Plyšimų prevencijai labai svarbūs šie momentai:
1.
Poza gimdant. Pas mus kol kas įprasta gimdyti horizontalioje pozoje, t.y. - ant stalo, kojos iškeltos. Ši poza yra pati netinkamiausia ir sukelianti daugiausiai rizikos įvairioms komplikacijoms, ne išimtis ir plyšimai. Jei gimdyvė kitoje pozoje pagimdytų lengvai, sklandžiai ir be plyšimų, tai horizontalioje pozoje ji mažų mažiausiai supliš - dėl to ir teigiama, kad plyšta 80 procentų gimdyvių. Taip, jei jos guli ant stalo.

Gimdant horizontalioje padėtyje, gimdymo veikla kaip taisyklė sulėtėja, stangintis tampa labai sunku (žinoma, pasitaiko ir labai veržlių gimdymų, bet statistiškai tai - išimtis ir netipiniai gimdymai). Stangos suslpnėja, nes kūnas joms nepadeda (dėl pozos), būtent todėl gimdyvės skatinamos "stumti savęs negailint". Dėl tokio stūmimo gali ne tik prasiskirti tiesieji pilvo raumenys (jie prasiskiria nėštumo metu arba dėl "perspausto" gimdymo, ko rezultatas - didesnis ar mažesnis "gimdyvės" pilvukas visą likusį gyvenimą), bet ir plyšti gimdos kaklelis.
Gulint spaudimas tarpvietei yra labai netolygus, vienur daugiau, kitur - gerokai mažiau (priešingai nei gimdant vertikalioje padėtyje). Kas sukelia didžiulę plyšimo riziką, kadangi ta vieta, kur spaudimas neadekvačiai per didelis - veikiausiai neatlaikys.
Gimdant vertikaliai, spaudimas tarpvietei yra tolygus, taigi, audiniai vienodai išsitempia ir neplyšta. Stangos nėra silpnos, taigi, stūmimas vyksta natūralia eiga, moteriai reikia mažiau pastangų, atatinkamai - ji mažiau pavargsta, stūmimas trunka trumpiau, vaikelio tonai nesilpsta (kas yra labai dažnas atvejis gimdant horizontaliai ir dėl ko griebiamasi įvairių intervencijų).
2.
Gimdymo greitis. Jei tik įmanoma, jei nėra išties rimtos priežasties - reikia stengtis išvengti skatinimo ir amniotomijos (vandens pūslės praplėšimo). Gimdymą skatinant, ne tik sąrėmiai tampa veržlesni, stipresni (ir nenormaliai skausmingi), ne tik padidėja vaiko hipoksijos, ekstra CP rizika, bet ir stangos yra neadekvačios savo greičiu ir stiprumu. Audiniai nespėja pamažu išsitempti, jiems nėra laiko prisitaikyti, viskas vyksta per greitai- ir plyštama.
Vandenmaišio praplėšimas per anksti gali sudaryti sąlygas įvairioms komplikacijoms ir intervencijoms . Pavyzdžiui, turbūt daugelis turi vaikelio nuotraukų pilvelyje, kur jis kaip nors įdomiai užmetęs rankytę už galvytės. Prasidėjus gimdymo veiklai, vaikas paprastai turi pakankamai laiko teisingai įsistatyti į dubenį ir išsukti, patraukti rankas iš kelio. Jei vandenmaišis praplėšiamas per anksti, laiko jis turi labai nedaug, gan staigiai nusileidžia žemyn ir jei tuo metu rankytė buvo kaip nors "neteisingai" užmesta - ji ten ir liks. Kuri gimdė vaiko galvytę kartu su rankyte - žino, koks tai "džiaugsmas" . Tokiu atveju kirpimas reikalingas norint išvengti gilių plyšimų. Dauguma "gimdymo ekspertų" siūlo su vandenmaišio praplėšimu palaukti bent iki 8 cm atsidarymo, nors geriausia, kai jis plyšta natūraliai.
Jei gimdymas natūraliai labai veržlus, vėlgi, reikia rinktis adekvačią pozą, kuri kiek sulaikys per greitas stangas.
3.
Atplalaiduota burnos zona. Burnos raumenys atpalaiduoti - atpalaiduoti ir raumenys apačioje. Tai aksioma

