QUOTE(femme @ 2014 11 13, 12:17)
Bet aš kažkaip pastebėjau, kad tas "pasakų" tapybos stilius, kuris ilgokai jau ant bangos (ale Žilys), visokie žmogai ištemptais veidais, paukšteliai ir kreivi nameliai, fantastiniai siužetai (lizdai moters plaukuose ir pan.) iš pirmo žvilgsnio linkę patraukti dėmesį ir sužavėti, bet žiūrint ilgiau - pabosta. Todėl kiek besirenkam paveikslų, vis nugali labiau tradicinė konservatyvi tapyba...
Smagu, kai yra panasiai mastanciu
Tik as ne tokia "tradicine" ir renkantis mena nugali impulsas "kaip grazu"

Nei pavarde, nei kilme, nei issilavinimas, nei surengtu parodu kiekis, nei priklausymas dailininku sajungai ar dar kam, nei menininko mirtis, nei kaina (kartais dirbtinai kelianti darbo verte), nei pripazinimas nenulems "simpatijos paveikslui". As pvz. turiu dideliu simpatiju itales, prancuzes, australo bei svedes darbams, taip sakant kosmopolitiniam menui, nes jis tiesiog grazus, siai dienai prieinamas ir nekainuoja "kosmoso", kaip ne kuriu LT menininku
Zilio pavyzdys rodo, kad menas gali buti madingas ir iseiti is mados, taip sakant moraliskai pasenti, todel apie investavima i mena reikia nusimanyti, tureti intuicija ir zinoma skoni