Plyšimų/kirpimų prevencija

Buvau įsitikinusi, kad tokia tema forume turėtų būti - bet neradau. Yra tik tema"Gijimas PO plyšimo/kirpimo". Ar tikrai neaktualu, kaip to "džiaugsmo" išvengti? O gal moterys galvoja, kad tai yra nešivengiama bet kokio gimdymo dalis?

Esu trijų vaikų mama, visus tris (3.8 , 3.8 ir 4.5 kg) pagimdžiau pati, be plyšimų ir kirpimų. Nesu nei kokia sportininkė, nei gimdymai buvo labai lengvi (du iš tirjų buvo pakankamai sunkūs).

Laukdamasi domėjausi, skaičiau ir bandžiau gimdymų metu praktiškai pritaikyti viską, ką žinojau. Jei įdomu, aktualu ir rūpi - galiu pasidalinti savo patirtimi ir tuo, ką žinau; o gal prisijungs ir kitos, kurios žino dar daugiau, galėtų mane papildyti, būtų labai šaunu.

Beje, turiu pridurti, kad tai priklauso ne vien nuo gimdyvės, bet ir nuo akušerės - profesionalumo, geranoriškumo. Prakirpti visi gali, išsaugoti - sunkiau, nes čia reikia daugiau dėmesingumo, dalyvavimo. Taip pat labai didelę reikšmę turi gimdymo poza - kas pas mus ne visada įmanoma, ribotos galimybės rinktis.

Bet. Jeigu keisis moterų-gimdyvių norai, pageidavimai, jeigu jos žinos, ko nori, ateis motyvuotos - tikiu, kad pamažu keisis ir personalo darbas. Atsiras ir tų galimybių, ir pozų alternatyvų - jei tik bus, kas jų prašo. Yra paklausa - bus ir pasiūla (man, užsiminus Santariškėse per apžiūrą, kad gimdyti planuoju VGN, nes jie turi vonią, iš karto pasakė - o, mes IRGI turime vonią, tiesa, joje gimdyti dar negalima, bet greitai bus galima; tai buvo prieš 11 mėnesių - įdomu, ar toji vonia jau veikia? ) . Jeigu visos tylės ir su viskuo sutiks - kam personalui vargintis ir ieškoti kažko naujo, keisti įprastus metodus?

Miela, Flight, būtinai pasidalinkite savo patirtimi ir žiniomis! Man pačiai gimdyti kol kas neteko (dukrytė gimė po planinės operacijos), tačiau besilaukdama antro vaikelio labai domiuosi, tiek kaip išvengti problemų, kilusiu pirmo nėštumo metu, tiek kaip pagimdyti "kokybiškai", t.y. kad ir vaikas, ir mama jaustųsi kuo geriau. Tad Jūsų patirtis man ir, tikiu, kitoms forumo dalyvėms būtų labai įdomi ir naudinga

Diskutuoja apie tai http://www.supermama...p?showtopic=196

Kaip padėti išsaugoti tarpvietę?
- nepriaugti per daug svorio (10-15kg)
- jei nustatytas gestacinis diabetas, laikytis rekomenduojamos dietos ir gydymo
- negailėti savęs stumiant, nes jei silpnai stumsit ir prasidės vaisiui hipoksija, tarpvietė bus kerpama, kad vaisius greičiau užgimtų
- paklausyti akušerės išvarymo metu, kai paprašys pakvėpuoti ir nestumti.

Realiai daug nuveikti tuo klausimu nelabai pavyks - plyšta 80% pirmakarčių. Tik esmė koks tas plyšimas bus - gali būti mažytis įtrūkimas, o gali būti ketvirto laipsnio plyšimas nuo makšties iki žarnos.
Mano patarimai padės sumažinti didelių plyšimų tikimybę.

Plyšimų prevencijai labai svarbūs šie momentai:

1. Poza gimdant. Pas mus kol kas įprasta gimdyti horizontalioje pozoje, t.y. - ant stalo, kojos iškeltos. Ši poza yra pati netinkamiausia ir sukelianti daugiausiai rizikos įvairioms komplikacijoms, ne išimtis ir plyšimai. Jei gimdyvė kitoje pozoje pagimdytų lengvai, sklandžiai ir be plyšimų, tai horizontalioje pozoje ji mažų mažiausiai supliš - dėl to ir teigiama, kad plyšta 80 procentų gimdyvių. Taip, jei jos guli ant stalo.

