
Tai ,kad man dzin,siaip parasiau,ai,kad as ir zila.visai nieko sau
kazkaip jauciu nebepasikeisiu,tingiu tai tingiu,per iseigines nusidazysiu.

Nenoriu ir as diedo kuris namuose trintusi
Ta rutina,puodai,katilai,kojines,rubai,bambejimai ,prisitaikymai ne truputi nevilioja.Gero draugo noreciau,pasikalbejimui prie vyno taures,kelionems,abipusei pagalbai reikalui esant,pasivaiksciojimams,ejimui i svecius pas draugus kurie islike su antrom pusem.Gyvent tikrai kartu nenoriu,nebent labai labai isimyleciau.Nors netikiu,kad taip galetu buti


Tai kaip suprantu ir taip sunku rasti koki tinkama,o tai dar visa gyvenima asistuojanti dzentelmena,jauciu visai neimanoma.
QUOTE(Intemora @ 2014 12 03, 18:39)
Tai ,kad man dzin,siaip parasiau,ai,kad as ir zila.visai nieko sau
kazkaip jauciu nebepasikeisiu,tingiu tai tingiu,per iseigines nusidazysiu.

Nu tai ir liuks


Man būna, kad ir nagas koks nusilupa (žiauriai negražiai atrodo, nemėgstu), ale žinau, kad eisiu pas manikiūristę po kelių dienų. Tai ką, ir vaikštau su tuo atsilupusiu nagu - tragedijos nesidarau dėl to. Bet kai išeinu sutarkytais, gražiai nulakuotais nagais (beje, juos laikau visada trumpus), tai kažkaip iškart smagiau

Tai aisku,kad smagiau,bet va priguliiau taip patogiai,ai,o gal ir nusidazysiu jei gulet nusibos

Terroriste, Sindea taikliai aprašė tai, ko noriu, kažkada panašiai rašė ir šapokliaka. Noriu draugo, bet ne bendros buities. Taip, norėčiau rūpintis ligos atveju, o ir vakarienę pagamint ar sagą įsiūt nebūtų problema. Norėčiau, kad pasiimtų iš oro uosto, kai grįžtu 23:35, ir kartu važiuotume pas kurį nors namo, kartu leistume laisvalaikį, dalintumėmės rūpesčiais ir pan. Bet neturėčiau poreikio kasdien būti toje pačioje erdvėje su žmogumi, tuo labiau, kad turiu vis dar nepilnametį vaiką, kuriam tas žmogus būtų svetimas.
Noriu turinčio ir/ar nebeplanuojančio vaikų, išsilavinusio, dirbančio, turinčio pomėgių, gebančio pasirūpinti savimi ir vaikais ir tiek. Na man neatrodo ta kartelė labai aukštai.
lauryna, buvau ištekėjusi (kartu praleidom apie 5 metus), turiu vieną vaiką. Ne, ne visus 10 metų norėjau tokių santykių. Buvo laikas, kai norėjau dar vaikų, norėjau tradicinės šeimos. Po to buvo laikas, kai dariau karjerą, stojausi ant kojų ir bandžiau susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad galėčiau gyventi viena. Na o dabar tas laikas, kai galiu ir noriu gyventi viena, bet draugo (vyro) vis tiek reikia. Netvirtinu 100 proc., kad atsiradus tinkamam žmogui, labai priešinčiausi ir bendrai buičiai. Tiesiog pirminis tikslas kitas.
Diskutuojat apie plaukus, antakius ir nagus. Man tai neturi jokios įtakos pažintims. Laisvos valandėlės tikrai neskiriu kirpyklai (verčiau jau pasėdėjimui kavinėj, išvykai ar kad ir miegui), ir nejaučiu dėl to jokio diskomforto. Na, kai pasipuošiu ar apsikerpu, gal ir sulaukiu daugiau dėmesio, bet to pirmo kontakto man ir taip netrūksta.
Rašau rašau ir suvokiu, kad ir tinku temai, ir ne. Pažinčių netrūksta, bet to vienintelio tinkamo kaip nėr, taip nėr. Jaučiu, kad pasaulyje lyg ir turėtų būti vyrų, kurie norėtų panašių santykių, tik nežinau, kaip prisikasti iki jų
Arba, kaip ir ką pakeisti, kad mano lūkesčiai atitiktų pasiūlą 
Noriu turinčio ir/ar nebeplanuojančio vaikų, išsilavinusio, dirbančio, turinčio pomėgių, gebančio pasirūpinti savimi ir vaikais ir tiek. Na man neatrodo ta kartelė labai aukštai.
lauryna, buvau ištekėjusi (kartu praleidom apie 5 metus), turiu vieną vaiką. Ne, ne visus 10 metų norėjau tokių santykių. Buvo laikas, kai norėjau dar vaikų, norėjau tradicinės šeimos. Po to buvo laikas, kai dariau karjerą, stojausi ant kojų ir bandžiau susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad galėčiau gyventi viena. Na o dabar tas laikas, kai galiu ir noriu gyventi viena, bet draugo (vyro) vis tiek reikia. Netvirtinu 100 proc., kad atsiradus tinkamam žmogui, labai priešinčiausi ir bendrai buičiai. Tiesiog pirminis tikslas kitas.
Diskutuojat apie plaukus, antakius ir nagus. Man tai neturi jokios įtakos pažintims. Laisvos valandėlės tikrai neskiriu kirpyklai (verčiau jau pasėdėjimui kavinėj, išvykai ar kad ir miegui), ir nejaučiu dėl to jokio diskomforto. Na, kai pasipuošiu ar apsikerpu, gal ir sulaukiu daugiau dėmesio, bet to pirmo kontakto man ir taip netrūksta.
Rašau rašau ir suvokiu, kad ir tinku temai, ir ne. Pažinčių netrūksta, bet to vienintelio tinkamo kaip nėr, taip nėr. Jaučiu, kad pasaulyje lyg ir turėtų būti vyrų, kurie norėtų panašių santykių, tik nežinau, kaip prisikasti iki jų


