QUOTE(Maja Di @ 2014 11 07, 15:20)
Maniškis pusmetį daržely nešnekėjo, verkdavo kiekvieną kart paliekant, labai sirgo. Naturali organizmo reakcija į tai, kad pasilieka be mamos. Dabar 9 metai, sveikas sveikutėlis, viskas tvarkoj su tais nekalbėjimais

, jokia čia potologija. Tiesa, maniškis nebijojo ir nebijo jokių vabalų

. Mažiau klausykit forumo daktarių
tai pagal tave psichologai siaip nusisneka, is neturejimo ka veikt isskyrineja tokia socialine fobija, kaip selektyus mutizmas pvz? aisku, nieko nedarant gi irgi uzaugs, dar ne tokiu problemu kamuojami zmones uzauga. bet tai kiek tokiu uzaugusiu paskui - su menka saviverte, be pasitikejimo savimi, sunkiai prisitaikantys, depresuoti suauge.
ir vat tu statai saviski kaip pavyzdi, kad neva isaugo ir viskas tvarkoj, nors pries kelis psl rasei, kad turi problemu susidraugaujant, vengia svetimu vaiku ir t.t. taip kad nelabai gal viskas tvarkoj?
bet mamoms turbut budinga girti ir ginti savo pupuliukus, kad ir kokiu problemu jie turetu, nes taip pateisint lengviau save, kad gal kazka ne taip darai. kam cia galvot, jog nesi tobulas, jei geriau uzsimerkt pries nemalonias situacijas ir apsimest kad nieko nevyksta. tada gi nieko ir daryt nereikia
Papildyta:
QUOTE(off-line @ 2014 11 07, 15:31)
Imtis tikrai maža

Sprendžiant pagal ją, siūlyčiau atkreipt dėmesį į bendrą vaiko emocinę savijautą darželyje. Jei ir nekalba, bet žaidžia su vaikais, sprendžiant iš veido išraiškos ir kūno kalbos grupėje yra atsipalaidavus, didelė tikimybė, kad prakalbės (pirmieji du man žinomi atvejai). Jei jaučiasi įtampa, susikaustymas, tikimybė mažesnė (trečiasis atvejas).
bet pusantru metu nekalbejimo darze (nors aplamai kalbet moka) yra labai ilgas tarpas, mano supratimu. ir dar rase, kad aukletoja sekioja daug. tai reiskia turbut, kad zaidzia mazai, o prie aukletojos buna, nes matyt, saugiau jauciasi prie suaugusiojo