Gimdant horizontalioje padėtyje, gimdymo veikla kaip taisyklė sulėtėja, stangintis tampa labai sunku (žinoma, pasitaiko ir labai veržlių gimdymų, bet statistiškai tai - išimtis ir netipiniai gimdymai). Stangos suslpnėja, nes kūnas joms nepadeda (dėl pozos), būtent todėl gimdyvės skatinamos "stumti savęs negailint". Dėl tokio stūmimo gali ne tik prasiskirti tiesieji pilvo raumenys (jie prasiskiria nėštumo metu arba dėl "perspausto" gimdymo, ko rezultatas - didesnis ar mažesnis "gimdyvės" pilvukas visą likusį gyvenimą), bet ir plyšti gimdos kaklelis.

Gulint spaudimas tarpvietei yra labai netolygus, vienur daugiau, kitur - gerokai mažiau (priešingai nei gimdant vertikalioje padėtyje). Kas sukelia didžiulę plyšimo riziką, kadangi ta vieta, kur spaudimas neadekvačiai per didelis - veikiausiai neatlaikys.

Gimdant vertikaliai, spaudimas tarpvietei yra tolygus, taigi, audiniai vienodai išsitempia ir neplyšta. Stangos nėra silpnos, taigi, stūmimas vyksta natūralia eiga, moteriai reikia mažiau pastangų, atatinkamai - ji mažiau pavargsta, stūmimas trunka trumpiau, vaikelio tonai nesilpsta (kas yra labai dažnas atvejis gimdant horizontaliai ir dėl ko griebiamasi įvairių intervencijų).


2. Gimdymo greitis. Jei tik įmanoma, jei nėra išties rimtos priežasties - reikia stengtis išvengti skatinimo ir amniotomijos (vandens pūslės praplėšimo). Gimdymą skatinant, ne tik sąrėmiai tampa veržlesni, stipresni (ir nenormaliai skausmingi), ne tik padidėja vaiko hipoksijos, ekstra CP rizika, bet ir stangos yra neadekvačios savo greičiu ir stiprumu. Audiniai nespėja pamažu išsitempti, jiems nėra laiko prisitaikyti, viskas vyksta per greitai- ir plyštama.
Vandenmaišio praplėšimas per anksti gali sudaryti sąlygas įvairioms komplikacijoms ir intervencijoms . Pavyzdžiui, turbūt daugelis turi vaikelio nuotraukų pilvelyje, kur jis kaip nors įdomiai užmetęs rankytę už galvytės. Prasidėjus gimdymo veiklai, vaikas paprastai turi pakankamai laiko teisingai įsistatyti į dubenį ir išsukti, patraukti rankas iš kelio. Jei vandenmaišis praplėšiamas per anksti, laiko jis turi labai nedaug, gan staigiai nusileidžia žemyn ir jei tuo metu rankytė buvo kaip nors "neteisingai" užmesta - ji ten ir liks. Kuri gimdė vaiko galvytę kartu su rankyte - žino, koks tai "džiaugsmas" . Tokiu atveju kirpimas reikalingas norint išvengti gilių plyšimų. Dauguma "gimdymo ekspertų" siūlo su vandenmaišio praplėšimu palaukti bent iki 8 cm atsidarymo, nors geriausia, kai jis plyšta natūraliai.

Jei gimdymas natūraliai labai veržlus, vėlgi, reikia rinktis adekvačią pozą, kuri kiek sulaikys per greitas stangas.

3. Atplalaiduota burnos zona. Burnos raumenys atpalaiduoti - atpalaiduoti ir raumenys apačioje. Tai aksioma Tam padeda kvėpavimo pratimai ir sąmoninga kontrolė.


