Na ir prirašėte

Nuo ryto pripuldama skaitinėjau iki va dabar.
Ir juokiausi (iš lėktuvo pilotų, iš katinų straubliukų, iš nelaimingų atsitikimų iš kurių negalima juoktis) ir graudinausi (dėl ligų, dėl nesusipratimų). Smagu, kad visos diskusijos gerai baigėsi, visi draugiškai gyvena toliau
Dabar apie mūsų frontą. Katukė Leila (nufotkinti praktiškai neįmanoma) gyvena gerai. Ko nesitikėjau, tai kol kas naktį miega netgi gerai

- naktį ją uždarau vonioje (na ten beveik kambario didumo, su langu) tai iki ryto nepypsi.
O va Fibi šianakt atsisakė nakvot namie

Šaukiau vakare, šaukiau, neatsiliepė ir negrįžo. Tik ryte, matyt išgirdus mūsų žadintuvo garsą, prie miegamojo lango suniaukė, kad įleistume. Gal ir miegojo po tuo langu, nes ten, po stogu sovi fotelis su pagalvėlėm.. Atėjo kažkokia dulkėta, smėlėta, tiesiai šliopt į dukros patalus ir miega
Mažiukė duodasi kaip uraganas. Kažkokia paturbinta. Nelabai ir paglostysi, nes iškarto kramto pirštus. Judesys be sustojimo. Gainioja mano Fibi iš kampo į kampą, ta jau ne tik šnypščia, bet ir slėptis bėga. Tupi kuo aukščiau, kur mažė dar nemoka užšokti. Ten ir paėst duodu ramiai.
Vakar pykau ant mažės Leilos - prisysino man į dracenos vazoną

Na taip, suprantu, išleidom iš vonios kai grįžom, vaikui laimės buvo daug, bėgiojo bėgiojo, na gal ir pamiršo, kur jos tualetas. Nu bet kaip man tai nepatink

O tokių didelių vazonų pas mane bent 4 vnt. Na kaip man jai aiškint? Ji gi net sekundei nesustoja... Po to vakare jau kaip leliuką saugojau - pajaučiu kad nerami, pypsi (na ji ne miauksi, o tikrai taip pypsi) iškart nešu į smėliuką. Na ir padaro

Bet dabar jai turbūt tas vazonas kvepės ir ji ten eis nuolat?
Kiek galėjau žemes uždengiau maistine folija.
Sakiau, mam, kad su mažiais tik vienos bėdos. Tuoj ir tu eisi su manim į lauką ant foteliuko nakvot.