Kur rasti vyrą kai tau 40 ir daugiau.

tikriausiai mes skirtingai mastom, nes as ir vyro (draugo) neturedama jauciausi gerai ir saugi visom prasmem.

iš vienos pusės tai taip. o iš kitos, lyg ir esi su žmogum nemažai fiziškai, bet vienas kitam vos ne svetimi dažnai būna.


O kodėl ji turi norėti apšokinėti jį ir tarnauti? Jis ką, neįgalus, kad valgyti pasidaryti negali, kojinių išsiskalbti? Ir kuo blogas toks surėdymas? Jis juk irgi gauna laisvę, jam irgi nereikia apšokinėti. Nors anciana lyg ir rašė kažkurioj žinutėj, kad norėtų padėti bėdoje, ligoje, vakarienę kartais pagaminti. Kai visa tai nėra kažkokia pareiga, kurios tu niekaip negali išvengti, tai viską darai kur kas su didesniu džiaugsmu ir rūpesčiu.
Žinoma, toks santykių modelis netiks toms, kurioms reikia vyro vien dėl kvapo namie, kurios negeba pačios savim savarankiškai pasirūpinti. O kitoms tai tikrai, jei vaikai jau yra ir paauginti, jeigu pati užsidirbi, turi pomėgių, džiaugiesi gyvenimu, tai vyras reikalingas kartus tam, kad džiaugtis dviese.

Aš irgi labai ilgą laiką norėjau būtent tokių santykių - vyro santykiams, bet ne šeimai. Tada susidurdavau su problema, kad santykiai greitai išsikvėpdavo, neturėdami, kur augti, o galbūt turėdami, bet arba iš vienos, arba iš kitos pusės nebuvo motyvacijos tuos santykius auginti. Kodėl? Todėl, kad SAU ir KITAM deklaruodama, jog nebus kažkokių perspektyvų, užbrėždavau kelią stipriam emociniam indėliui, artimo ryšio mezgimui, atitinkamai norui aukotis, kai reikia, motyvacijai spręsti iškylančias problemas, eiti "per ugnį ir vandenį". Nei aš, nei kitas žmogus nei per ugnį, nei per vandenį nėjo. Vis laužydavau galvą, kas, kaip ir kodėl taip yra. Norėjosi visų privalumų, kuriuos teikia artimas ryšys su vyru, bet be trūkumų, kuriuos įneša bendra buitis ir bendrai ilgalaikis bendravimas (tenka pereiti per įvairius santykių etapus). Atrodo, ko daugiau ir norėti - o vyro tokiam "bendram malonumų projektui" ilgam neatsirasdavo. Taip ir neatsirado... pasikeičiau aš. Ilgainiui pastebėjau, kad į santykius investuoju vis daugiau (kalbant iš emocinio aspekto), ir supratau, kad noriu mylėti ir būti mylima - ir pofik tie visi idealūs formatai. Na, kaip sakoma, "atsargiai su norais, jie pildosi". O pasipasakojau todėl, kad tiesiog pailliustruočiau, kaip man nesisekė būtent tas "tik santykių" formatas ir, kaip manau, kodėl. Tad čia galbūt pritarčiau labiau Aimejai - kokybiški santykiai reikalauja emocinių investicijų, esant emocinėms investicijoms atsiranda prisirišimas, noras būti kartu (ne tik šalia), o tada atitinkamai - ne tik romantika, polėkis, aistra, intelektualinis bendravimas, bet ir visokie kiti, mažiau (ir daugiau) žavūs dalykai. Bet... gal ir įmanoma?

Aimeja, tas taip, jei jau visai būtų "krantai", tai atlėktų pirmu reisu. Buvo ir toks dalykas, kai viską metė ir lėkė. Tas labai palaiko ir suteikia ramybės. Tai pabūt vienai, bet ne vienišai, net labai smagu. Vieniša būt nenorėčiau.

Tai suprantama, kad galima jaustis gerai, saugiai, nes užsigrūdini, bet na nejau nesinori, kad šalia būtų ne vien pramoginis veikėjas? Moralinis palaikymas, paguoda, parama, net labai savarankiškam žmogui, tai labai geras dalykas. Neveltui iš to užsidirba psichologai, būrėjai, kunigai, visi tie, pas kuriuos einama to palaikymo, kai neturi šalia savęs artimų žmonių. Arba tie negali niekuo padėti, nesuteikia to, ko reikia, jei nėra dūšios draugo, geriausios draugės ar pan..