4. Šiltas vanduo. Jis taip pat padeda neįsitempti raumenims, sumažina skausmą. Geriau vonia nei dušas, bet iš bėdos ir dušas geriau nei nieko. Mano patirtis (du vaikus gimdžiau vandenyje) - šiltas vanduo taip pat turi ir slopinamą poveikį, taigi, norint pernelyg neužtęsti lėtesnio gimdymo (ypač aktualu gimdant pirmą kartą) per sąrėmius veta vis išlpti iš vandens, pasivaikščioti, pašokinėti ant kamuolio ir pan. Jei sąrėmiai užsitęsia, tada geriau lipti į vonią tik stūmimo metu (VGN ir berods KKGN suteikia tokią galimybę, Santariškėse gyrėsi, kad vonią turi, bet nežinau, ar leidžia joje gimdyti nuo -iki ).

5. Lėtas galvytės užgimimas. Prieš užgimstant galvytei, kai pajuntamas stiprus deginimo pojūtis (tai reiškia, kad maksimaliai išsitempė tarpvietė) - nestumti, iškvėpuoti stangą ar stangas. Kvėpuoti reikia "šuniuku", per burną, greitai lekuojant - tai sustabdys stangą. Paprastai akušerė pasako, kada, ir tuo pačiu rankomis prilaiko tarpvietę. Galvytė užgimsta lėtai, švelniai, netraumuodama audinių aplinkui. Beje, būtent tuo momentu didžiausia pagunda stumtelti, nes spaudimas išties labai didelis ir jausmelis - ne iš maloniųjų, taigi - į gimdymo pabaigą labai klausykite akušerės

Pailsiutravimui, keletas paveiksliukų su vertikalia gimdymo padėtimi.

Pirmas ir trečias pvz tinkama pirmakartėms, maksimaliai praplečia gimdymo takus, tinka esant dideliam vaikui, lėtam gimdymui.



Antras pvz - tinka pakartotinai gimdančioms, esant greitam gimdymui:



Ir alternatyva traiciniam gimdymo stalui. Pas mus ligoninėse dažnai deklaruojama, kad galima gimdyti vertikaliai, nes kėdė turi reguliuoajmą atlošą nugarai. Tik pamirštama, kad, jei kojos vis dar iškeltos - tai ne vertikalus gimdymas, o horizontalus su visais savo trūkumais. Galima prašyti nuleisti kojas, tada gausis vertikali poza, daug palankesnė mamai ir kūdikiui:



Taip pat galima gimdyti vandenyje (vonioje), pusiau sėdom. Deja, bent jau VGN kita poza vandenyje nėra leidžiama, bet tai - vis geriau nei ant stalo.

Visi šie patarimai padeda išvengt ne tik plyšimų, bet ir rimtesnių dalykų.

P.s. dėl priaugto svorio. Taip, priaugti daug svorio nerekomenduojama, reikėtų nėštumo metu mankštintis, judėti (tai gerai tiek mamai, tiek vaikeliui), atsakingai maitintis ir kt. Bet aš pirmo ir trečio nėštumų metu priaugau apie 20 kg - daugokai - ir neplyšau. Manyčiau, tiesioginės įtakos priaugtas gimdyvės svoris plyšimams neturi, didesnę įtaką turi pačio vaikelio svoris, kuris dažniausiai neturi nieko bendro su priaugtais mamytės kg Optimaliausias naujagimio svoris yra apie 3 kg (tada gimdyti lengviausia), svyravimai į abi puses apsunkina gimdymą.

Pirmo gimdymo metu mane skatino ir plysau. Pries antra gimdymą buvau nutarusi gimdyti kuo natūraliau, su kuo mažiau įsikišimu. Aišku, tada dar nežinojau kad mano antrasis gimdymas tęsis dvi paras. Buvo sunku, bet uzsispyriau kad gimdysiu natūraliai ir viskas. Siule skatinimą, bet atsisakiau, dariau kaip "gamtos duota" ir nepasigailejau. Antroji dukryte gimė didesne negu pirmoji, bet jokių plysimu nebuvo. Todėl mano nuomone norint išvengti plysimu reikia atsisakyti bet kokiu gimdymą skatinančių nenaturaliu įsikišimu, nes kaip ir flight aukščiau minėjo skatinant matyt, kūnas nespėja prisitaikyti ir tam tinkamai pasiruošti, todėl ir plystama arba reikia kirpti.
Tokia mano nuomone.
Butų idomu jeigu kitos gimdziusios pasisakytų ar jos plyšo/buvo kirptos po skatinimu ar ne. Ir kaip buvo su tuo reikalu toms, kurios nebuvo skatintos.
Beje, dėl gimdymo pozos, tai gimdžiau pusiau sėdomis ir pirma ir antra dukrytes, todėl bent jau mano atveju poza dideles reikšmes neturėjo.

