Autistukai

kur reikia kreiptis,kad ta DISC tyrima padarytu? Pas mus zemas raumenu tonusas, jau 9.5men, o pats dar neatsiseda, neropoja, nestovi. Kalba taip pat veluoja, gurgia kazka savo kalba, pasako tik mam, amam, niam. Na kai ji kalbinu tai reaguoja, bet paziuri i akis ir nusuka zvilgsni, ilgai neziuri i akis. Kai klausiu kur kate ar kur suniukas tai dairosi, iesko. Jei klausiu ar nori niamu tai irgi pradeda sukauti savo kalba, tai manau supranta ko jo klausiu. Kai nori dukti tai pats kalbina, kad atkreiptume i ji demesi. Nubudes lovyteje ryte gali dar panasiai apie valanda isguleti, nereikalauja, kad ji iskelciau. Po pietu miegelio tik nubudes nori lipt is lovos. Jei nubunda ir kambaryje pamato mane tai nusisypso, o jei kambarys tuscias tai pradeda verkt. Nelabai domisi kitais vaikais, bent jau savo amziaus. Nu kokiu 3 metu mergaites poliklinikoje tai kalbina. Dar megsta pakalbeti su negyvais daiktais, pvz ziuri i lempa ar i paveiksla ir sako kazka. Ziauriai myli katina ir suni, visas is proto eina juos pamates. Nera labai meilus vaikas, kartais butuka tik duoda, bet mylu mylu tai nenori daryt, stumia nuo saves. Ate ate nemoka parodyti, moka tik katutes daryti ir seneliui kartais istiesia ranka labas duoti. Siaip ganetinai ramus vaikas. Kai tik gime tai buvo truputi reksniukas, gal kokius 2 men, bet dabar verkia kai konors nori tik. Apetita turi labai gera. Dar labai bijo svetimu zmoniu, o ypac vyru. Jei tik pakalbina tai tuoj verkia. Svetimoje aplinkoje irgi dazniausiai buna susikaustes. Beje, nezinau kiek cia yra genetikos, nes mano vyras pradejo vaikscioti tik 2 metu. O as kai buvau maza tai visi mane vadindavo laukine, nes svetimu zmoniu paniskai bijojau, jei kas ateidavo i svecius tai slepdavausi uz mamos, o jei pakalbindavo tai verkdavau. Darzelio beveik nelankiau, nes bijodavau ten pasilikt. Ir i akis zmonems kai su jais kalbu neziuriu iki siol, tiesiog negerai jauciuosi kai ziuriu i akis. Pamenu 8klasej aukletoja manes net paklause kas man yra, kad niekada neziuriu i akis. Na bet nei as, nei mano vyras neturim jokiu diagnoziu, esam sveiki, mokslus pabaige zmones ir neturim jokiu bendravimo problemu. Na va, ilgai issipleciau ir viska aprasiau...

bent jau mus tai neurologe siunte darytis disc testo.

mus taipat. Be to mama nerimauja del raumenu tonuso, tai neurologo kompetencija. Disc tyrima musu mergaitei dariusi psichologe sake, kad ta tyrima galima atlikt jau 3men kudikiui. Mes keliavom taip:neurologe, kuri nukreipe pas psichiatre, kuri pasiule pasidaryt DISC, kuri atlieka psichologe.

o musu kelias buvo toks, vaiko pediatre-logopede-vaiko pediatre-neurologe-ankstyvosios korekcijos centras kuriaame su vaiku padirdejo kineziterapeute,logopede, psichologe padare disc tyrima-psichiatre.

Skaitau autistuku foruma jau labai senai.... Buvau stebetoja... Ziurejau kaip Jums sekasi, nes negalejau garsiai istarti, kad mano didziausias gyvenimo stebuklas - autistukas.....
Pirma praleidau daugiau nei vienerius metus bandydama atrasti kas negerai, ka as tokio jauciu, kol man visi aiskino, kad "apsiramink, viskas cia kaip turi buti".
Paskui dar vienerius neigdama esama situacija, kai jau ir kiti pastebejo, kad nera "gerai"...
Labai daug skaiciau ir aiskinausi... Kol pagaliau isdrysau sau ir kitiems pasakyti....
Gaila, kad mano pacios kelias buvo toks ilgas, ka matau, kad kitos mamos - labai anksti viska pradejo...
Nors ir mes nesedejom vietoje.... Visa ta laika lavinomes ir dirbome... Nebuvo taip, kad nieko nedarem...
As pastebejau viena toki dalyka...
Kiek autistuku mamu yra minusines kraujo grupes? Ar tai nebus susije ir su anti-D(Rh) gamaglobulino vakcina? Ar bent jau su tuo, kad musu mazyliai, jau pilvelyje gavo savo doze chemijos?
Kazkaip nerandu jokios informacijos del sio rysio, bet ir nerandu, kad butu pastebeta, kad autistukai gimsta kaip pastebejau beveik 90% kai mamos minusinis rezusas....
Gal kazkur kazkada ir praleidau, kad kazkas jau buvo iskeles tokia minti??....