Tikriausiai, kad skirtingai. Nes aš pav. nesuprantu kam tu tada to vyro (draugo) iš vis ieškojai, su juo gyveni, jei taip gerai jauteisi visom prasmėm be jo? Kam tau jo reikia?

vat butent
Papildyta:

neieskojau pats mane susirado ir prisiklijavo o paskui jau viskas issirutuliojo i tai, kas yra dabar.

MM, o kam vyrui sau pačiam skalbti tas kojines, jei jas skalbia skalbyklė? Ar tu pvz. rūšiuoji, kur tavo, o kur ne tavo, tai tas kas ne tavo, neskalbi? Nes man atrodo, kad normaliuose namuose skalbiama viskas vienoje krūvoje, niekas nerūšiuoja mano tavo. Apie valgio gaminimą, tai čia susitarimo reikalas, yra kas apskritai negamina arba sugeba pasigaminti, net labai šedevrus, ir galvos nesuka. O jei moteriai maisto gamyba, namų tvarkymas yra lažas, į tai suveda, kad JAM negamins, JAM namų netvarkys, JAM patalynės nekeis, nors pati tuose pataluose miegos, pati gyvens, o sau, vaikams gamins, tai čia jos asmeninė problema ir tragedija, vidinis konfliktas. Apskritai buities reikalai, susiderinimas, yra susitarimo reikalas, galų gale kompromisų reikalas. Galbūt tas vyras negamina, na nemoka, nenori, negali, ne dėl to, kad neįgalus, bet su kaupu daro kitus darbus, ir be ginčų. Ar tai nėra reabilitacija? Galų gale yra samdomi žmonės, namų tvarkytojos, pusfabrikačiai, maitinimo įstaigos, viskas išsprendžiama, jei to nori ir turi už ką.

aisku, kad norint, galima kompromisus rast ir buities darbus pasidalint. As pvz. megstu gamint, bet nemegstu indu plaut.
Bet blogiau, kai kuris nenori ne tik maisto gamint, bet ir, kad kas virtuvej aplamai sukinetusi (cia ziureti platesne prasme)

paradoksas matyt, bet aš manau, kad būtent tokie žmonės (kurie laimingi ir būdami vieni), sugeba sukurt tvirtus ir ilgalaikius santykius. nes jiems nereikia tikėtis ir laukti, kol kažkas kitas atneš jiems meilę , laimę (tuo pačiu ir nusivilti), jie patys tokie jaučiasi ir gali su kitais dalintis.


Nu, o jeigu moteris gaminti nemėgsta, o susiranda vyrą, kuris labiau už viską vertina naminį maistą, vakarienes iš kelių patiekalų? tai ir atsiranda, kad ji JAM negamins. o jeigu ji nemėgsta, o jis nemoka, kas turėtų rūpintis maistu? kas samdyti namų tvarkytojas? mokėti pinigus aš tas paslaugas, kurių reikia vyrui, o moteriai nebūtinai?

MM, viskas yra įmanoma, viską įmanoma suderinti, susistyguoti, nes ne visose šeimose yra maisto gamyba. Bet jei tas tarkim maisto gaminimas ar negaminimas tampa santykių griovėju, tai vadinasi tiek tie santykiai ir buvo verti. Nes tokių griovėjų yra ir daugiau. Ir jei į juos koncentruotis, tai tų santykių ir nebus, labai aiškus rezultatas. Juk yra kas gyvena dalį gyvenimo atskirai, nes vienas iš šeimos narių amžinose komandiruotėse, visokiausiuose darbiniuose reikaluose, tai pvz. menininkai, sportininkai, verslininkai, įvairiausių sričių darbuotojai, įskaitant ir vairuotojus, jūrininkus, kareivius ir pan.. Na visko pasitaiko. Tai ką dabar, jei netinka toks partnerio būdas, gyvenimo būdas nedera prie ritmo, tai ir negyveni su juo.

tai apie ką ir eina kalba. nenori žmogus buitinių rūpesčių, nenori kartu gyventi, nes nenori sukti galvos dėl tokių dalykų, derintis, aukotis ir t.t. nori paimti malonumą iš santykių, jį gauti ir duoti. ir viskas. o jūs čia apie jūrininkus, puodus ir derybas.

Tai jei niekaip negalite surasti tokių, tai kame klumpės? Gal jų ir nėra tokių, tiek daug, visai tokių nėra jūsų lankomose vietose, o gal jų yra vos keletas, ir jie jau užimti, ir visoms neužteks arba reikia palaukti, pakol atsilaisvins . Tai arba reikia vyro, arba nereikia. Meilužiai jau paminėti.