Autistukai

bet imetus vaika i bendrojo ugdymo grupe, turinti dideliu ir sunkiu sutrikimu jau nebera palaipsniui pratinimas - ten tikrai buna chaosas ir jo supratimu dar didesnis nei realiai... Taip pat su aukletoja - bendrojo ugdymo grupese jos dirba su vaikais, neturinciais sutrikimu arba turinciais nezymius sutrikimus, taciau turi mazai patirties, suvokimo apie sudetingesnius atvejus, nes ji nesispecializuoja toje srityje, tad taikytadama netinkamus metodus ne tik nepades vaikui, bet gali ji ir luosinti, pati to nezinodama, nenoredama. Juk ir pediatras gydo visas, su vaikais susijusias ligas, taciau jei kas negerai su sirdele, inkstukais ar dar kuo - kreipiames i kardiologa, nefrologa ir tais klausimais su pediatre nebebendraujame, nes nu ji nesispecializuoja tame. Puiku, jei aukletoja nuteikia vaikus teigiamai pries kitoki vaika, nera patyciu, ji globoja - bet toks vaikas globojamas ir namie, gimineje - kur jam dar igyti savarankiskumo igudziu? Ikimokyklinukas atrodo dar mazas, ir nesunku ji nei aprengti, nei jam padeto spresti jo problemas, ypac kai kiti grupeje ta daro jau patys, o kad butu greiciau - sis aprengiamas... Gaunam spec grupeje penkiameciu - kurie nei kelniu nusimaut negeba, jau nekalbu apie apsirengimus, apsiavimus, buna kad net nevalgo patys (maitint reikia) - tai jis cia gera pavyzdi gauna? Gauna tik globa, rupesti - taciau gyvenimui visai neruosiamas... Nuo to nukencia vaiko savarankiskumas, pasitikejimas savimi - nes visi kiti uz ji viska padaro, geba padaryti geriau - kam stengtis? kam kazka paciam daryti... Spec darzelyje jie visi vienodai neigalus - ir negali 1-2 zmones visu nei aprengt, nei susziuret, nors ju ir maziau - tad tenka patiems viska pasidaryti - vaikai ten gyvena normalu gyvenima, kaip normalus vaikai... Ten aplinka dalinai pritaikyta - daugiau specialistu, daugiau dirbama su ju spec poreikiais, mazesnes grupes - bet tai nera visiska izoliacija - jie ir zaidzia (mokinami zaisti kartu), ir vaidina, ir piesia grupeje, ir lipdo ir deliones delioja ir isdykauja ir nesamones krecia - juk ne po viena vaika grupeje... Taciau grupe priziuri su spec poreikiu vaikais daugiau patrties turintis zmogus, kuris specializuojasi tame, jis supranta kur reikia vaikui pagalbos, o kur ne... Kiek leisti reikstis jo keistumams, o kur jau riba ir kaip keisti ta elgesi... Nu normaliam zmogui, nesusidurusiam ar imanoma paaiskint, kad vaikas taip bijo praskrendancios muses, kad ji gali istikt isterijos priepolis, kaip jis elgsis, kai ta muse praskris pro vaika ir sis ims klykt - greiciausiai puls ramint, kad cia tik muse ir ji nieko nedaro... O gal tas vaikas net ne muses bijo, o to garso, kuri ji skleidzia skrisdama... Bet cia jau reikia ismanyt autistu specialiuosius poreikius, bet ar tai imanoma, kai pedagogas dirba tik su NT vaikais?


Be abejo Milkulenaite tai sake ir ji teisi, ir jus teisi - reikia vaika mokyti - bet kiek jis mokomas grupeje? Ko jis mokomas grupeje? Ka jis pasieke per ta laika kuri lanko? Ar jus esat stebejus ugdyma, veiklas grupes, kuria jis lanko? Kas ir ka, kaip su juo dirba apart to, kad jis lanko bendrojo ugdymo grupe Renkantis grupe - i tuos klausimus reikia atsakyti, o nesusikurti iliuziju - kaip jis matys nuostabius vaikucius ir taps toks pats... Tam reikia labai daug darbo ir ziniu... Vistik esu susidarius nuomone (velgi is patirties), kad didelius spec ugdymosi poreikius turintys vaikai tiek darzely, tiek mokykloje (bendrojo ugdymo) plaukia pasroviui, yra "nurasyti" nes salia yra "lengvesniu" su kuriais gali rodyti rezultata... O tevu pasipriesinimas spec istaigoms, grupems kyla is to, kad truksta ziniu - juk jus turit nusiteikima net nelanke tos istaigos...

