Mergiona, aš neatsistebiu tavo tekstais. Pamenu, kai pasakojai, kad VRC viskas nuostabu, kad tik ten reikia kreiptis ir t. t., o dabar - pragaras

Kas ten tokio darosi, nepasmulkintum? Mes kai negulėję, tai nieko tokio apie stacionarą pasakyt negaliu... Aš nenuginčyt noriu, tik gal sakau daugiau info žmonėms pateiktum
iš maniškės vaikai trimetės irgi nesityčiojo, bet ir nedraugavo. tyčiojosi vėliau, iš penkiametės kažkur. bet ne dėlto, kad nekalba, o dėlto, kad nekalba rusiškai, trys ten susibūrė, su kuriomis ji anksčiau esą draugavo, ir ėmė vaipytis. pakankamai žiauriai. džiaugiuos, kad jos visos iškeliavo į rusų priešmokyklinę...
dėl laukimo, na, nelaukčiau

jei jau nesikreipt į logopedus, tai bent patiems dirbt reik pradėt

mankšteles liežuviukui padaryt, knygelėm apsirūpint lavinančiom kalbą, dirbt sporto komentatoriais - įgarsintojais, taip sakant... Tapti "pats sau logopedas". Nors geriau būtų kreiptis ir belstis pagalbos, jei įmanoma...
Ypač jei vaikas mirtinai svetimų nesibaido. Nes mano tai baidėsi tiek, kad iki beveik trejų metų buvo be šansų kokią nors pagalbą iš šalies suteikt

Bet kur sėdėdavo man ant kelių, mirtinais gniaužtais įsikabinus, ir visai nekontaktuodavo... Arba isteriškai klykdavo, kai kas nors kalbindavo. Tai tik kai darže įprato prie to, kad aplink svetimi, prasidėjo kažkoks darbas, vienoks ar kitoks, su specialiste.