti tarsi gerais ketinimais grįsta vaiko teisių apsaugos sistema, kai įtikima, kad valstybė, biurokratai ir vien „raide“ besivadovaujantys socialiniai darbuotojai geriau žino, ko reikia vaikams, nei patys jų tėvai.


R. Harrold-Claesson: Švedijoje šeima „nereikalinga“

Teisininkė Ruby Harrold-Claesson – Šiaurės šalių žmogaus teisių komiteto prezidentė iš Švedijos – kalbėjo apie vaiko teisių apsaugos sistemos spragas ir ydas savo šalyje, ypač išryškėjusias 1979-aisiais, priėmus vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą. R.Harrold-Claesson vadovaujama organizacija, įkurta 1996 m. ir atstovaujanti ne tik Švedijai, bet ir Norvegijai, Danijai bei Suomijai, ne kartą Europos žmogaus teisių teisme padėjo laimėti bylas tėvams, iš kurių be pagrindo buvo atimti vaikai.

R. Harold-Claesson teigimu, jos praktikoje Švedija buvo apkaltinta pažeidinėjanti vaikų ir šeimų žmogaus teises daugybę kartų ir čia pasiekė rekordus.

Anot teisininkės, Švedijos šeimos politikoje yra manoma, kad valstybė geriau žino, ko reikia vaikams, nei jų tėvai. Panašios nuostatos laikomasi Danijoje, Norvegijoje bei Suomijoje. Pasak R.Harrold-Claesson, vaiko teisių apsaugos įstatymai kuriami Švedijoje ir eksportuojami į kitas Šiaurės šalis, kur jų aklai laikomasi. „Švedijoje šeima nereikalinga. Mes turime socialines paslaugas“, – ironizavo R. Harrold-Claesson. Todėl vaikai dažnai atimami iš tėvų be svarbios ar jokios priežasties ir apgyvendinami globėjų šeimose ar globos institucijose. Nuo 1920 m. iki šiandien Švedijoje iš tėvų buvo atimta daugiau nei 400 000 vaikų. Šiuo metu šioje „socialinės gerovės valstybėje“ atskirai nuo biologinių tėvų auga per 20 tūkst. vaikų.

„Pavogta vaikystė“

Kalbėdama apie ydingus vaikų teisių apsaugos atvejus, R. Harrold-Claesson prisiminė skandalingąją 1957 m. Vetlandos bylą, kai iš šeimos buvo paimti visi aštuoni vaikai vien dėl to, kad ji buvo neturtinga ir turėjo „per daug“ vaikų. Tačiau vaikai nuolat pabėgdavo iš globos įstaigos ir grįždavo namo, iš kur vėl su policija būdavo išvežami.

2006 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pavogta vaikystė“, kur suaugę vaikai pasakojo, kaip buvo skriaudžiami globėjų namuose. Valstybė nusprendė skirti tokiems vaikams pinigines kompensacijas, tačiau ne visiems. Pavyzdžiui, jei iš šeimos buvo paimti šeši vaikai, kompensacijos išmokėtos tik trims iš jų.

R. Harrold-Claesson atskleidė sukrečiančią praktiką, kad Švedojos vaiko teisių apsaugos darbuotojai nedvejodami patiki vaikų skundais, kai „skriaudėjai“ yra tėvai, tačiau dažnai lieka kurti tų pačių vaikų pasakojimams apie globėjų šeimose patiriamą netinkamą elgesį su jais ar netgi įvairiopą išnaudojimą. Pasak teisininkės, jei kas nors nutinka vaikui jo namuose, biologiniai tėvai tuoj pat patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jei panaši nelaimė dėl aplaidumo ar vaiko nepriežiūros nutinka pas globėjus, dažnai teisėsauga nesivargina pradėti tyrimą.

Kaip pavyzdį R. Harrold-Claesson papasakojo vieno šešiamečio berniuko istoriją, kuris globos namuose stipriai susižeidė, tačiau policija neatliko tyrimo, kas dėl to buvo kaltas. „Jie niekada negina vaiko teisių, kai jis yra valstybės globoje. Jie gina vaikus nuo tėvų, bet ne nuo valstybės“, – piktinosi teisininkė.

