Vegetodistonija..depresija..PA..nerimas

#205
QUOTE(Luka77 @ 2014 11 09, 02:08)

O kokie simptomai tau dabar labiausiai ramybes neduoda?





na is esmes tai nuolatinis, labai stiprus nerimas, kuris kai nuo ryto suima tai taip visa para ir nepaleidzia 4u.gif

o man mintis pagrindine, kad negalesiu pastoti arba nesisesk isnesioti, kai as tokios busenos ir tada automatiskai kaip ir tau begaline geda pries vyra, gimine ir kitus doh.gif doh.gif doh.gif puikiai suvokiu, jog tai tik durnos mintys, kurios su realybe neturi nieko bendra, o pati tik taip ir prisigalvoju, bet kaip jas is must tai nezinau doh.gif doh.gif doh.gif
Papildyta:
QUOTE(Taira1* @ 2014 11 08, 18:50)

Dabar turėjau didelių nemalonumų,verkiau visa savaite(vienai iš čia esančių pasakojau per az) tai viena vakarą kaip svaigo galva,turėjau jau isikibti,kad laiptais nenusiridenčiau,labai nemaloni būsena,tai gerai,kad blaivus protas nugalėjo,neišgązdinau savęs ,tai dar būčiau ir PA sulaukusi  wacko.gif atsigėriau nemažai vandens ir priguliau ramiai tv pažiūrėti ir praėjo .... po kelių dienų teko vėl stipriai susinervinti ir pažliumti,vėl po kurio laiko pradėjo svaigti galva,kaip būčiau normaliai išgėrus  biggrin.gif vėl pasielgiau taip pat kaip pirma kartą,praėjo  ax.gif tai  neatsidžiaugiu savimi,kad sugebėjau nekreipti į tai dėmesio  cool.gif  jau tokia aš esu,atleisčiau vadeles ir žiūrėk aš jau stoviu prie psich. kabineto  biggrin.gif



saunuole drinks_cheers.gif
manes tai jauciu toks pa taip negasdintu, kaip sitas istisinis nepertraukiamas nerimas, nes nuo jo negali pailseti zmogus, visa laika kai esi surakintas, tai per kelias dienas tiesiog issenki doh.gif
Atsakyti
#206
QUOTE(Luka77 @ 2014 11 09, 02:08)
O tu dabar pilnai pasveikus? ar dar vartoji kokius vaistus?  smile.gif

Na, o as tai dabar beveik visada apimta minties, kad nenoresiu ir negalesiu tinkamai pasirupinti vaikeliu...  verysad.gif  toks nerimas sukyla apie tai pagavojus arba paziurejus i pilveli, kad net baisu  verysad.gif Ir pries vaika butu didziule geda ir pries vyra (jeigu jis turetu ji priziuret) ir pries giminaicius  doh.gif nesakau tokiu minciu vyrui ar dar kam nors, nenoriu gasdint, bet tuo paciu ir tokia vienisa pasijauciu su tom savo uzsklestom baimem... 4u.gif

Galvoju,kaip ir pilnai,jeigu nevartoju AD ir jokių raminančių.Jeigu kada koks nervas tai valerijono kokią savaitę pageriu.
Bet šiaip dar būna,kad ir nerimas koks užgriaužia.Neseniai naktį lyg PA bandė kabintis.Bet tada turėjau nervų.Iš viso po tokios ligos ,man reikia vengti stresų,nervų.Aišku ne visada pavyksta..