Bet jus lyginat nelyginamus dalykus - individualu darba su specialistais ir jame kylancius sunkums ir grupine veikla bendrojo ugdymo grupeje...

Ir spec grupeje yra ivairiu vaiku ir problemos kyla tos pacios kaip ir bendrojo ugdymo (yra ikyresniu vaiku, yra neikyriu) Taciau suziureti ir spresti 20 vaiku problemas yra sunkiau nei 10, is kuriu dalis per veiklas buna pas specialistus, tad ju realiai buna dar maziau

As jusu tikrai neitikineju - nes jau kartojuos - nezinau jusu vaiko, jo gebejimu, galimybiu ir poreikiu, tik kalbu bendrai apie siu istaigu specifiskumus

Sveiki,
Klaipedoje Birutes g.22A yra toks centriukas "Gandriukas", kuriame dirba specialistai su vaikais, turinciais raidos sutrikimu. Pasiguglinkit

Ačiū. O ar daugiau yra panašių įstaigų? Norisi pasirinkimo . Kad "Gandriuke" yra gerų specialistų žinau, bet ir kaina nėra maža

Jūs labai įtikinamai rašote ir tikrai nesu aš kažkaip nusiteikusi, bet.... Pirmiausia aš matau ir aplinkiniai mato, kad mano vaikas labai gabus (dar wekslerio reikia palaukti, bet labai įdomu, ką parodys, galbūt aš per gerai jį vertinu). Aš, kai jam buvo 3 metai nusprendžiau jį integruoti į bendrojo lavinimo grupe, nes jis labai mažai skyrėsi nuo kitų. Su juo tikrai geranoriškai dirbo spec. pedagogė, logopedė porą metų. Jis dabar labai nebendrauja, mažai šneka- tik tai kas jam atrodo būtina, bet dabar labai ima matytis jo kitoniškumas, nes emocinė branda jo kaip mažo vaiko (verksmas, rėkimai, kai negauna ko nori).
Kolkas aš svarstau apie įvairias galimybes, kur jam būtų geriau. Neatmetu jokios galimybės, bet man atrodo, kad geriausia jam yra taip kaip yra. Pora valandų tarp normalių vaikų, kažkiek laiko pas spec pedagogę, logopedę ir kineziterapeutę. Ir tada papildomai dar kokie nors užsiėmimai.
Aš tikrai nesu susidariusi jokių iliuzijų, kad vaikas pabus su gerai vaikučiais ir pats taps geras, kaip sakote.
Aš tiesiog esu iš tų tėvų, kurie pasirinko bendro lavinimo grupę, nes turiu tokią teisę ir kolkas nesigailiu dėl to. Manau, kad Jūs įtikinėjate mane, bent jau taip pasirodė. Aš kolkas nematau tiek daug spec. grupės pliusų, kad jie užgožtų minusus, kuriuos minėjau. Suprantu, kad vaikai ten daro viską ( juk ne iš kito pasaulio yra). Bet man labai gražu, kad tarp sveikų grupėje būna koks nors keistuolis ir bando prisitaikyt ir kitų padedamas, priimamaas jis tikrai gali užaugt geresnis.
Priežastys, kodėl svarstau apie namų mokymą, ar net perėjimą į spec grupę yra tai: kad mano vaikas netrukdytų kitiems ir tai, kad mokymo medžiagos pateikimo forma yra jam netinkama, jis jos nesupranta ir nesupras. Jam reikia kitokio pateikimo, ką aš stengiuosi suteikti papildomai.
Nėra taip lengva surasti tinkamą mokymo įstaigą, aš tikrai nepasitikiu bet kokiai spec. pedagogais, jie gali ne mažiau suluošint nei paprastas pedagogas.
Taigi visko visur būna, visur būna išimčių, beprasmis mūsų ginčas
Toks mano būdas- ieškoti, ieškoti, nesėdėti vienoje vietoje, jei kažkas nepatinka, ir skūstis, o ieškoti, kur geriau. Bet nepamanykit, kad aš vaiką tąsau. Informacijos ir pagalbos ieškau ilgai, tačiau sūnų ruošiu iš anksto permainoms
Aš labai jaudinuosi dėl mokyklos, nežinau, kur jam būtų geriausia. Man atrodo kad turiu žengti tvirtą žingsnį ir nesimėtyti, tai į spec. klasę tai į bendro ugdymo, tai namie. Nors žinau istorijų, kad vaikai paskui iš spec. grupių ir mokyklų integruojasi į bendro ugdymo klases ir iš namų mokymo pakeičia į mokymą bendro lavinimo mokykloje. Nelengva man priimt tokį sprendimą.
Jaučiu iš jūsų pusės, kad patariat spec. grupę ir spec mokyklą. Ir tikrai matau teigiamų argumentų, bet man va nepakanka jų. (Nebent pakeistume gyvenamą vietą, kur yra geresnė spec. mokykla, iš atsiliepimų )
Gal kasnors dar kitokia patirtimi pasidalins, kaip pradėjo namų mokymą? Arba perėjo iš bendro lavinimo į spec. klasę? Įdomu būtų sužinot

