Autistukai

Kuo toliau, pastebiu, kad jį erzina aplink daug žmonių (kartais net keli, pora vaikų). Kartais net išvaro mane iš savo kambario, už rankos ištempia lauk, pasako ate, išeiti. O jo kambarys yra stebuklas kitiems vaikams, jeigu ateina į svečius, aišku jie nori pas mano sūnų pažaisti, kur daug žaislų, o jį taip erzina svečiai. žiūrėdamas į juos žaidžiančius ima rėkti ne savu balsu. net nežinau ką tokiose situacijose daryti, tai tenka savąjį išsivesti lauk išsiventiliuoti, pavyzdžiui, į miegamąjį, pasiūlyti jam ko nors atsigert, pažiūrėt filmukus ar pan.
Mes dar per maži Weksleriui, kuris atliekamas nuo 6 metų, psichologė sakė, kad vienose srityse jis labai toli pažengęs ir lenkia bendraamžius, o kitose- labai atsilieka. jo raida netolydi ir būtent todėl manau mokymą jam reikėtų pakoreguoti pagal jį. Jam dabar virš 5 metų, o skaito, rašo keliom kalbom. tai pirmoje klasėje jam būtų kančia mokytis raidžių, nes abėcėlę jis atbulai gali pasakyt ir kokių 5 kalbų tikrai, o gali būt net ir daugiau moka, tik aš to nežinau.
įdomu, ar spec klasėje vaikus moko kiekvieną individualiai nuo to atskaitos taško, kuruiame jie yra, ar vius pagal tą pačią programą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno lygiai skiriasi? Ko gero antras varijantas....
Ir manau tas pats būtų bendro ugdymo mokykloje. bet pavyzdžiui skaityt tekstą ir suprast jį kaip vieną vienetą o ne atskirų žodžių krūvą jam neįveikiama užduotis.
kažkodėl man atrodo, kad mokydamasis namuose jis gautų pagal savo gebėjimus skirtas užduotis. O spec klasėje juk vaikų mažiau, nes kiekvienam reikia žymiai daugiau dėmesio, pagalbos. tai gal net geriau, kai esi tarp 26 ir su nuosavu asistentu, kuris šalia visą dieną?
Atleiskit, kai prirašiau, o vistiek milijonas klausimų ir minčių kabo ant liežuvio galo.

bet akademines zinios dar ne viskas... juk jis uzaugs ir tures gyventi tarp visu ir kiek imanoma savarankiskiau. tures bendrauti, moketi reiksti savo norus, isklausyti kitu... Kaip jis ta ismoks namuose?

moko kiekviena pagal jo gebejimus, uz tai ir dziaugiuosi jog i spec klase vedziau, ten jis nera kitoks, ten jis pernai buvo geriausias, nes mokytis gali. ismoko buti tarp kitu vaiku, ismoko kitu taisykliu, ejo i bendras mokyklos sventes, spektaklius. vienu zodziu buvo pilnai visuomeneje. pradzia buvo sunki bet beproto dziaugiames jog nenuleidom ranku

bent pas mus spec klaseje buvo 5 vaikai, su jais mokytoja ir asistente. per pamokas pakaitomis imdavo logopede ir sporto mokytoja, tai demesio jie visi gaudavo maximuma.
spec klaseje pas mus buvo viena asistente visiems. vaikui kiek reikia tiek ji ir buna salia, bet duoda laisves ir paciam atlikti uzduotis.
siulyciau jums bent pasiziureti kaip vyksta pamokos kokioje spec mokykloje pries nusprendziant vaikui namu mokyma imti

Va todėl man ir kyla nerimas. Viena pusė nori integruoti, o kita sako, kad tai vaiko traumavimas. Mums psichiatrė pasakė, kad jam kelia stresą buvimas darželyje, jis jaučiasi nesaugus, užtat ir elgtis pradeda netinkamai. Aš tada labai nustebau kai išgirdau tą iš jos, bet paskui svarsčiau ir supratau, kad ji teisi. Nesinori nuolat jį įstumti į stresines situacijas.


