QUOTE(Iš Stiklo @ 2014 10 14, 11:06)
Suprantu, kad reikia laikytis grafiko, jo ir laikausi, kiek galiu. Tik jau minėjau, kad turiu mažą mergaitę ir negaliu, kai kalytė pradeda uostinėti grindis, ją griebt ir bėkt į lauką. Reikia vaiką aprengti. Tiesiog nespėju. Vaikštau su ja po valandą lauke, ji nedaro. Uostinėja, vaikšto, laksto, žaidžia, guli bet nedaro. O tik grįžtam, nurengiu vaiką ir ji primyža. tai vėl ją imti ir eiti? Ar eiti po pusvalandžio? Ar būti su šune visą dieną lauke? Sakiau, ryte pasisiojo lauke, o grįžusi namo prikakojo kambaryje. Gavo bart, po pusvalandžio vėl bala namie. Jei nebūtų mažo vaiko, vaikščiočiau kas pusvalandį, dabar tiesiog negaliu taip. Nu nebežinau ką daryti. 

Narvas.
Aprengiat vaiką, imat šunį iš narvo į rankas ir į lauką. Lauke vaikštot tol, kol padaro viską. Pagiriat, pažaidžiat ir namo. Tada su šunimi kažkiek pažaidžiat ir šuo eina narvan miegot. Po dviejų valandų tas pats ta pačia eilės tvarka.
Man asmeniškai toks variantas suveikė su dviejų mėnesių VA, kuri iki tol gyveno voljere. Buvo lygiai dvi balos namie ir suviduriavimas. Tiesiog šuo neturėjo kitos galimybės dergti kitur. Ir jie tą perpranta labai greitai.