As tikrai jums nesiulau spec grupes ar istaigos - nes nematau jusu vaiko nei esamame kolektyve, nei jo vertinimo rezultatu Rasau tiesiog bendrai ir is to, su kuo esu susidurus Ir tikrai nesigincyju

O del perejimo is spec darzelio/namu aplinkos i bendrojo ugdymo klase - cia jau labai nuo vaiko priklauso - vienam sunku, kitam jokiu sunkumu nekyla, nepriklausomai turi jis sutrikimu ar neturi

Kažkoks košmaras Kaip dabar žinot
Ir tuo pačiu mano užduotis- misija
Kažkaip palengvėja, kai ateinu čia pasidalint
Labai norisi išgirsti įvairių patirčių ir sunkaus ir lengvo laipsnio autizmą turinčių žmonių patirtis ugdymosi įstaigose, adaptavimosi visuomenėje proc ese. Visų atvejai skirtingi, bet kuo daugiau susipažįsti, susidarai bendrą vaizdą apie galimybes šiame pasaulyje tokiam keistam žmogučiui

tai va, kad forumuose dazniausiai dalinasi tik maziukus auginancios mamytes - veliau jos dingsta... Arba susitaiko su situacija ir nebeiesko arba uzsiima darbais, namais, atsiranda pagranduku - neber laiko cia guostis ar dziaugtis

Toks mazas pvz is musu patirties. Mazoji lanko paprasta darzeli, shiemet dar buvo lopselyje. Mano viena drauge pradejo leisti savo dukra i darzeli ir, kaip daug kur priimta, pirmom dienom sedejo su ja. Uzklausiau kaip maniskei sekasi. Sako viskas oki, ta, ona, bet shiandien aukletoja pakviete vaikus i Ryto rata, o Gybyte sukinejosi salia manes, as jai ranka istiesiau, sakau einam, tai aukletoja tik ranka numuojo, sako, nereikia, ji gyvena savo pasaulyje. Verkiau,tai suzinojusi. Va toks tu paprastuose darzeliuose dirbanciu aukletoju poziuris i musu, siek tiek kitokius vaikus.

P.S. greiciausiai, jei mes neturetume diagnozes, ja paimtu uz rankytes ir nusivestu kartu, o taip... tiesiog nuraso

valyte7 Aciu kad dalinates patirtimi As vis metausi del darziuko nes viskas issispres 24 diena, bet ir kiek skaitinejaus spec grupes turinciuose darzeliu puslapiuose ten spec grupes tik nuo 3 metu o musu maziukas 2. tai gal niekas i spec grupe net nepriimtu

Tokiai auklėtojai reikėjo pasakyt: " O negalite pabandyt pakviest į savo pasaulį ir parodyt kaip jame smagu?" Labai suprantu jus....Apmaudu, kad mažai kūrybingų, optimistiškai nusiteikusių, tikinčių ir nuoširdžių pedagogų. Labai dažnai susiduriu su pedagogų įvairiomis nuostatomis ir stereotipais, kurie "paralyžuoja mokymo procesą", įspraustas vaikas į rėmus išmoksta žymiai mažiau.
Galima būtų pagalvoti, kad aš linkusi visus kaltinanti dėl savo nesėkmių, (taip nesinori tokios etiketės, pridursiu, kad pažįstų superinių pedagogų ), tačiau labai nuoširdžiai manau, kad mokyti kitą yra pats sudėtingiausias kūrybiškumo ir daug žinių reikalaujantis darbas ir tik maža dalis mokytojų, auklėtojų yra tikrai efektingi ir ko gero tą efektyvumo maksimumą pasiekti yra begalo sunku ir ne kiekvienam įmanoma, todėl reikia susitaikyt, kad visi dirba skirtingai ir tobulai dirbt nepriversi

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.