Kur rasti vyra

pirmas dalykas- tai čia pardavus namus, ir užsieniuose gali nusipirkti- ne tokie jie ten neįperkami. Niekas ir nesako jog jai reikia važiuoti kaip holivudo filmuose, gali gi ji tą darbą susirasti ir čia būdama. Draugų atsiratų greitai. Bet šiaip, kadangi ji nesiruošia niekur važiuoti, tai ir kalbėti apie tai neverta.

Na atleiskit bet kiekvienam savo . Jau geriau po pasauli kaip klajunui , nei amžinas gailejimas to ko nepadarei , nors galejai . Man po pasauli tik duok , ir visada kaip klajunui .
O va mažvaikiškas textinimas užpjautu po dvieju žinučiu . Va susiradom bernu , puse valandos neatraše , einam susirast nauju . Beto keliones , klajojimas ir šunys panaikina ta šudina jausma po skyrybu . Nereikia skubiai jokiu vyru , anei santykiu . Gyveni viena , sau ryžiu be nieko išsivirei , pavalgei , nieks jokiu pretenziju nereiškia , niekam restoraniniu pietu nereikia gamint .

Jus nezinote koks jis yra DABAR, bet zinote koks bus ateity?
Gal atsiusta nuotrauka - 10 metu senumo, o realybeje jau smelis is ruros byra.
O gal jis sveikuolis, paskutinius 20 metu mites grudais ir kasryta nubegantis 20 kilometru? Ziurekite, dar jus palaidotu paslauges kokius 10 metu.
Jei nepalinkes sekmes po pirmo (antro, penkto,..) pasimatymo.


O kas blogai, kad vyras parase ka dirba? Prie ko cia egzaminai?
Paklause apie namus = pretenduoja i jusu turta. Parase kad yra teisininkas = reikalauja laikyti egzaminus. Cia moteris pasiule emigruoti = varo is Lietuvos.
Keistokos sasajos.


Klausykit, o negali buti taip, kad jus bijote, ir todel nuolat blusinejate pretendentus?
Rasete, kad esate prieraisi, is kur baime iklimpti su netinkamu vyru, todel ziurite i kiekviena raide per padidinamaji stikla, bandote izvelgti uz jos slypincius zenklus ir numatyti ateiti. Bet juk tai neimanoma.

Bet kas, susitikinejantis su pretendentais rastais neakivaizdiniu budu, jums patvirtins, kad tarp is zinuciu susidaryto ivaizdzio ir realybes yra nemazas skirtumas. Kartais i gera, kartais - i bloga.
Ir nebutinai todel, kad pasnekovas melavo. Daznai "kalta" musu paciu fantazija, viltys, projekcijos, patirtys.

Galbut bijote ir savo atvaizdo vyru akyse. Dabar va, jums vis siulo susitikti, o jus nesutinkate, nes esate reikli, jus zinote ko norite.
Jums siuntineja zinutes, nors ir isbartas, atstumtas, bet, matyt, negali zmogus gyventi be sito malonumo.
Jus sprendziate kuo busite pretendentui teisininkui.

Bet giliai viduje zinote, kad susitikus nebusite vienintele sprendzianti. Kad galbut ir vel vyro akys nezvilges, kas skausmingai primins dalykus, apie kuriuos nesinori galvoti, ypac neturint patikimo partnerio ir jo ieskant.

Bandote apsisaugoti nuo sito, kas veda i aklaviete.
Susirasinejant prisikuria fantaziju, kurios beveik neisvengiamai virs nusivylimu susidurus su realybe.
Susitinkant po poros zinuciu, neturite zalio supratimo kas tai per zmogus (kaip ir jus apie jus, beje). Norisi, kad akys zvilgetu, bet jis jusu nepazista, irgi atsinesa savo patirti, nusivylimus, o isversti is koto vien tik isvaizda, jei nesate klaudija, monika ar cindy, sunku.

Buves vyras irgi uzima dar labai daug vietos jusu mintyse. Suprantu kad yra bendru reikalu, bet.. Vaikai jau abu pilnameciai? Skyrybos baigtos? Gal jus is esmes nesate pasiruosusi naujiems santykiams, dar "nesuvirskinote"?

Sekmes.

