Autistukai

Labas vakaras.

Maniskiui 2 men nustatytas misrus raidos sutrikimas. Buvom ir raidos centruose ir sanatorijose. Vaikystes autizmas nuo 3 m. Lanko spec autistuku darzeli, bet as pesimistiskai nusiteikus, kad ir nuo pat pradziu buvo aisku, kad ir nuo pat pradziu buvo dirbta ir t.t. Beje i savo varda labai puikiai reaguoja. Nu ir kas is to. Uz 3 men jam 5 m. O ka turiu su visom pastangom- daro i sauskelnes, geria is buteliuko, nekalba ne 1 zodzio, reik maitint, ziaurus isrankumas maistui, koordinacijos sutrikimai ir apie kitas nesamones jau nekalbu. 0 suvokimo. Supratau, kad ka ismoksta, tai tik bukai. Jis nesuvokia, o tiesiog, kaip koks suniukas ar kaciukas issimena tam tikrus zodzius ir zino ka jie reiskia. Na sakyciau kaip komanda kokia. Bus matyt kaip cia toliau jam seksis, bet su tokiais amziaus tempais, tai galiu liudet, nervuotis ar verkt, bet speju turesiu amzina vaika visa gyvenima.

As dabar stengiuosi vadovautis son rise principais -tai noriu pasakyt. Gal kazkas dirbot su vaiku pagal son rise, arba zino zmoniu kurie ta daro lietuvoje?

tai apie tai ir kalbu, jis supranta tiek, kiek jam idomu ar rupi suprast, reaguoja i pykti ar asaras ne todel, kad jusu pagaili ar susigesta, bet kad issigasta... Is principo kalbam apis ta pati, tik truputi kitaip...

neliudekit, stiprybes, palinkeciau optimizmo truputuka. Nors ir as pati kartais pagalvoju jog vargu ar maniskis sugebes pats pasirupint savimi suauges. O buna neretai kad be jokiu sutrikimu vyriokai pas mamas gyvena ir be ju prazutu, neapsitarnaugu buityje

Sveiki

Mano stebuklui 2m ir beveik 5mėn. Žygius į raidos centrą pradėjome nuo vasario, kai nebuvo dviejų metukų. Visad maniau, kad mano vaikas yra toks koks ir turi būti to amžiaus vaikai, juk jis mano, tai ir tobulas, o ir pirmas vaikas, tai neatrodė kad kas ne taip, tiesiog aktyvus ir tiek. Nusiuntė mus į centrą dėl to, kad mano mama pradėjo sakyti, kad jis tikrai skiriasi nuo bendraamžių, o aš norėdama įrodyti, kad tikrai viskas su tuo mano vaiku nuėjau pas šeimos gydytoją siuntimo. Tai vat nuėjome į RC ir rankos nusviro, rezultatai buvo prasti, užrašė mus į stacionarą ir liepė gerti žuvų taukus eyeQ. Sulaukėm birželio gale eilės, nuėjome pas gydytoją dar kartelį, per tą laiką žuvų taukai stipriai pagelbėjo, pradėjo labiau koncentruotis (nes iki to buvo kaip vienerių metų vaikas, nieko negirdi, daro kas patinka, jokios komunikacijos), visi pastebėjo, kad stipriai vaikas pasikeitė į gerą pusę. Bet vis tiek liko keletą nukrypimų. Kalba labai mažai, gal 20žodelių moka, nemezga ilgalaikio akiu kontakto, būna momentinis tik, labai mėgsta žiūrėti į lempas, mašinoj negalim važiuoti neįjungę šviesų viduje, daiktus rikiuosja, bet rykiuoja belekaip, nėr kažkokios tai spec eilės, bet rikiuoja. Nemoka apsirengti, nusirengti, nesistengia net. Koordinacija kaip ir gerai, su paspirtuku lekia kaip su vėjeliu, bet sakykim šokinėti nemoka, kai tokio amžiaus tikrai turėtų mokėti. Pokalbį su juo megzti praktiškai neįmanoma, nebent tokie konkretūs klausimai "Nori sysiuko", tada gali atsakyti, kad ne, nemoka išreikšti, nei galvos judesiais, nei žodžiais, kad nori. Su bendraamžiais žaidžia, laksto, daiktus dalina, atneša parodyti ką įdomaus rado, paklausti ką jis laiko, jei kas sulūžę ar nepavyksta visad kviečiasi, kad padėtume, kad sutaisytume ir pan. Ir vat dabar ties 2,6m nuo bendraamžių tikrai skiriasi, jau matau kad kiti kalba, susišneka, važiuojant sugebab papasakoti ką veikė darželyje, kai manasis visškai ignoruoja pokalbius, žiūri pro langą ar pradeda klausinėti "Kas čia?" ar prašyt įjungti lempas. Na, kaip truputuką iš kitos planetos. Dar priedo prasidėjo labai stiprus nagų kramtymas... Turi maniją viską nulupinėti, butelius, knygų viršelius, jei tai kartoninė knyga, tiesiog negali praeit pro šoną, jei kas atpyšę - turi nulupti.