Tam padeda kvėpavimo pratimai ir sąmoninga kontrolė.
4.
Šiltas vanduo. Jis taip pat padeda neįsitempti raumenims, sumažina skausmą. Geriau vonia nei dušas, bet iš bėdos ir dušas geriau nei nieko. Mano patirtis (du vaikus gimdžiau vandenyje) - šiltas vanduo taip pat turi ir slopinamą poveikį, taigi, norint pernelyg neužtęsti lėtesnio gimdymo (ypač aktualu gimdant pirmą kartą) per sąrėmius veta vis išlpti iš vandens, pasivaikščioti, pašokinėti ant kamuolio ir pan. Jei sąrėmiai užsitęsia, tada geriau lipti į vonią tik stūmimo metu (VGN ir berods KKGN suteikia tokią galimybę, Santariškėse gyrėsi, kad vonią turi, bet nežinau, ar leidžia joje gimdyti nuo -iki ).
5.
Lėtas galvytės užgimimas. Prieš užgimstant galvytei, kai pajuntamas stiprus deginimo pojūtis (tai reiškia, kad maksimaliai išsitempė tarpvietė) - nestumti, iškvėpuoti stangą ar stangas. Kvėpuoti reikia "šuniuku", per burną, greitai lekuojant - tai sustabdys stangą. Paprastai akušerė pasako, kada, ir tuo pačiu rankomis prilaiko tarpvietę. Galvytė užgimsta lėtai, švelniai, netraumuodama audinių aplinkui. Beje, būtent tuo momentu didžiausia pagunda stumtelti, nes spaudimas išties labai didelis ir jausmelis - ne iš maloniųjų, taigi - į gimdymo pabaigą labai klausykite akušerės
Pailsiutravimui, keletas paveiksliukų su vertikalia gimdymo padėtimi.
Pirmas ir trečias pvz tinkama pirmakartėms, maksimaliai praplečia gimdymo takus, tinka esant dideliam vaikui, lėtam gimdymui.

Antras pvz - tinka pakartotinai gimdančioms, esant greitam gimdymui:

Ir alternatyva traiciniam gimdymo stalui. Pas mus ligoninėse dažnai deklaruojama, kad galima gimdyti vertikaliai, nes kėdė turi reguliuoajmą atlošą nugarai. Tik pamirštama, kad, jei kojos vis dar iškeltos - tai ne vertikalus gimdymas, o horizontalus su visais savo trūkumais. Galima prašyti nuleisti kojas, tada gausis vertikali poza, daug palankesnė mamai ir kūdikiui:

Taip pat galima gimdyti vandenyje (vonioje), pusiau sėdom. Deja, bent jau VGN kita poza vandenyje nėra leidžiama, bet tai - vis geriau nei ant stalo.
Visi šie patarimai padeda išvengt ne tik plyšimų, bet ir rimtesnių dalykų.
P.s. dėl priaugto svorio. Taip, priaugti daug svorio nerekomenduojama, reikėtų nėštumo metu mankštintis, judėti (tai gerai tiek mamai, tiek vaikeliui), atsakingai maitintis ir kt. Bet aš pirmo ir trečio nėštumų metu priaugau apie 20 kg - daugokai - ir neplyšau. Manyčiau, tiesioginės įtakos priaugtas gimdyvės svoris plyšimams neturi, didesnę įtaką turi pačio vaikelio svoris, kuris dažniausiai neturi nieko bendro su priaugtais mamytės kg

Optimaliausias naujagimio svoris yra apie 3 kg (tada gimdyti lengviausia), svyravimai į abi puses apsunkina gimdymą.