O ar įmanoma būtų pasižiūrėti, susipažinti su tuo kaip dirbama su tokiais vaikais? Man labai nerealiai skamba Jūsų pasakymas, kad kiek vaikui reikia, tiek asistentė ir būna šalia. O jeigu dviems arba trims iš karto reikia? Kaip tada, jeigu du ima, pavyzdžiui, verkti? štai tokius klausimus nuolat keldama aš ir imu pergyventi. Ar čia tik mano vaikas toks emociškai nestabilus, kad jam gali prireikti viso asistento dėmesio.
dar žinoma galvoju mažas yra- bus vyresnis, bus lengviau. Bet kuo vyresnis, tuo jis darosi jautresnis visokioms smulkmenoms, kurių anksčiau atrodo nepastebėdavo.
Papildyta:
Veiducka
O kokio amžiaus vaikai ir su kokiais sutrikimais tavo vaiko klasėje? Gal anksčiau buvo minėta, bet nepamačiau. Jūs Litorinoje mokotės?

o jus sveikinu bendrojo ugdymo istaiga lankot? jei taip, tai suprantama, kad vaikui stresas, daug vaiku, diselis triuksmas, spec istaigoje tikrai viskas kaip suletintam filme vyksta, kas pas specialisTus, kas su aukletoja kazkuo uzsiima, lengviau ir i vaiko poreikius atsizvelgti ir vaikui prisitaikyti... Laikyti namie, tikrai ne iseitis...

aš ir pati norėčiau, kad mano vaikas pritaptų, norėčiau ir keliauti su juo, bet aš apie savo norus kalbu dabar. Reikia atsižvelgti kaikada ir į jo norus. Nors aišku visų jų tenkinti neišeitų .
o mums ir psichologė ir psichiatrė prognozuoja mokymą namuose. Bet aš labai domiuosi, todėl ir čia su panašaus likimo mamom man svarbu pasitart, ėjau ir į pedagoginę tarnybą. lankomės ir privačiai pas specialistų- visokių nuomonių girdžiu.
Mes nuo 3 metų bendro ugdymo lankėm, iki pat 5 atrodo viskas buvo gerai, paskui pasidarė labai emociškai nestabilus (nors ištiesų visada toks buvo, tik didesnis kai taip verkia atrodo keistai, trimečiui tai norma, o penkiamečiui jau yra kitokie reikalavimai). Psichiatrė teigia, kad vaikas auga- poreikiai keičiasi, tai kas jam netrukdė anksčiau ima trukdyti dabar. Ji sakė jam išvis reikėtų privengti viešumo, bet aš nenorėjau sutikti- bijau, kad įpras gyvent narvelyje vienas.

na sunku ką patart, kiekvienas vaikas - individualus..
mes saviškį kol mažas buvo mažai kur vesdavom, nes susišviečia klykt nežinia ko ir aplinkiniai nesupranta ko bet kai jau ūgtelėjo, tempėm visur kartu, kad išmoktų bendraut, matytų kaip kokioj situacijoj reikia elgtis. Žinoma, viskas jam suprantama kaip taisyklės, sudėtinga bendraut, neturi draugų, tačiau izoliuojant manau nebus naudos, turi išmokt adaptuotis. Mokyklos taip ir nepamėgo, bendraklasių - nepakenčia, kariaudavau kas rytą, kad bent pasėdėt į pamokas nueitų neįsivaizduojat kaip džiūgauja, jog nebereiks sėdėt su visais vaikais

o šiaip pirmi metai, kai antra savaitė kaime atostogauja. Kiek prieš tai bandydavom, tekdavo po kelių dienų pasiimt šiemet jau geriau, pamąstėm gal ten vaikai paprastesni, mažiau kreipia dėmesio į keistenybes, apsiprato svarbiausia, kad nėra patyčių kaip mokykloj

deja taip ir yra su metais, vaikai auga didėja dirgiklių, jau kai bus paauglystė tai dieve padėk aš kaip prisimenu kelis metus atgal, tai tiek problemų nebuvo, dabar vis sunkiau bendrauti darosi, su tom patyčiom tai išvis košmaras Mūsų psichologė sakė, na kad dar geri metai, o gal daugiau kol vaikai protingesni taps, na teks apsišarvuoti kantrybe