Laukiam dabar rūgpjūčio, lankysim dienos stacionarą, norėjo guldyti į gulimą, bet nesutikai, nes manasis pietų miego miega 3-4val. tai stipriai nukentėtų rezultatai.

Pagrindinė mano bėda yra tame, kad pati su savimi nesusitvarkau... Vyras regis lengviau reaguoja į šitai... Pradėsiu skaityti knygą apie autistuką berniuką ir jo mamytę kaip sekėsi viskas, gal įkvėps man jėgų, nes dabar begalo sunku. Ir kas baisiausia, bijau susilaukti jų dar, o vyras labai norėtų...

https://www.youtube....h?v=9auYQOlUKo4 Sis filmas suteike vilties, o knyga vaikai smaragdo akimis sukrete tuo kad suvokiau kaip jauciasi jis kokios zalojancios gali buti mano baimes ir nuotaikos. Nieko nelaukus pradejau uzssiimti su juo kiek imanoma daugiau mokyti dziaugtis gvenimu, draugija ir per 5 dienas mes zengeme tikrai platu zingsni pirmyn, visi tai pastebi Zinau tai tik pradzia bet zinome krypti zinome silpnybes kur turime padirbeti ir mums pavyks! Ryt pirma kelione pas psichologe...
Jusu mazajam labai tiktu manau sviesos stalas, staline lempute keicianti spalvas is leto... Diagnoze nieko nepakeis ji pasitvirtins ar ne o mes priimdamos savo ypatingus vaikucius tokius kokie jie yra ir tai svesdamos galime kalnus nuversti. Kad ir kaip kartais noretus paciom po tais kalnais pasikast.

Jus saunuole, primenat mane pries daug metu , Man irgi kapstytis labiausiai padejo filmai, knygos apie autistus, kaip jie jauciasi - kai ta supranti, pradedi rast daugiau budu - kaip dasibelst iki jos sirdeles ir kaip pateikt info - kad ji suprastu

Gal galite rekomenduoti ka nors is ju, kas labiausiai istrigo?

visus ziurejau, kiek radus buvau. Tample Grandin, Sam, My name is Khan, Adam, nebepamenu pavadinimo, bet labai fainas kaip mama su sunum sukdavo lekstes ir paskui vaikas isejo is tos busenos, djirbo pagal sun rise metoda, gal kitos mergaites prisimins... Siaip autistu puslapyje yra rekomenduojamu filmu sarasas. Cia as apie Lietaus vaikus.. Tik neziurekit tokiu sunkiu, kaip juodasis balionas, bent ne dabaf...

Tas su lekstes sukimu ir vadinasi son rise of love Aciu

dar labai nieko ir lengvai susikaito si knyga

http://www.manoknyga...ml#.Va3ZO2DljMI

Ačiū labai už nukreipimą tinkama linkme

Aš jau pati irgi kiek tik eina stengiuosi vaiką lavinti, kokių tik žaislų kortelių, karoliukų, magnetukų namo netempiu, viską, kas tik mano manymų galėtų padėti, bent minutei vaiko dėmesį gauti lavinamuoju požiūriu. Darželyje irgi esu pasakiusi auklėtojom kas kaip, bet jos nelabai tiki, nes manasis arodo joms kaip ir kiti vaikai, tik sunkiau jungiasi į bendrą veiklą, labiau mėgsta dėliones atsisėdęs dėlioti ar kažką kitą veikti, bet ir su bendraamžiais būna susieina irgi pažaidžia, nėra visiškai užsidaręs, nors tiek džiugina. Pastebėjau tik tiek, kad kol laikinai grupės sujungtos su didžiaisiais vaikais (3-6m vaikučiai), vaikas jaučiasi negerai, jam nelabai patinka, bet beliko porą savaitėlių ir grįš prie mažiukų. Vat rudenį laukia iššūkis, keisim darželį iš privataus į valstybinį, bus logopedai, psichologas, mėginsim tartis, kad imtų mūsų vaiką dirbti, tik kol prieisim iki oficialios diagnozės užtruks. Bet neurologė sakė, kad tikrai nėr viskas gerai ir tik po detalios apžiūros per gydytojus galės pasakyti kokiam autizmo spektro pakopoj esam, nes būna nuo-iki.