Kitas skaudus pavyzdys – kai 2012 m. globėjų namuose mirė penkiolikmetė, sirgusi plaučių uždegimu, nes globėjai nepasirūpino jos gydymu ir netgi sergančią vertė dirbti arklidėse. Vieną rytą mergaitę rado mirusią lovoje ir jau sustingusią. Jos motina kreipėsi į policiją, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas.

Švedų vaikai auga „monstrai“

Švedijos vaikų nemušimo įstatyme sakoma, kad vaikai turi teisę į rūpinimąsi, turi būti gerbiami kaip asmenys ir idividualiybės. Pasak R. Harrold-Claesson, pagal šios šalies šeimos politiką, vaikai turi tik teises, tačiau jokių pareigų tėvams, kuriems iš esmės „surištos rankos“ kaip nors drausminti vaikus. Pasirodo, netgi už netinkamą elgesį vaiką išsiųsti į kitą kambarį yra neleistina, tai laikoma smurtu, už kurį baudžiama, kadangi esą vaikas atskiriamas nuo šeimos. „Tačiau kai vaikai atimami iš tėvų ir apgyvendinami globos namuose, tai kažkodėl smurtu prieš vaiką nelaikoma“, – konstatavo teisininkė. „Taigi kas labiau kenkia vaikui – tėvų pliaukštelėjimas ar atskyrimas nu šeimos? Vaikai nebeturi klausyti tėvų. Tad kam jie turi paklusti? – socialiniams darbuotojams, globėjams? Socialiniai darbuotojai turi teisę nuspręsti, kas vaikui yra negerai“, – tęsė R. Harrold-Claesson. Ji palygino švedišką įstatymą su prancūzišku, kur parašyta: „Vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turi gerbti savo tėvą ir motiną.“ Dėl tokios politikos, anot teisininkės, švedų vaikai auga nevaldomi „monstrai“. Po vieno švedų paauglių apsilankymo Austrijos slidinėjimo kurorte miestelis išplatino skrajutes, kuriose buvo rašoma, kad švedai čia daugiau nepageidaujami.

Atiminėjami ir užsieniečių vaikai

R. Harrold-Claesson pažymėjo, kad Švedijoje vaikai atiminėjami ne tik iš šalies piliečių, bet ir iš užsieniečių. Antai 2012 m. vienas italų politikas lankėsi Stokholme su šeima. Jo mažametis sūnus nenorėjo eiti į švedų restoraną, o tik į italų. Berniukas pabėgo, ir tėvas jį pagriebė už pakarpos. Tada kažkas paskambino policijai, ir italų politikas vietoje buvo suimtas. Jis buvo kalinamas 2 mėnesius.

Kitas atvejis – musulmonų šeimos iš Malaizijos istorija. Visi keturi jos vaikai buvo atiduoti į globos namus, o tėvai suimti, nes vienas berniukas kažkam pasiskundė, kad tėvas jam sudavė per ranką, kadangi šis nenorėjo melstis. Kai atvyko jų giminės iš Malaizijos, jiems nebuvo leista aplankyti šių vaikų. Situaciją išsprendė tik Malaizijos prezidento įsikišimas, kuris į Švediją atsiuntė užsienio reikalų ministrą, ir tik tada vaikai buvo grąžinti į Malaiziją.

2012 m. musulmonų šeima iš Gambijos atvyko į Švediją su dviem vaikais. Po 4 mėnesių 6-metė dukra buvo atskirta nuo šeimos ir atiduota globėjams. Mokykloje vienas berniukas sukurstė visą klasę, kad su ja nedraugautų – ji buvo vienintelė juodaodė. Mergaitė nebenorėjo eiti į mokyklą, verkė, motina ją bandė įtikinti ir neapsikentusi pliaukštelėjo. Mergaitė mokykloje verkė ir kai mokytoja pasiteiravo, kodėl, ši atsakė, jog ne todėl, jog nenorinti į mokyklą, bet kad mama ją mušė. Mergaitė buvo iškart atimta iš tėvų. Ir lig šiol jiems neleista su ja pasimatyti. Iki šiandienos mergaitė jau pakeitė 4 globėjų šeimas.