Jūs nenorit vyro, kurį reikia apšokinėt, va ko jūs nenorit. Kai randi žmogų, kurio apšokinėt nereikia, kai su juo gali būti savimi, elgtis pagal situaciją ,pagal nuotaiką, poreikį, buities problemų nelieka.
Kai tas žmogus laikui bėgant tampa brangus, nori su juo užmigti ir pabusti VISADA, o ne laiks nuo laiko.
Kai tas žmogus laikui bėgant tampa brangus, nori su juo užmigti ir pabusti VISADA, o ne laiks nuo laiko.

Visiškai palaikau tas, kurios nenori bendros buities. Ir mano draugių tarpe tokių ne viena. Vaikai užauginti, buitis sutvarkyta, reikalingas draugas, nekeliantis bereikalingų rūpesčių.
anciana tai jus supazindinkit su tais vyrais, kurios nori seimos ir vaiku
. Cia kam virs 30
.


QUOTE(evuxiene @ 2014 12 03, 14:52)
anciana panašu, kad esate tikrai protinga, išsilavinusi intelektuali moteris, o tokių moterų vyrai dažniausiai ir bijo,
Na ir vėl stereotipas. Tokių moterų bijo tik tam tikri vyrai. Bet o tačiau yra nemažai vyrų, kurie labiau bijo kvailų tuštučių. Čia priklauso nuo to, kokiam tikslui vyrui tos moters reikia.
Papildyta:
QUOTE(lauryna @ 2014 12 03, 17:11)
O jeigu plaukai žili ir visai nedažyti?
Arba neseniai mačiau Straukaitę, lygiai pusė galvos nudažyta, kita pusė visiškai žilai balta. Čia gi stilius toks, ne apsileidimas