Na,o aš tai laukiu kada tu pagimdysi ir mums čia pasakosi,kaip tau viskas gerai 4u.gif Pamatysi taip ir bus smile.gif
Atsakyti
#207
QUOTE(jauniute @ 2014 11 09, 11:22)
na is esmes tai nuolatinis, labai stiprus nerimas, kuris kai nuo ryto suima tai taip visa para ir nepaleidzia 4u.gif

o man mintis pagrindine, kad negalesiu pastoti arba nesisesk isnesioti, kai as tokios busenos ir tada automatiskai kaip ir tau begaline geda pries vyra, gimine ir kitus doh.gif  doh.gif  doh.gif  puikiai suvokiu, jog tai tik durnos mintys, kurios su realybe neturi nieko bendra, o pati tik taip ir prisigalvoju, bet kaip jas is must tai nezinau doh.gif  doh.gif  doh.gif

manes tai jauciu toks pa taip negasdintu, kaip sitas istisinis nepertraukiamas nerimas, nes nuo jo negali pailseti zmogus, visa laika kai esi surakintas, tai per kelias dienas tiesiog issenki doh.gif


Pas mane irgi tas nerimas nuolatinis, labai varginantis ir trikdantis ziauriai gyvenimo kokybe. o kaip tu su juo tvarkaisi? Gali normaliai bendrauti, atlikti buitinius ar kitokius darbus?

Pas mus abi tos mintys neracionalios, nes negalim zinoti, kaip bus. O galbut is tiesu man pagimdzius viskas pasikeis i gera, o tau pageres, kai pastosi. Ir visa sita laikotarpi prisiminsim tik kaip juoda debesi musu gyvenime 4u.gif

QUOTE(Lu @ 2014 11 09, 11:46)
Na,o aš tai laukiu kada tu pagimdysi ir mums čia pasakosi,kaip tau viskas gerai 4u.gif Pamatysi taip ir bus smile.gif


Tai butu didziausios svajones issipildymas 4u.gif
Atsakyti
#208
QUOTE(Luka77 @ 2014 11 09, 01:08)

Na, o as tai dabar beveik visada apimta minties, kad nenoresiu ir negalesiu tinkamai pasirupinti vaikeliu...  verysad.gif  toks nerimas sukyla apie tai pagavojus arba paziurejus i pilveli, kad net baisu  verysad.gif Ir pries vaika butu didziule geda ir pries vyra (jeigu jis turetu ji priziuret) ir pries giminaicius  doh.gif nesakau tokiu minciu vyrui ar dar kam nors, nenoriu gasdint, bet tuo paciu ir tokia vienisa pasijauciu su tom savo uzsklestom baimem... 4u.gif



Skaičiau tokią mintį ir su ja visiškai sutinku - beveik visos pasaulio mamos, susilaukusios vaikų, praranda ramybę. O jūs gal labai jauna? Nors nenustebčiau, jei labai jauna nesate - atsakomybės jausmas ne tik nuo amžiaus priklauso. 4u.gif
Atsakyti
#209
QUOTE(Nerija123 @ 2014 11 09, 13:16)
Skaičiau tokią mintį ir su ja visiškai sutinku - beveik visos pasaulio mamos, susilaukusios vaikų, praranda ramybę. O jūs gal labai jauna? Nors nenustebčiau, jei labai jauna nesate - atsakomybės jausmas ne tik nuo amžiaus priklauso. 4u.gif


Nesu nei labai jauna, nei sena (24 m). O del atsakomybes, tai jauciu ja didziule ir zinau kad vaikui, bent jau pirmais metais, turesiu buti svarbiausias zmogus, o veliau pavyzdys ir gyvenimo atrama. Todel ir baiminuosi del to. Beje, tikrai ne visos pasaulio mamos serga nerimo ar panasiais sutrikimais. O tai viska daugybe kartu apsunkina..
Atsakyti
#210
QUOTE(Luka77 @ 2014 11 09, 13:39)
Nesu nei labai jauna, nei sena (24 m). O del atsakomybes, tai jauciu ja didziule ir zinau kad vaikui, bent jau pirmais metais, turesiu buti svarbiausias zmogus, o veliau pavyzdys ir gyvenimo atrama. Todel ir baiminuosi del to. Beje, tikrai ne visos pasaulio mamos serga nerimo ar panasiais sutrikimais. O tai viska daugybe kartu apsunkina..