Smurtas prieš vaikus draudžiamas, prieš smurtą ekrane - užsimerkiama

Pasak R. Harrold-Claesson, nuo to laiko, kai buvo priimtas vaikų nemušimo įstatymas, tūkstančiai tėvų buvo persekiojami, o jų vaikai atimti. Tėvai, kurie apkaltinami smurtaujantys prieš vaikus, gali gauti iki 10 metų kalėjimo. Teisininkė piktinosi, kad nors pagal įstatymus du kartus už tą patį nusikaltimą bausti draudžiama, pastaraisiais atvejais tėvai baudžiami dvigubai – kalėjimu ir vaikų atėmimu. Tačiau iš tiesų labiausiai čia nubaudžiami vaikai, nes jie netenka savo šeimos, netenka visos aplinkos, kurioje augo. Tėvams ne tik neleidžiama matytis su vaikais, bet ir neteikiama informacija apie juos. Taip pat tėvams neteikiama informacija ir apie vaiko globėjus.

Anot R. Harrold-Claesson, švedai baudžia tėvus, kurie naudoja prievartą prieš vaikus, tačiau tuo pat metu yra televizija, kompiuteriniai žaidimai, kuriuose apstu smurto, tačiau tai nelaikoma problema. „Su šios rūšies smurtu nieko nedaroma. Jei norime sustabdyti visuomenėje smurtą, pirmiausia turime nerodyti tiek smurto per televiziją“, – kalbėjo R. Harrold- Claesson.

Vaikų atiminėjimas – pelningas verslas

Švedijoje vaikų globėjams yra mokami didžiuliai pinigai. Pasak R. Harrold-Claesson, – tai tikras verslas. Taip pat egzistuoja privačios įvaikinimo agentūros, kurios savo paslaugas teikia ne nemokamai. Pasak R. Harrold-Claesson, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Švedijoje tiek daug vaikų atskiriami nuo savo biologinių tėvų, greta „individualistinio“ „gerovės šalių“ mentaliteto, kai nuvertinami šeimos ryšiai, o virš visko iškeliamas atskiras individas. Tačiau, paradoksalu, tariama laisvė virsta valstybės kontrole ir priespauda, brutaliu kišimusi į asmeninį, šeimos gyvenimą, kai valstybė žino geriausiai, ko reikia vaikui ir žmogui apskritai.


Daniška ‚aritmetika“ – mažiau pinigų, mažiau globojamų vaikų, daugiau prievartinių vaikų atėmimų

Advokatas Sørenas Bernhardas Lindegaardas, padedantis šeimoms, siekiančioms susigrąžinti vaikus, pasakojo apie prievartinius vaikų atėmimus Danijoje.

Pasak S. B. Lindegaardo, Danijoje vaikų, augančių ne su savo biologiniais tėvais, skaičius pamažu mažėja. Jo nuomone, to priežastis – pinigai. 2008 m. Danija patyrė finansinę krizę. Tuo metu buvo sumažintos išmokos už globojamus vaikus, ir jų skaičius sumažėjo. Kita vertus, anot teisininko, statistika rodo, kad prievartinių vaikų atėmimų procentas auga. S. B. Lindegaardo manymu, tai rodo, jog sistemai trūkstant pinigų ir laiko, vaikai atimami skubotai, pakankamai neįvertinus situacijos. Pasak Danijos atstovo, 50 proc. atėmimo atvejų nėra gerai išnagrinėta vaiko situacija, o 27 proc. atvejų nesama veiksmų plano, kas vaikui nutiks ateityje, kai jis bus paimtas. S. B. Lindegaardas tvirtino, jog tėvai yra nežinioje, ar jie apskritai kada nors atgaus vaiką ir ką jie turėtų daryti, kad jį atgautų.

Danijos statistika atskleidžia, kad daugiausia iš tėvų atimama vaikų tarp 15–17 metų amžiaus. Nors vaikų nuo gimimo iki 3 metų atimama mažiausiai, bet jų skaičius auga. Taip pat daugėja kūdikių, kurie atimami iš tėvų iškart po gimimo. Pasak Danijos teisininko, net 50 proc. vaikų iki 3 metų yra atimami ką tik gimę.

