Kur rasti vyra

Žiūriu tikrai gerą temą užvedėt, autorei Aš nuo savęs papildyčiau klausimą - kur rasti tikrą vyrą?
Mane va vyras pradžiugino prieš kelias dienas, kad skirtis mums reikia. Na, bet ne apie tai mes čia Beje, savo vyrą sutikau būtent draugas.lt, iki jo per internetą susipažinau su daug įdomių personažų. Buvo, kad norisi atsistoti ir išeiti palikus kavą, buvo ir kur tiesiai šviesiai atsisveikini, o tau "čiulpinuką" pradeda dar siūlyti Bet radau ir draugų, su kuriais buvo labai įdomios tiesiog platoniškos draugystės. Manau svarbiausia, kaip jau buvo rašyta - nieko nesitikėti, nes kai tikiesi, tada ir įskaudina, tada ir tas užrašas ant kaktos dega pastoviai sakyčiau Mes moterys linkusios nuo mažiausios smulkmenos susikurti sau galvoje visą laimingą pasaką ir kai realybėje viskas būna kitaip, būna skaudu. Perėjau tą ir aš. Ir manau svarbiausia mylėti save ir sulaukti laiko, kai tau ir vienai gyventi gera. Tada ir ateina kažkas. Labai norėčiau tikėti, kad ir pas mane ateis. Nes dabar situacija kita - du maži špokai šalia Bet ieškoti reikia manau, šansai, kad pats į duris per klaidą paskambinsi tikrai maži. Bet reikia ieškoti ne su intensija žūtbūt susirasti vyrą, o su noru patirti kažką naujo. Tikrai daug įdomių žmonių sėdi anapus ekrano

Skaitant temą susidarė įspūdis, kad autorė labai jau ilgai delsia, tempia ir neina į pasimatymus - gal geriau vietoj ilgo susirašinėjimo tiesiog nueiti iškart į pasimatymą, o ne narplioti parašytų žodžių prasmę? Nes juk tą patį tekstą vyras ir moteris dažnai perskaitys skirtingai. O tik pamačius žmogų gali suprasti, patinka ar ne. Nes man pamenu būdavo atvejų, kai susirašinėti bais įdomu, o nuėjus supranti, kad ne ne ne Kartais ilgas suirašinėjimas gali "numušti" susidomėjimą. Nors dabar aš kaip tik norėčiau tiesiog susirašinėti su kuo nors

Kaži, kakavarytė jau grįžo iš pasimatymo?


Turtle, neskubek su isvadom, pasiulymas skirtis dar nereiskia skyrybu,musėt susipykot

Aga,bais įdomu,kaip sekės temos autorei
Kakavaryte, ar labai dreba kojos einant į tokius pasimatymus?

Oi, man irgi įdomu įspūdžiai iš pasimatymo - pamenu taip faina kartais būna O tas jauduliukas visada

Nea, nesusipykom, jei jis netyčia persigalvotų, man būtų didelis galvosūkis, ar po jo žygdarbių galėčiau priimti atgal Manau kad ir kaip liūdna, bet mano atveju jis papildė statistiką, kai vyrai neatlaiko sunkumų - kaip tik prieš metus šeimos gyvenimas gerokai pasikeitė dėl sūnaus ligos Kad ir kaip neigtų, manau tai tikrai turėjo įtakos. Vyrai nekantrūs, jie nesupranta, kad gyvenimas banguoja kartais kaip jūra. O ir santuokoje abie pusės turėtų stengtis dėl šeimos. O ne tik svaičioti, kad šeima svarbiausia ek, liūdna ant širdies, bet stengiuosi tikėti šviesia ateitimi. Gal ateis kurią dieną šventė ir į mano daržą

Ai, ne tu pirma, ne paskutinė, kai vyrai pabėga nuo problemų...silpnoji lytis, kur ten jų gležniems petukams...

Nesutinku su tuom kas čia prirašyta. Gal dėl to, kad mano patirtis visai kitokia. Gali boba lakstyt kaip išprotėjus vien po tuos pasimatymus kaip hormonų pakirsta paauglė, bet tai toks lakstymas susitikt su kiekvienu šarlatanu ir tebus tik laiko gaišinimas. Nu dar gal įspūdžių kiek pasisems. Ne itin malonių. Kuo toliau skaitau, tuo labiau man autorė panaši į beviltišką, ir darbe ir čia tik dalinasi reikalais apie svetimus ir nepažįstamus diedus Su tokia saviverte toli nenukeliausi. Ir pasakyt žmogui kad nesusitiksi su juom vien dėl amžiaus, tai akivaizdu kad moteris ieško tik sekso ar naudos. Tai akivaizdu ir vyrams, kad šita moteris tik renkasi patiną pagal tam tikrus parametrus. Nieko gero/rimto nesitikėčiau su tokia "strategija". Ko čia tiek rujot pusamžei moteriai Atrodo nerimta moteris ir tiek Be to eit į pasimatymą su visiškai nepažįstamais vyrais labai nesaugu Gaus klofelino į kavą tai žinos, kur pamiškėj atsibudus kaip su belenkuom vaikščiot

O kas blogo, kad papasakoja? Prieš kokius 4 metus mes bendraminčiuose tokią vieną ištisai virtualiai i pasimatymus lydedavom, papasakodavo, kaip sekėsi,o paskui ištekėjo ji po pusmečio už jo, po šiai dienai gyvena, ir kas blogo tame?
Ir nei mes ją pažįstam, nei jos kavalierius?
Klofelino? Gi padavėja kavą prie akių atneša, nespankit tk


Ko rujot, sakai? Ar ne tu kitoj temoj rašei, kad visas problemas seimoje galima seksu išspręsti, a?

Jau jūs čia perdedat, kas dės klofelino į kavą kavinėj ? Autorė normali moteris, nenorinti būti vieniša, pati buvau tokioj padėty, todėl ją suprantu

Nesupratau palyginimo paėmei sakinį ir įkišai nei į tvorą nei į mėtą Kur čia kalba apie šeimynines problemas

Ko čia nesuprast? Apvadinai moterį rujojančia, nerimta dėl to, kad ji kavos vaikšto? Dar nė su vienu nėra permiegojusi. Toks jausmas, kad lendi į visas temas pagalių į ratus pakaišioti.

O šventas naivume...Nu jei jau savisaugos inkstinktai atbukę, tai nieks nepadės tik karti patirtis. Suprantu ir aš vienišumą, tik ko su kiekvienu nepažįstamu po tas kavines tąsytis tai va nesuprantu. Jei nuotykių ieško tai ir ras. Nesupeikt autorę noriu, bet truputį pažadinti, kad čia visų padrąsinta kvailysčių neprisidarytų.

Toks jausmas, kad autorė tariasi prie gūdaus miško susitikinėt, naktį paparčio žiedo eit ieškot