Luka77, suprantu, kad tau šiuo metu labai sunku. Iš žinučių matosi, jog nerimauji, nori žinoti kaip bus ateityje ir aišku nori, kad viskas būtų gerai. Labai tavyje pažįstu save. Tikiu, kad mums pasiseks ir viskas bus gerai 4u.gif vaistukai suveiks, atsigausi ir požiūris pasikeis 4u.gif Aš šiuo metu labai norėčiau turėti mažą stebuklėlį, gaila, šiuo metu negaliu...
Atsakyti
#211
Labas visiems,

QUOTE(Nerija123 @ 2014 11 09, 13:16)
Skaičiau tokią mintį ir su ja visiškai sutinku - beveik visos pasaulio mamos, susilaukusios vaikų, praranda ramybę.


Man viskas ir prasidėjo gimus dukrai.. Pradėjo galvoje kirbėti visokie marazmai, kad kaip čia dabar bus - ar užauginsim dukrą, o jei kažkuriam iš tėvų kas nors atsitiks(tfu tfu tfu) ir t.t., ir pan. doh.gif
Dukra augo, visos nesąmonės tarsi mažėjo, gimė sūnus vasara ir vėl viskas iš naujo, tik dar stipriau...
Norisi rėkti, plaukus rautis, na kodėl taip... Man baisu ir liūdna, kad nieko gero aš vaikams neduodu.. Perduodu tik savo nelemtą nerimą ir visas kitas nesąmones susijusias su ta būsena... Nes vaikai, deja kopijuoja ne tik gerus dalykus, bet ir visus negerumus, ydas ir pan.
Dabar man kiekviena diena yra išbandymas, nes darbo dienomis lieku viena su kūdikiu, kuris visiškai priklauso nuo manęs... O man žiauriai sunku ir fiziškai, ir psichologiškai...
Sėdžiu namie ir vaiką marinuoju kartu, nes per savo nesąmones net į lauką negaliu jo išvežti...
Labai sunku taip gyveni, dažnai jau ir verkiu, nes gaila ir vyro, ir vaikų, ir savęs... Nes tik per mane jie gyvena nepilnavertį gyvenimą..

Apart mažiuko, niekas šeimoje jau senai nebesišypso.........

Jei kas būtų parodęs man mano gyvenimą, kaip viskas bus, tai gal būt būčiau likusi viena geriau, nežinau... Nes matyti kaip vargsta šalia manęs vyras, dukra, man labai sunku, labai..

Tos, kurios šiuo metu jau vargsta nuo to ir galvoja apie vaikų planavimą, tai pagarba tiesiog, na nežinau - drąsios Jūs labai. Nes aš tikrai nesirįžčiau... O dar, kai dabar jau prieinama išvados vizgi, kad šitas Š paveldimas, tai išvis...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Liepa18*: 09 lapkričio 2014 - 15:15
#212
QUOTE(*Liepa18* @ 2014 11 09, 14:40)
Labas visiems,


Bet jus vaistų niekada nevartojot? Tiesiog labai stipriai nerimaujat, bet jokių fiziniu simptomų nejaučiate ?
Atsakyti
#213
QUOTE(Nerija123 @ 2014 11 09, 16:15)
Bet jus vaistų niekada nevartojot? Tiesiog labai stipriai nerimaujat, bet jokių fiziniu simptomų nejaučiate ?


Gėriau, bet nutraukiau dėl nėštumo.
Kažkiek buvo geriau, kažkiek visi buvome atsigavę, net prie jūros buvome nuvykę atostogų.. Bet nuo AD ar ne man prasidėjo keistumai su akimis - esu rašiusi čia(dienos šviesoje pradėjau matyti savo tinklainę akių). Okulistai kažko konkrečiai pasakyti negali, viską bando versti AD. Psichiatras sako, kad norint atnaujinti AD, reikia išsitirti su tomis akimis - pasaka be galo žodžiu

Man ir nerimas, ir baimės ir daug visokių fizinių pojūčių nemalonių.
PA jau rodos moku suvaldyti.