Kaip (ne)tapti „įtartinam“

S. B. Lindegaardas priminė, jog pagal Danijos įstatymus tam, kad vaikas būtų atimtas iš tėvų, turi kilti grėsmė jo sveikatai ar vystymuisi. Tačiau čia galimos įvairiausios interpretacijos ir įvairiausi tėvų nesirūpinimo suvokimai. Antra atėmimų priežastis – smurtas. Čia omenyje turimas ne tik tėvų smurtas prieš vaikus, bet ir smurtas aplinkoje, giminaičių smurtas. Trečia atėmimo priežasčių grupė – jei vaikas vartoja narkotikus, alkoholį, turi elgesio probelmų. Ketvirta grupė – „kitos priežastys“. Pasak S. B. Lindegaardo, čia atsiveria plačiausia erdvė fantazijai.

Teisinikas pasakojo, kaip vyksta prievartinio vaiko atėmimo procedūra. „Viskas prasideda nuo įtarimo. Kaip šeima tampa įtartina? 40–50 proc. atvejų – šeima turi savo priešistorę ir jau yra stebima. Įtarimų daugėja ir pradedama byla“, – kalbėjo Danijos atstovas. „Įtariamaisiais“ tampa ir tėvai, kurie patys kreipiasi į socialinius darbuotojus pagalbos dėl problemų su vaikais, ir neretai tai galiausiai baigiasi prievartiniu atėmimu. Vaikai taip pat paimami iš tėvų pasiskundus patiems vaikams.

Vykstant vaiko paėmimo ar bandymo jį atgauti procesui, S. B. Lindegaardas pataria tėvams kiek galima ilgiau ir glaudžiau bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, „nes jie priklauso galios struktūrai“. Jis prisiminė atvejį savo praktikoje, kai bandė padėti tėvams, kurių vaikas buvo atimtas iškart po gimimo. „Aš susitikau su socialiniu darbuotoju, jis man pateikė savo planą ir pasakė, jei nesutinku pagal jį bendradarbiauti, vaikas nebus grąžintas“, – tokį aiškiai vienpusišką „bendradarbiavimą“ ironizavo tesininkas.

Pasak S. B. Lindegaardo, pačiame teismo procese tėvų advokatui skiriama tik 20–30 minučių, į kurias įeina klausimai tėvams, dokumentų pateikimas, advokato pasisakymas, ir po to per penkias minutes nusprendžiama, ar vaiką paimti, ar palikti tėvams.

Vaikai globojami ir iš meilės, ir dėl pinigų

Danijoje atimti vaikai dažniausiai patenka į globėjų namus, globėjų šeimas. S. B. Lindegaardas neneigė, kad dauguma jų Danijoje – geri žmonės, mylintys vaikus. Tačiau jis pabrėžė, kad valstybės skiriamas atlygis už globojamą vaiką yra labai didelis. Todėl, jo nuomone, tuo piktnaudžiaujama, tad daugelyje globėjų šeimų auga per daug vaikų. Anot teisininko, tokie vaikai dažnai yra labai sužeisti, todėl globoti didesnį jų skaičių – labai sudėtinga. „Jei būtų mano valia, aš sumažinčiau išmokas ir vaikų skaičių globėjų šeimose. Iš tiesų globoti svetimus vaikus yra didžiulis darbas, tačiau tai turi būti daroma ne dėl pinigų, bet iš meilės vaikams“, – sakė jis.

Dalis atimtų vaikų patenka į institucijas, kadangi jie yra pernelyg traumuoti, ir jiems reikalinga profesionali pagalba. Tačiau S. B. Lindegaardas įsitikinęs, kad daugeliu atveju vaikai auga institucijose todėl, jog tai valstybei atsieina pigiau.

Tėvai „nurašomi“ ir dėl per menko intelekto koeficiento, ir dėl amžiaus

S. B. Lindegaardas pabrėžė, kad Danijoje, kaip ir Švedijoje, vaikai iš tėvų neretai atimami be pakankamo pagrindo arba visai be jo.