mano pliusas

mano irgi pliusas

Mano minusas, ir mano vaikas paveldejo minusa is manes. Vyras pliusinis:)

pilnai Jus mamyte suprantu,sunku pripazinti,kad vaikutis kitoks.Mes irgi pries kaledas tegavom oficialia diagnoze,kad vaikas turi autizmo bruozu,nors ir gavom diagnoze,bet as netikiu,nenoriu tiketi,kad mes autistukai, vistiek sirdies gilumoje tikiu,kad mes isauksim(nors tai neisaugama,tai visam gyvenimui diagnoze,suprantu,bet man taip geriau galvoti,svajoti)cia Norvegijoje dar pries mokykla pakartoja visa proceca autizmui nustatyti,tai specialistai sake buna tokiu atveju,bet aisku retai,kad ir jie nustato klaidingai,tai as tikiuosi,kad mes tas retas atvejis ir pries mokykla musu diagnoze bus panaikinta(cia butu didziausia mano svajone)(viltis mirsta paskutine ) nes kazkaip eina mums i geraja puse,pradetu kalbet butu isvis super,nors niekas ir nezino,kad musu vaikutis gavo diagnoze,visi sako ateis laikas ir prades kalbet,o visa kita visi nuraso islepinimui(nu ir tegu galvoja,kad musu vaikutis lepunelis )papasakokit jus mamyte apie savo vaikuti,kiek jums metuku,ar kalbat,jusu manymu kas jusu vaikuciui negerai,turit Jus diagnoze ar ne?

zinokit ir mes nuo nekalbejimo pradejom, augant labai daug kas keitesi, o tie bruozai autistiniai tik stiprejo.

Mano sunui tuoj bus 5... Pirma karta apie autisma isgirdau kai buvo gal 3.... Taciau kita daktare nuramino, kad tikrai ne... tada keliavom i Kauno raidos centra Lopselis, ten jau suzinojom galutinai.... Kaip ir Jus - nuo svetimu ir net savu - slepiau diagnoze, man irgi buvo geriau, kad tegul galvoja, kad jis islepintas, ir kad kalba "atsirakins".. Taciau viena diena - atejo tas laikas, kai teko sau pripazinti, kad taip nera.... Nors mes lankemes pas visus imanomus specialistus, net kai ir nebuvo galutines diagnozes ir suvokimo.... Per savaite - 2 logopedo, 2 ergoterapeuto ir 1 psichologo konsultacijos....
Zinote kas atvere akis?....
Buvo drauges mergytes gimtadienis... Jos dukrytei - suejo 7 metai... Vaikai buvo nuo 2 iki 9 metu..... Ir visas tuntas..... Tada pastebejau, kad vienas 8tuonmetis vis prie mano vaiko... Tai zaisla atima (maniskis toks, kad "jei tau reikia - pasiimk"), tai kumsteli, tai pastume... o mano labai ramus ir svelnus vaikas.... As priejau ir jam pasakiau, kad jei dar karta pamatysiu prie savo vaiko - PERPLESIU.....
Is gimtadienio planavome, kad vyras pasiims 22 val., paskui jam parasiau, kad butu 9.... Tada vel parasiau, kad butu 8,30, o paskui jau 8 pradejau jam skambinti, kad kur jis, nes negalejau isbuti... Matyti, kad koks galetu būti tavo vaikas ir, kad as negyvensiu su saule ir negalesiu jo ginti visalaik - buvo per daug skausminga....
Tada susiemiau...
Pripazinau sau, pradejau kalbetis jau kitaip su specialistais, pasakiau seneliams....
Mums nustatytas vaikystes autismas, is kurio mane ramina, mes turetume issaugti.. lengvas laipsnis...
Vaikas labai protingas, nuo 2,5 metu kalba angliskai (kazkodel jam ji lengvesne), nuo 3 metu puikiai skaito lietuviskai, ir supranta ka skaito (taip ir pagrinde zodziu ir mokomes, nes jam taip idomiau)....
Skaiciuoja lengvai iki 30, iki kazkur 15 suskaiciuoja daiktus, pasako kiek yra, jei pridedi arba atimi.... kalba paskutiniu metu daugiau "atsirisusi", mane pilnai supranta, taciau nevisada "nori girdeti"... "O jei apsimesiu, kad negirdziu, tai gal ir daryti nereikes?....."
Taciau kalba vis tiek stipriai atsilieka.... Nelaiko akiu kontakto, sunku susikaupti, yra labai ir labai hyperaktyvus, nezaidzia su vaikais ir zaislais... Labiausiai tinka kompiuteris, telefonas ir plancete....
Na, va taip mes ir gyvenam.....

Nenukabinkit nosies Man jusiskis labai gudrus pasirode. Ne taip blogai jus cia ir gyvenat Maziau pesimizmo ir izvelksite tikrai geru dalyku

Maniškis 4m. nieko nekalba, pats nevalgo, geria iš buteliuko, daro į sauskelnes, turi koordinacijos sutrikimu (nemoka, begti, tupti, lipti laiptais). Prie viso sito kompleto turejo 5 rimtas operacijas ir sunku neigaluma. Nepatvirtinta diagnoze - sunkus autizmas.

Bet jis tobuleja, juda i prieki, ismoksta kazko naujo. Tikiu, kad ateityje kazka ir daugiau sugebes