verkiancio tikrai niekas nepalieka, nuramina, stengiasi tiek mokytoja tiek padejeja kad vaikas noretu pas jas ateiti. pas mus praejusiais metais buvo ir sunkesniu vaikiuku, su giliu protiniu atsilikimu ir mokytoja su padejeja tikrai ta rupesti ir meile visiem graziai padalino. mokytoja netgi sake jog musu vaikam ne tiek mokslas pradzioj svarbus kiek emocine branda, kad jie gebetu pabuti su svetimais zmonemis, kolektyve. o kai vaikas yra ramus tada jis geba ir mokytis.
mes kai atejom uzrasyti i mokykla pavaduotoja pasiule nueiti i klase, pasiziureti kaip vaikai mokosi, ilgai nebuvom bet ir uzteko kiek mokytoja su pavaduotoja papasakojo.
nuo rugsejo pirmosios klases performuoja, pagal inetekto lygi, taip vaikam bus lengviau mokytis, lengvesniu sutrikimu klases bus didesnes. musu klasej turetu buti iki 10 vaiku kiek zinau.
jusu pergyvenima as suprantu, bet duokit vaikui bent pabandyti, maniskis ne tik verkdavo rytais bet ir vezant i mokykla nuo streso imdavo vemti. susitvarkem su tuo, apsiprato prie aplinkos ir nebeveme. su didziausiu dziaugsmu keliavo i mokykla. o situacija atrode neimanoma, net pati mokytoja ir logopede man jau kalbejo apie namu mokyma.
pamenu pradzioje mokytoja mano D vesdavosi iskart i mokytoju kambari, atspausdinti vaikam uzduociu, visaip stengesi kad uzsimirstu jog mama isejo. keleta dienu net klasej sedejau su vaiku.
i litorina einam.

bet jus bandet tik bendrojo ugdymo istaiga... Ten daug vaiku, tai ir triuskmas didesnis, 5meciai jau pradeda draugautis, grupuotis, tuo paciu ir atstumti kitokius... Cia jau reik super pedagogo, kad sugebetu apjungti, ar bent surasti kompanija tiems atstumtiems, neleisti tyciotis ir pan... Autistukai kitokie, taciau protingi vaikai, jie jau supranta ta situacija, todel ir jauciasi prastai... Pabandykit spec istaiga, ten vaiku maziau, visi daug maz panasiu gebejimu, visi skirtingi ir tuo panasus, nes kitokie. O ir aukletojos kitoki poziuri turi i tokius vaikucius, kitaip ju poreikius supranta, o ir laiko tam daugiau turi. Mokykloje manau tas pats, jei zmogus visa gyvenima pradirbes su "normaliais" vaikais - sunku jam susiorentuot, kad si reikia labiau globoti, saugoti nuo tam tikru faktoriu, sunku gi suvokt, kad vaikas bijo kitu juoko, ar kosejimo, ar ziurejimo (juk atrodo kad ko cia bijoti)...Suaugusiu nepakeisi, deja... Geriau parinkt vaikui tinkama terpe, bet vistiek, kad butu nors kazkokia socializacija, renginiai, bendravimas... Dabar jam trukdo grupes vaikai, ateity jei nieko nedarysit - pradesit trukdyt ir jus... Gi negales taip buti - kad sedes uzsidares tarp 4 sienu ir valgyt paduosit per langeli - kad tik jis kokio zmogaus nesutiktu... Maniske labai jautri garsams buvo (yra ir dabar per akis to jautrumo), saugojau ja nuo to, bet VRC ergoterapuete grieztai uzdraude, nes sake viskas tik jautres ir ji tik labiau visko bijos, ateis laikas, kai is lovos nebeiskelsit... Issigandau

kiek susiduriu su aplinkiniais vaikais, tai visi labai gerai reaguoja į manojo elgesį. Patyčių niekad negirdėjau, na gal, kad maži dar. Paauglystėje ko gero prasideda, bet aš kažkodėl manau, kad maniškiui nė motais, kas ką apie jį galvoja ir ką sako. Jam vaikų visai nereikia, na o suaugusiųjų draugija jam visai patinka.
Esu girdėjusi istoriją, kad ir vėliau vaikas adaptavosi mokykloje. Manau, nereikia su tokiu pesimizmu žiūrėt į tą namų mokymą, juk ne "iki gyvos galvos", o emocinė branda vistiek vyresniame amžiuje yra didesnė, žinoma jei įdedi darbo. Nu čia mano pasamprotavimai.
O įvertinimą prieš pirmąją klasę kada reikėtų daryt?
ištiesų tai dar nelabai suprantu sistemos: kada mokymas skiriamas į namus, kada bendro ugd klasėse ir kada spec klasėje? Gal kas tiksliai žinote?
Juk vistiek mus turėtų "pamatuot į kokius rėmus mes įtelpam"?

vertinimas PPT vyksta geguzes - birzelio menesiais (cia tas pries mokyklos lankyma)