Diena iš dienos esu tiesiog leisgyvė, man didžiausias iššūkis vaikui sauskelnės pakeisti net, daugiau jau ir plėstis nesinori - kankynė ir tiek...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Liepa18*: 09 lapkričio 2014 - 15:26
#214
QUOTE(*Liepa18* @ 2014 11 09, 15:19)
Gėriau, bet nutraukiau dėl nėštumo.
Kažkiek buvo geriau, kažkiek visi buvome atsigavę, net prie jūros buvome nuvykę atostogų.. Bet nuo AD ar ne man prasidėjo keistumai su akimis - esu rašiusi čia(dienos šviesoje pradėjau matyti savo tinklainę akių). Okulistai kažko konkrečiai pasakyti negali, viską bando versti AD. Psichiatras sako, kad norint atnaujinti AD, reikia išsitirti su tomis akimis - pasaka be galo žodžiu

Man ir nerimas, ir baimės ir daug visokių fizinių pojūčių nemalonių.
PA jau rodos moku suvaldyti.

Diena iš dienos esu tiesiog leisgyvė, man didžiausias iššūkis vaikui sauskelnės pakeisti net, daugiau jau ir plėstis nesinori - kankynė ir tiek...


Jums ši depresinė būsena veda į šį pesimizmą...patarčiau būtinai išsitirti akis ir pradėti gert AD, su psichika čia ne juokai, tuo labiau, kai visa šeima kenčia... Vartoju AD tris savaites ir galiu drąsiai sakyt, kad pusmetį tik grimzdau žemyn, manydama,kad įveiksiu viską valios pastangomis, o dabar jaučiuosi prisikėlusi iš numirusiųjų. Ir nors, galbūt, šią nesamonę paveldėjau iš mamos ir močiutės, vistiek džiaugiuosi, kad gimiau. 4u.gif
Atsakyti
#215
QUOTE(yesboss @ 2014 11 09, 17:31)
Jums ši depresinė būsena veda į šį pesimizmą...patarčiau būtinai išsitirti akis ir pradėti gert AD, su psichika čia ne juokai, tuo labiau, kai visa šeima kenčia... Vartoju AD tris savaites ir galiu drąsiai sakyt, kad pusmetį tik grimzdau žemyn, manydama,kad įveiksiu viską valios pastangomis, o dabar jaučiuosi prisikėlusi iš numirusiųjų. Ir nors, galbūt, šią nesamonę paveldėjau iš mamos ir močiutės, vistiek džiaugiuosi, kad gimiau.  4u.gif


Kad jau pas 4 buvau ir visi tik pečiais gūžčioja...
Na sako lyg tinklainė paplonėjus, bet čia nuo migrenos labiau gali būt. Konkretaus ats man niekas neduoda, tas ir varo į neviltį.
Kai paminiu AD, VD, tai iškart tarsi nurašo tam reikalui. Nors iš jų praktikos nebuvo susidūrę.
Kalbėjau su keliais psichiatrais, tai jų praktikoje irgi to nėra buvę, tai ir žinok žmogau
Atsakyti
#216
QUOTE(*Liepa18* @ 2014 11 09, 18:14)
Kad jau pas 4 buvau ir visi tik pečiais gūžčioja...
Na sako lyg tinklainė paplonėjus, bet čia nuo migrenos labiau gali būt. Konkretaus ats man niekas neduoda, tas ir varo į neviltį.
Kai paminiu  AD, VD, tai iškart tarsi nurašo tam reikalui. Nors iš jų praktikos nebuvo susidūrę.
Kalbėjau su keliais psichiatrais, tai jų praktikoje irgi to nėra buvę, tai ir žinok žmogau


O nenori pabandyt vėl pagert jų, gal kitos rūšies ir gal jau nebebus taip kaip buvo...gal tikrai tai nuo migrenos, pas neurologa nebandei? Jie dažnai mėgsta suversti kaltę kitkam jei patys neišmano...bet taip kentėti negalima...
Atsakyti