Taip, ta privilegija man labia patinka. Turejau 4 iseigines ir tik dabar namus kuopiu, sumasciau plova isvirt.
Visas dienas dinderi musau ir niekam jokios ataskaitos.
Labai grazia daina gavau deovanele. Is vyriskio Noriu pasidalint.

https://www.youtube....h?v=yL_3cteUQUs

Aš tai ir negaminu,man gamina.
Papsakosiu vienos buvusios kolegės istoriją. Moteriškė buvo kažkur 45 metų. Nekūda, paprasta, nieko neišsiskirianti. Bandė ji čia kažką kurti, ėjo į tuos pasimatymus, nieko gero.
Dukra baigė mokslus, išvažiavo į kitą miestą dirbti, viena, kaip pirštas, tėvai kitam Lietuvos gale. 1 kambario butą turėjo.

Ėmė ir pasiryžo. Beprotiškam poelgiui, kaip daug kam atrodė. Susirado skelbimą internete Vokietijoj dieduką prižiūrėt. vokiškai nė mū, nė be, pasimokė savarankiškai pagrindinių posakių ir išvažiavo, išėjo iš darbo ir sudie. Savo chatą išnuomavo pažįstamiems.
Lojo čia visos- beprotė, beprotė...
Ir ką. Diedukas senas, bet nesugriuvęs, dar ir mašiną pats vairuoja, reikėjo pas jį kambarius patvarkyt, į krautuvę suvaikščiot, vienąkart dienoj karšto maisto padaryt. 21 val. Diedukas lovon- ji prie kompo. Pasirašinėja, į pasimatymus pavaikšto.
Savaitgaliais su dieduku pakeliauja po Vokietiją, į priekį diedukas vairuoja, atgal ji, pietūs kelionėj iš dieduko sąskaitos bare.
Po metų pramoko kalbos, pradėjo darbo kitokio ieškot, rado kitam Vokietijos gale. Pingėlių buvo pasitaupius jau, mašiniuką nusipirko, išvažiavo, butelį išsinuomavo.
O pas dieduką jos mama atvažiavo gyventi ir dirbti.

Paskutinės žinios- susiradusi gana išvaizdų , 7 metais vyresnį vokietį,numetusi 15 kg., pilnas feisbukas foto iš kelionių, laiminga, kap tašė.

Na svarbiausia yra nepamiršti, kad kaip besijaustum širy- pase 43 metai ir viskas ir nieko nepakeisi. Ir vyrai žiūrės kaip į 43 metų. Panašaus amžiaus vargu ar siūlysis- jiems gi dabar jaunesnių paduok. Na o toks, kuris norės tik duoti ir niekda nieko atgal ir iš viso neatsiras

As is vis nemoku buti pana. Neturiu visiskai patirties, bijau visko. Bet visu labiausiai bijau vienatves.

As tai va toki atsakyma atsiusciau:

http://www.youtube.c...h?v=h3YJNmhSpkE

Reikia įvertinti ne tik tai, ką TAU žmogus gali duoti, bet ir tai, ką TU jam gali duoti. Kartelę galim kelti iki debesų, bet ar pačios peršoktumėm per ją? Jei pati esi moteris su metų kraičiu, su vaikų kraičiu, su nedidelėm pajamom, ar gali tikėtis žavaus milijonieriaus, kuris tau deimantus dovanotų ir geistų tavęs labiau už visas moteris pasaulyje. Nebus taip.

As I pasymatyma eisiu kita savaite su tuo teisisninku. Aisku, jei jis kitos neras. Bet tada vadinas ir tiek tereikalingas.
Papildyta:


Zinau, suprantu. Bet vis tiek turi sirdis traukti.
Papildyta:


Nelieciam mano zaveselio

Lietuvos moterys grazios, save priziurincios (gaila Lt vyrai to nevertina) ir jaunai atrodantys... Ko gi interneto anketa kokiais 5 metais nepajauninti...?
Niekas gi per pirma pasimatyma paso duomenu neprasys... O paskui - oi...sorry... internete drauge padejo uzsiregistruoti, o as nezinojau kaip istaisyti. Va ir teko sakyti internetini amziu kad nemanytum kad as melage nuo pirmu zodziu...

bet tai labiau vidinė būsena, jausmas. Nemanau jog pažintys, pasimatymai ir net vedybos gali tą baimę nugalėti.
Na o noras priklausyti kažkam, toks gerokai labiau suprantamas
Papildyta:


jūs neįsižeiskit, bet tai labai paviršutiniška ką jūs siūlote