Pavyzdžiui, jo praktikoje pasitaikė atvejis, kai iš tėvų buvo paimtas vaikas iš karto po gimimo, nes esą jų intelekto koeficientas buvo nepakankamai aukštas. Tėvai dėl to labai nusiminė. Galiausiai jiems buvo leista matytis su vaiku valandą per savaitę, prižiūrint socialiniam darbuotojui. Tačiau jis savo ataskaitoje parašė, kad vaiko tėvas kūdikiu nesidomėjo, nes sėdėjo ir visą laiką šypsojosi. Iš tiesų vyras šypsojosi todėl, nes visada taip elgdavosi bandydamas atsipalaiduoti. Tada advokatas patarė tėvui kitą kartą taip nesielgti ir gavo socialinio darbuotojo ataskaitą esą tėvas nesidomėjo vaiku, nes netgi nenusišypsojo.

Kitas pavyzdys: byla, kai iš 17-metės motinos vaikas buvo atimtas iš karto po gimimo. Jai buvo leista šį pamatyti tik kartą per pumetį. S. B. Lindegaardo nuomone, mergina buvo gera motina, todėl jis bandė padėti jai vaiką susigrąžinti. Jis nusiuntė prašymą į atitinkamą instituciją, tačiau tuo metu vaikas sirgo, todėl buvo nuspręsta, kad jo negalima atiduoti motinai. Tad byla buvo parlaimėta ne todėl, kad mergina buvo bloga motina, bet dėl prastos vaiko sveikatos. „Taigi, vaikas buvo atimtas iš motinos, remiantis skirtingu argumentu nei iš pradžių“, – reziumavo advokatas.

„Tad kas yra gerai ir kas blogai Danijoje?“, – retoriškai klausė S. B. Lindegaardas. „Gerai yra tai, kad mes turime sistemą, kuri rūpinasi vaikais, ir ji yra reikalinga. Tačiau ši sistema turi turėti pakankamai pinigų. Nors dauguma socialinių darbuotojų yra geri žmonės ir myli vaikus, bet jie turi tiek daug darbo, kad jiems nepakanka laiko jį atlikti tinkamai“, – užbaigė jis.

Papildyta:
QUOTE(Pilango @ 2014 10 22, 10:03)
Ten kalba buvo ne apie vaiko paėmimą, o apie nuolatinės gyv. vietos nustatymą su tėvu.

tai 1 kaimyno liudijimo uztenka, kad gyvenamoji vieta butu pas teva nustatyta? o kaip irodoma, kad tai ne smeiztas? g.gif

QUOTE(Monteverte @ 2014 10 22, 10:08)
Pažįstu labai gražią, išpuoselėtą, gerai išauklėtą regis šiuo metu, beveik dvidešimtmetę merginą, kurios santykiai su mama tikrai normalūs, šilti dabar atrodo, jos daug bendrauja kartu ir t.t. Toji mergina sėkminga, drąsi, gabi, kūrybinga. Kompanijos siela ir pan.

Kalbant apie jos vaikystę, tai dabar prišiurpinsiu, ruoškitės iš anskto, atsisėskite tvirtai.
Kai buvo vaikas, ji buvo tūsyta, purtyta, ausys suktos, per šikinę vanota. Ji buvo nerealus vaikas, kur mamos prakaituoja su tokiais vaikais tikrąja to žodžio prasme biggrin.gif Ji buvo kaip koks žvėriukas. Viską ima, viską meta, visur bėga, visur lenda, pastoviai neklauso, kitus vaikus pliaukši ir t.t. Na toks komedijinis iki skausmo vaikas biggrin.gif
Ir... tos bausmės, tas jūsų minimas neva baisus smurtas tam vaikui buvo nė motais biggrin.gif jam suka ausį, ji tą sukančią ausį ranką pati nustumia, sumykia tik meeee, atitraukia ranką ir bėga toliau savo daro doh.gif  lotuliukas.gif Ir t.t. ir pan.