Papildyta:
QUOTE(anciana @ 2014 12 03, 18:41)
Terroriste, Sindea taikliai aprašė tai, ko noriu, kažkada panašiai rašė ir šapokliaka. Noriu draugo, bet ne bendros buities. Taip, norėčiau rūpintis ligos atveju, o ir vakarienę pagamint ar sagą įsiūt nebūtų problema. Norėčiau, kad pasiimtų iš oro uosto, kai grįžtu 23:35, ir kartu važiuotume pas kurį nors namo, kartu leistume laisvalaikį, dalintumėmės rūpesčiais ir pan.
Na čia kažkaip nesiriša vis tiek. Jūs norit "to vienintelio". Bet jei jis atskirai ir retas svečias, nu kaip jis gali būti tas. Net ryšys negali būti sukuriamas. Pastovi įtampa. O viską ką čia aprašėt, čia yra artumas, kuris anksčiau ar vėliau dar didesniu artumu tampa, ir žmogus savaime į jūsų gyvenimą ir buitį įsilieja. Paims iš oro uosto, liks, kitą kartą vėl norės likt, kitą kartą jau nenorės išeit. O jei nenorėsit kad liktų, tai negi norėsis dar jį matyt tik savaitgaliais. Jei erzina čia, erzins ir tik kartais.
Taip surėdytas pasaulis. Kai žmogus traukia, įsijungia emocijos, jausmas, ir sunku laikytis atskirai. O jei eini tik vyno pagert ir paplepėt savaitgaliais, ir nieko nejauti, tas ryšys savaime nutrūks, jis negali išsilaikyt ilgai.
Neįsivaizduoju to vienintelio laisvalaikio praleidimo partnerio

Gal jūs pirma pati sau atsakykit į klausimą, ko jūs norit iš tikrųjų. Nes toks jausmas, kad visai jūs norit tos šeimos, tik kažkodėl pati sau tą neigiat. Nežinia kokios priežastys.
Aš tai galvoju, kiekvienam savo. Ekstravertėms reikia nuolatinio bendravimo, introvertėms tiek nereikia. O ir gyvendamos kartu su vyrais, kiek kartu su jais būnam? Visą dieną darbe, po darbo tai vienas sportuoja, tai kitas, tai pas kokią draugę užbėgi, tai į parduotuves. Ir susitinki nakčiu.
Manau, kad svarbiausia žinoti, kad yra žmogus, į kurį gali atsiremti ir kuriam tu būsi/esi parama.

QUOTE(Sindea @ 2014 12 03, 18:57)
Nenoriu ir as diedo kuris namuose trintusi
Ta rutina,puodai,katilai,kojines,rubai,bambejimai ,prisitaikymai ne truputi nevilioja.

Tai jei gyvenimą su vyru tu isivaizduoji tik TAIP arba nesutikai gyvenime kitokių vyrų, tai liūdna, bet kartu ir suprantama, kodėl tu taip galvoji ir kodėl nori tik draugo laisvalaikiui.

Papildyta:
QUOTE(Sindea @ 2014 12 03, 18:57)
Gero draugo noreciau,pasikalbejimui prie vyno taures,kelionems,abipusei pagalbai reikalui esant,pasivaiksciojimams,ejimui i svecius pas draugus kurie islike su antrom pusem.
QUOTE(anciana @ 2014 12 03, 19:41)
Noriu draugo, bet ne bendros buities. Taip, norėčiau rūpintis ligos atveju, o ir vakarienę pagamint ar sagą įsiūt nebūtų problema. Norėčiau, kad pasiimtų iš oro uosto, kai grįžtu 23:35, ir kartu važiuotume pas kurį nors namo, kartu leistume laisvalaikį, dalintumėmės rūpesčiais ir pan. Bet neturėčiau poreikio kasdien būti toje pačioje erdvėje su žmogumi, tuo labiau, kad turiu vis dar nepilnametį vaiką, kuriam tas žmogus būtų svetimas.
O tokiuose ,,laisvalaikio'' santykiuose abipusė ištikimybė būtina? Ar privalo būti?
Na neturi poreikio būti su juo visada, kodėl jis tuo metu negalėtų būti su kita gera drauge? Jam gal yra poreikis. Keliu klausimą, tokioje draugystėje kokie reikalavimai būtų vienas kitam, kiek jie realūs, pagrįsti, protingi?
Šiaip gyvenime realybėje matėte daug tokių santykių, va tokių gerų draugų draugystės, apie kurią abi kalbat? Ne jaunuolių draugystes. Aš asmeniškai nei vienos.
