QUOTE(Sinaja @ 2014 11 25, 12:19)
Na jums tai neatrodo didelis iššūkis, o mums "savo įpročių vergams" atrodo jau ganėtinai ilgas laiko tarpas, o nuo kažko juk reikia pradėti. O kaip pradėjote jūs?
Man tik įdomu, jeigu remiantis straipsnio turiniu bei jūsų komentaru, tai grūdų produktų atsisakėte visiškai? T.y. kviečių, miežių, avižų, kukurūzų, sorų, rugių, taip pat ir kruopų: žirnių, lęšių, grikių, avižinių kruopų, sorų, ryžių, perlinių ir manų kruopų?
Tikrai- visiškai. Ir jie į mano(tikiuos, ir vyro) mitybą nebegrįš, nes be jų gyvenimas kur kas puikesnis. Atrodo, kad atjaunėjau ant 25 m. Vidujai.
Jei atsisakydamos saldumynų, vieno krakmolo nekeistumėt kitu, gal ir jūs tai pajustumėt.
QUOTE
Tiesiog įdomu kiek griežtai esate nusistatę prieš grūdus ir kruopas (gaminamas iš grūdų). Juk daugelis jų pasižymi ir itin naudingomis savybėmis bei mineralinėmis medžiagomis.
esmė, kurios jums nelabai kas sako, kai kalba apie tas naudingas savybes- dėl sėklose esančių fitatų, jų (mineralų) organizmas ne tik beveik nepasisavina, bet fitatai dar papildomai iš organizmo paima, suriša ir išveda mineralus.
Fitatai. Daugelyje augalinių maisto produktų yra fito rūgšties. Ši rūgštis augaluose susidaro augimo metu. Kai fito rūgštis prisijungia cinko, kalcio, vario, geležies jonus, susidaro druskos - fitatai, kurie yra labai mažai tirpūs vandenyje ir atsparūs temperatūros poveikiui. Fitatų randama grūduose, sėlenose, sojų pupelėse, mažesni kiekiai bulvėse, morkose. Žmogaus organizmas iš augalinių produktų fitatų pasisavinti negali. Taigi negali įsisavinti ir reikalingų mineralinių medžiagų (Cu2+, Zn2+, Mn2+, Ca2+, Fe2+). Esant didesniam fitatų kiekiui maisto produktuose, organizme gali susidaryti mineralinių junginių trūkumas.
O per tuos 3 metus, nei man, nei vyrui jokių naudingųjų medžiagų nepritrūko, nevartojam nieko papildomai. Pakanka to, kas yra maiste. Beje- mėsoj mineralinių medžiagų yra nė ką ne mažiau, ir jų nesaugo jokie fitatai ir jos pasisavinamos.
Be to, viską perspjauna tose sėklose esantys angliavandeniai- krakmolas- kiekvienas 100gr ankštinių ar grūdų-50-70 gr krakmolo. Krakmolas sudarytas iš tarpusavyje susijungusių gliukozės molekulių, paprastai tariant krakmolas=gliukozė. Kuo daugiau gliukozės(krakmolo) suvalgom, tuo daugiau kasa turi išskirti insulino, kad palaikyt normalų gliukozės lygį kraujyje. Žmogaus kraujyje normaliai būna apie 5gr gliukozės, o čia- makt, suvalgėm košės ar duonytės ir gliukozė kyla. Vėl insulino pliūpsnis. O va toks nuolatinis gliukozės ir insulino šokis- būtinoji visų civilizacinių ligų (ir vėžio, diabeto, širdies-kraujagyslių) sudėtinė dalis, negana to, kuo daugiau organizmas išskiria insulino, tuo labiau numuša gliukozę kraujyje, tuo labiau jaučiasi alkis. Užkandžiavimas tarp valgymų-irgi dažniausiai angliavandeniais- dar labiau
didina insulino lygį organizme. O daug insulino- organizmas nebegali persijungt į energijos gamybą iš riebalų ir tada angliavandenių perteklinė energija tik kaupiama- riebaliukų ant kūnelio pavidalu. O tada arba
tunkam, arba turim smarkiai judėt, arba- skaičiuot kalorijas.
Vėžiu aš sirgau prieš 8 metus ir pamoką pakartoti nebenoriu
- dabartinė mano mityba yra ( be krakmolo ir cukraus) priešvėžinė.
viso kito atsisakyti nebus sunku, tiesa jogurtus teks rinktis natūralius be mėgstamo medaus skonio 
namie pilna saldumynų, teks šiandien tvarką lentynose įvest. Taip pat jokio alko, blynų, makaronų, batono. Valgysiu daug daržovių, mėsą, naturalius jogurtus, varškę, vaisius, riešutus, dž. vaisius, juodą duoną, sūrį, kiaušinius ir daug vandens gersiu, nes iki šiol labai nedaug jo išgeriu. Kolkas iki Kalėdų, poto tikiuos tęsiu iššūkį dar kažką sumažindama, nes jaučiu, kad mityba mano ne per geriausia. Svorio numesti tikslo nėra, tikslas - geriau jaustis, sutvarkyt mitybos įpročius, pradedu nuo ryt, tikiuos įkalbėt ir kartu gyvenantį draugą, bus lengviau 