Na ir ką pasakysite? g.gif  ax.gif

as tai pasakysiu, kad vaikas buvo hiperaktyvus. tai sutrikimas. ir tokius is tikro ne must reikia, o gydyt - psichoterapija pvz., kartais net vaistais. tik isivaizduoju kad tais laikais LT niekas rimtai hieraktyvumo nediagnozuodavo ir tevai su savom problemom budavo paliekami likimo valiai, todel elgesi, kaip jiems atrode teisinga.




dar klausimeli turiu NO gyvenancioms: o kokios bausmes vaikams yra leistinos toje salyje? g.gif
Atsakyti
Le Murka, ne apie seimos konfliktus kalbejau. biggrin.gif Apie tas pacias mamas, is kuriu buvo paimti vaikai. Kaip rase spauda(pati negirdejau), kad norvegus siurpina tokios neadekvacios mamos, kurios vietoj to, kad isiaiskinti, rasti bendra kalba, pakelia isterijas(nors sita nesusivaldyma suprantu). Jie sito nesupranta. Ir skaito, kad mama yra isterike. Siuo metu(nors anksciau to nebuvo) dideliuose miestose Darbo kontoroj(gal ir sos. nezinau) yra budintis Securitus darbuotojas. Apie ka tai pasako? Apie, zmones kurie nemoka kitaip ispresti problemos, kaip tik panikuodami, konfliktuodami. biggrin.gif
Monteverti, as deje pazinojau tokia pacia situacija ir visai kitokia pabaiga. Gal, ir be nuobaudu ta mergaite butu isaugus i nuostabia panele. g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo virga: 22 spalio 2014 - 10:27
QUOTE(Le Murka @ 2014 10 22, 11:21)
as tai pasakysiu, kad vaikas buvo hiperaktyvus. tai sutrikimas. ir tokius is tikro ne must reikia, o gydyt - psichoterapija pvz., kartais net vaistais. tik isivaizduoju kad tais laikais LT niekas rimtai hieraktyvumo nediagnozuodavo ir tevai su savom problemom budavo paliekami likimo valiai, todel elgesi, kaip jiems atrode teisinga.
dar klausimeli turiu NO gyvenancioms: o kokios bausmes vaikams yra leistinos toje salyje? g.gif

Tikrai taip. Bet esmė, kad ir be gydymo ir su neva dideliu smurtu, ji tapo normaliu, gražiu žmogumi, ne lesbe ir manau sėkmingai savo vaikų su dabartiniu ar vėliau būsiančiu vaikinu susilauks ir sėkmingai manau išaugins smile.gif
Atsakyti
QUOTE(virga @ 2014 10 22, 10:25)
Le Murka, ne apie seimos konfliktus kalbejau.  biggrin.gif Apie tas pacias mamas, is kuriu buvo paimti vaikai. Kaip rase spauda(pati negirdejau), kad norvegus siurpina tokios neadekvacios mamos, kurios vietoj to, kad isiaiskinti, rasti bendra kalba, pakelia isterijas(nors sita nesusivaldyma suprantu). Jie sito nesupranta. Ir skaito, kad mama yra isterike. Siuo metu(nors anksciau to nebuvo) dideliuose miestose



tai norvegai laiko, kad jei mama kartas nuo karto paisterikuoja, tai jau ji nebetinkama auginti savo vaiku? g.gif o jie nezino, kad kartais moteriki hormonai pries menstruacijas salygoja jautruma, emociju proverzius ir isterijas?
nzn, man skamba ziauriai. visiskai neatsizvelgiama i zmogaus biologine prigimti. ir tikrai nepatikesiu, kad tos pacios soc darbuotojos niekad neisterikuoja biggrin.gif . na nebent jos pastoviai kokius raminamus ryja per PMS lotuliukas.gif
Papildyta:
QUOTE(Monteverte @ 2014 10 22, 10:30)
Tikrai taip. Bet esmė, kad ir be gydymo ir su neva dideliu smurtu, ji tapo normaliu, gražiu žmogumi, ne lesbe ir manau sėkmingai savo vaikų su dabartiniu ar vėliau būsiančiu vaikinu susilauks ir sėkmingai manau išaugins smile.gif

o jei tevai butu netampe ir nemuse, tai manai nebutu isaugus normaliu zmogum? g.gif

suprantu, kad buna vaiku, kurie lb "sunkus", ir kad ju tevai neretai tiesiog nesusivaldo is nevilties. o pas mus nera jokiu mokymu, ar realios pagalbos, kaip tokius vaikus augint. pati su savo vaikais visko patyriau. bet tikrai savim nesididziuoju, jei nesusivaldzius pliauksteliu. zinau, kad is tikro tai vienareiksmiskai blogai
Atsakyti