Plysau II laipsnio, gimdydama pirma vaikuti. Bet isvardinti teiginiai man netina.
Priaugau gal 12 kg,
Neturejau diabeto, naujagimis buvo 3,2 kg.
Saves negailejau stumiant, anaiptol, visi stabde, kad nestumciau, bet atrodo ne nuo manes tai priklause nors ir turejau klausyti akuseres, bet tuo metu buvau kazkokiam kosmose, nieko negirdejau ir nemaciau
Po to dar su akusere diskutavau apie poza, tai skae, jej as buciau vertikalioj pozoj buciau dar baisiau plysus. Mat prievartime mano horizontali poza kazkiek stabde stumima, be to akuserei buvo patogiau matyt/prilaikyt tarpviete.

Man dar idomu ar pagalbines priemones kaipp viskkke dianatal geliai turi kokia nauda, ar tai tik didele reklama?

būtų įdomu sužinot, ar yra tokių kurios gaili savęs stumiant. Turbūt kiekviena į stumimą įdeda visa save


iš dalies, turbūt.
Va, čia aukščiau rašė, jog naujagimis gimė 3,2 kg, II laipsnio plyšimas.
Mano vaikas gimė beveik 4,4 kg ir I laipsnio plyšimas.

Man tai buvo pirmas gimdymas... viskas vyko kuo natūraliausiai. Nėštumo metu priaugau apie 16kg, bet išvažiavau gimdyti su +13kg, nuo pusės nėštumo lankiau nėščiųjų mankštas (visoms primygtinai rekomenduoju), dukrytė svėrė 3,1kg (pats tas atrodo), į ligoninę atvykau pasitikrinti, nes sąrėmiai jau buvo kas 3min, bet dar tikrai pakenčiami ir dar svarsčiau, gal dar namie palaukti, o ligoninėje jau suskaičiavo visus 6cm nereikėjo nei skatinamųjų, nei nuskausminamųjų... pramirkau dar valandą su trupučių vonioj, kažkur palikau savo vandenis, natūraliai nubėgo - kur ir kada - nesugalvoju bet va atėjus metui stumti, savęs tikrai negailėjau, nes sunkioji dalis buvo ta kai dar reikėjo nestumti, o palaukti įsistatymo, bet gydytoja apžiūrėjusi akušerei liepė kirpti, nes kažkas fizioligškai pas mane taip, kad plyšimo išvengusi nebūčiau niekaip kažkas aukštai, o kas??? buvau tokioj euforijoje, kad nebesiaiškinau, ir net nebepasidomėjau kelinto laipsnio kirpimas
tiesa, gijimas buvo bjauresnis už gimdymą, todėl kitą kartą prieš gimdant dar pasitarsiu su ginekologe, kaip būtų įmanoma to išvengti, ar tikrai bus būtina kirpti kitu kartu gal jau galėsiu ir negulint gimdyti (nors ta poza nebuvo jau tokia netinkama stūmimui, jaučiausi visai neblogai, bet kol reikėjo tonus matuoti, tai vis prašiau, kad greičiau leistų kas man dar pavaikščioti, jaučiau, kad vaikštant viskas vyksta natūraliai greičiau)

Kad akušerei buvo patogiau - nesiginčysiu
Horizontali pozapadarė viską, kad spaudimas jūsų tarpvietei būtų netolygus ir audiniai neatlaikytų. Iš to ir antro laipsnio plyšimas. Jei būtumėte pvz gimd-iusi keturiomis - ir gimdymas būtų ne toks greitas ( kaip suprantu, plyšote dėl itin veržlaus gimdymo?), ir plyšimų veikiausiai būtų buvę įmanoma išvengti.

Poza ne panaceja, suplišta mamos ir gimdant vertikaliai ir vandeny. Kartais tai buna neišvengiama, ypatingai jeigu vaikutis kitaip įsistates arba gimdymas labai greitas.

pati antrą vaiką gimdžiau atsitūpus,nedaug,bet plyšau..